Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pataisos įstaigoje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. už Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus J. T. buvo skiriamos nuobaudos - jis nuo 13 iki 15 parų buvo perkeliamas į kamerų tipo patalpas. Bylos duomenimis, nurodytos rūšies nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 82/04-1250 (b. l. 19), 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 82/04-1367 (b. l. 25), 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 82/04-1480 (b. l. 41), 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 82/04-1634 (b. l. 47), 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 82/04-1798 (b. l. 67), 2018 m. spalio 18 d. nutarimus Nr. 82/04-1904 (b. l. 74), 2018 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 82/04-1943 (b. l. 82), 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 82/04-2074 (b. l. 89-90). Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 82104-2074 paskirta nuobauda buvo įvykdyta, 2018 m. lapkričio 21 d., 16 val. 30 min. J. T. grąžinus į paprastąją grupę (b. l. 90).

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis nustato, kad nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui, tačiau skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas turi teisę nuobaudą sušvelninti arba ją panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam, o Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalis). Taigi, paskirtų nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas, laikantis Bausmių vykdymo kodekso nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad aukščiau išvardintus nutarimus būtų apskundęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka ir kad šie nutarimai ar kuris nors iš jų būtų panaikinti kaip nepateisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekse 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, o šio kodekso 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, įskaitant ir pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis).

Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodekso skyriai (12 straipsnio 2 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 dalis) ir draudimai (2 dalis). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Bausmių vykdymo kodeksu nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato, kad už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui, o 4 dalyje nurodyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Išanalizavus Marijampolės PN pateiktus dokumentus, susijusius su 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. šios pataisos įstaigos vadovo priimtais nutarimais skirti J. T. nuobaudas, daroma išvada, kad kiekvienu atveju be pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose pateikiama informacija, jog pareiškėjas atsisako atlikti bausmę Marijampolės PN administracijos paskirtame būryje, ir nurodomas jo veikos kvalifikavimas pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, buvo gaunami ir J. T. rašytiniai paaiškinimai. Išanalizavus šių paaiškinimų turinį, matyti, kad pareiškėjas juose pranešdavo apie savo valią neiti į paskirtą būrį; pareiškėjas atsisakymą motyvuodavo subjektyviomis priežastimis (b. l. 16, 44, 51, 59), visai nemotyvuodavo ( b. l. 29, 33, 36, 78, 85) arba nurodydavo tam tikras priežastis ( b. l. 22, 64).

Išanalizavus Marijampolės PN direktoriaus priimtų nutarimų motyvuojamąsias dalis, daroma išvada, kad jie buvo priimami, įvertinus ne tik pataisos įstaigos pareigūnų pateiktus duomenis apie J. T. įvykdytas veikas, bet ir nuteistojo pateiktus paaiškinimus, kurie iš esmės neprieštaraudavo pareigūnų tarnybiniams pranešimams. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Marijampolės PN direktorius teisės normų, reglamentuojančių pagrindines nuobaudų skyrimą atliekantiems laisvę atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkos taisykles, nepažeidė.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad atlikdamas paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, jis negalėjo rašyti laiškų, skambinti artimiesiems, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, negalėjo pirktis maisto prekių, negalėjo sportuoti, laisvai judėti, pasivaikščiojimams buvo suteikiama tik 1 valandą per parą, negalėjo žiūrėti televizoriaus, klausytis radijo, žaisti stalo žaidimų, naudotis kompiuteriu.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas ar netinkamas atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas, už kurį nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai). Teisminėje praktikoje ir teisės teorijoje nuobaudos vertinamos kaip įstatymams paklusnų elgesį skatinančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes; jas taikant, yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, leidžianti valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.

Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose nustato Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu; jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų; šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 220 punktas nustato, jog nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, jog įstatymas įtvirtina imperatyvius draudimus ir tam tikrus į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus, suvaržymus. Taigi, paskirtų nuobaudų vykdymo metu pareiškėjo teisinę padėtį įtakojo specialios Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio normos.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių neteisėto suvaržymo atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) ir atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei taikomą teisinį reglamentavimą, sprendžiama, kad nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.