Telšių apylinkės teismo nutartis

2014-09-16 · Byla Nr. P2-60-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
P2-60-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00678-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Suinteresuotas asmuo
G. S., D. S.
Skolininkas
G. S.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. P2-60-672/2014Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00678-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 117.1.; 117.2.; 129.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 16 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., D. S., antstolei E. M., dėl skolininko G. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini) prašo teismo pripažinti, kad 1/2 dalis D. S. darbo užmokesčio ir kitų lėšų/išmokų asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui G. S. bei leisti nukreipti išieškojimą į šias pajamas. Taip pat priteisti iš G. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-4085-653/2014 dėl 305921,38 Lt skolos išieškojimo iš G. S. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. 2014 m. liepos 31 d. patvarkymu antstolė E. M. areštavo skolininko G. S. sutuoktinės D. S. lėšas, bet ne daugiau kaip pusę atlyginimo, gaunamo iš VĮ „Registrų“ centras, iki atskiro antstolės nurodymo. Tuo pačiu patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šių patvarkymų kopijos išsiųstos G. S., D. S. ir išieškotojui, duomenų, kad antstolio patvarkymai būtų apskųsti, nėra, todėl antstolės 2014-07-31 patvarkymai yra galiojantys ir vykdytini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos.

VSDF elektroninės duomenų bazės duomenys patvirtina, kad G. S. nedirbantis. Skolininko vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas santuokoje, iki santuokos įgyto turto neturi. Skolininko sutuoktinė D. S. dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad dėl areštuoto turto nuosavybės teisėmis priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ginčo nėra, todėl D. S. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine D. S. ir G. S. nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Kita vertus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokį vykdymo procesą, kad jis būtų teisiškai ir praktiškai veiksmingas bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais. Taigi, pagal konvencinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą svarbu asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į skolos grąžinimą, užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą (pasirinkti veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) „procesinį kelią“ reikalavimui patenkinti). Europos Žmogaus Teisių Teismas jurisprudencijoje nustatyta, jog teismo sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 str. prasme. Pareiškėjo naudai priimto teismo sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 str. (Burdov v. Russia, par. 40, Jasiūnienė v. Lithuania, par. 45).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba, areštavo jos darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo; teismas daro išvadą, kad pusė D. S. darbo užmokesčio priklauso skolininkui G. S..

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei PVM sąskaitą-faktūrą, teisinių paslaugų ataskaitą ir 2014-09-10 sąskaitos išrašą ir prašo priteisti iš G. S. 617,10 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pareiškėjo pateiktų teismui dokumentų skaičių ir apimtį, sprendžiamo teisinio klausimo pobūdį, anksčiau minėtas rekomendacijas, teismas pareiškėjo atstovo prašomą sumą mažina ir iš G. S. pareiškėjui priteisia 370,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 593 str. 5 d., 667 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad 1/2 (viena antroji) dalis D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, 370,26 Lt (tris šimtus septyniasdešimt litų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė