- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-484-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00526-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties A. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) 2020 m. vasario 11 d. nutarimu A. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 85 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), iš savo buto balkono, esančio antrame namo aukšte, būdamas kartu su sugyventine Z. K., įvairiais necenzūriniais žodžiais vadino į bendro naudojimo kiemą išėjusį G. J., įžeidžiamai prie jo kibo, grasino, kad „pakas“. Po to į bendro naudojimo kiemą išėjusią A. J., kuri paklausė, ar jam iškviesti policijos pareigūnus, išvadino necenzūriniais žodžiais „..(nurodyta nutarime)“, pagrasino, kad ir ją „pakas“. Toliau, vykstant konfliktui, išėjusį į savo nuosavą kiemelį A. J. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti, kad „tuoj nusileis žemyn ir visus sumuš“, taip elgėsi kitų asmenų akivaizdoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.
2. Šį nutarimą A. A. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jo skundą dėl 2020 m. vasario 11 d. Institucijos nutarimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad A. A. buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. A. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo16 d. nutartį, prašo ją ir Institucijos 2020 vasario 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, visiškai neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių bei netinkamai taikė ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nėra viešosios vietos elemento, kuris yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymis. Skundo autorius pažymi, kad veiksmas vyko jo uždarame privačiame balkone, o tai nėra vieša vieta, kadangi į jį be jo niekas negali laisvai patekti. Liudytojai Aurimas ir I. J., kurių butas ribojasi su jo butu, tik išėję į kiemą sugebėjo jį pamatyti savo balkone. Dėl šių priežasčių teismo išvados dėl viešosios vietos yra klaidingos. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nei pačioje veiksmo vietoje – balkone, nei šalia jo jokių kitų, išskyrus tendencingai prieš jį nusiteikusių Giedriaus ir A. J., asmenų nebuvo. Apeliantas pažymi, kad tiek abu nukentėjusieji, tiek liudytojai A. ir I. J. yra tiesiogiai suinteresuoti jam atkeršyti, todėl nustatant aplinkybes turėjo būti apklausti ir kiti asmenys, kurie tą vakarą svečiavosi pas juos.
3.2. Skunde nurodoma, kad jei teismas būtų padaręs tinkamą situacijos įvertinimą, būtų konstatavęs, jog aplinkinių reakcija buvo nevienoda, nes daugiau nei pusė asmenų niekaip nereagavo, jiems tariami triukšmai netrukdė. Skundo autoriaus nuomone, duomenų patvirtinančių, kad aiškinantis asmeninius santykius, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai ar, kad būtų buvusi sutrikdyta visuomenės gyvenimo rimtis, nėra. Skunde pažymima, kad nei jis, nei jo sugyventinė Z. K. nepatvirtina, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius. Z. K. ramino jį, kad jis nepasiduotų provokacijoms ir nesiveltų į konfliktą.
3.3. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad viso proceso metu jis akcentavo grubius policijos pareigūno E. D. sąlygotus trūkumus, tačiau į tai apylinkės teismas neatsižvelgė ir dėl jų tik lakoniškai pasisakė. Jei ne minėto pareigūno neteisėti veiksmai, nekompetencija ir akivaizdus šališkumas, jo atžvilgiu nutarimas nebūtų priimtas. Skunde pažymima, kad 2020 m. liepos 14 d. vykusio posėdžio metu, pareigūnas E. D. nurodė, kad dėl A. A. išsikrausto kaimynai, o paprašius patikslinti pastarąją aplinkybę, nurodė, kad A. A. yra kaltas, nes pastoviai baudžiamas. Apeliantas pažymi, kad jis tik seniai yra baustas už greičio viršijimą. Tokį pasisakymą teismas turėjo vertinti kaip pareigūno asmeninį tendencingumą ir priešiškumą.
3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad pareigūnas E. D. neapklausė liudytojais įvykį mačiusių ir kitų asmenų. 2020 m. liepos 14 d. vykusio posėdžio metu nurodė, kad visų liudytojų neapklausė, nes tyrimas negali vykti per ilgai. Be to, pareigūnas negalėjo nurodyti kada ir kur buvo pildomas nutarimas, kodėl nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat nebuvo išaiškintos visos teisės ir pareigos, galimybė neduoti parodymų bei teisė nušalinti. Be to, skunde pažymimas ir tai, kad Institucijos nutarimas apeliantui buvo įteiktas tuomet, kai kitame kabinete vyko liudytojos Z. K. apklausa. Nors apylinkės teismas tai laikė mažareikšmiu procesiniu pažeidimu, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta. Tokios aplinkybės patvirtina išankstinį pareigūno nusistatymą bet kokiu atveju jį nubausti.
3.5. Apelianto įsitikinimu, jis pagal LR ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teisme patirtos 645 Eur bylinėjimosi išlaidos, o dėl išlaidų apeliacinės instancijos teisme, duomenys bus pateikti įstatymų numatyta tvarka.
4. Atsiliepime į A. A. apeliacinį skundą Institucija prašo A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. A. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. A. A. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, jog jis jokių neteisėtų veiksmų viešoje vietoje neatliko, taip pat apelianto nuomone priimant skundžiamą Institucijos nutarimą buvo padaryta eilė esminių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl A. A. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. A. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų iš esmės buvo laikomasi. Taip pat nepaneigia Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties išvadų ir ta aplinkybę, jog 2020 m. vasario 11 d. priimant Institucijos nutarimą nebuvo įvertinti Z. K. parodymai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų 2020 m. vasario 11 d. buvo surašytas tiek A. A. paaiškinimas, tiek ir Z. K. paaiškinimas, o nutarimas priimtas 2020 m. vasario 11 d. 11.50 val. Iš minėto nutarimo matyti, kad jame nebuvo nurodytos liudytojos Z. K. pateiktos aplinkybės, tačiau tiek šis trūkumas, tiek ir padaryti pažeidimai apklausiant liudytojus A. ir I. J. buvo ištaisyti apylinkės teismo. Liudytojais pirmosios instancijos teisme buvo apklausti A. I. J., Z. K. bei pareigūnė K. L., kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą. Minėtiems liudytojams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Taip pat iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apklaustų asmenų parodymai buvo įvertinti visų įrodymų kontekste. Taip pat skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl padarytų pažeidimų priimant Institucijos nutarimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog padaryti pažeidimai nebuvo esminiai ir nesutrukdė priimti pagrįsto nutarimo. Juolab, kad teisme apklausti liudytojai davė analogiškus parodymus kaip ir administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje.
8.1. 2020 m. vasario 11 d. paaiškinime A. A. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 23.30 val. būdamas savo bute, pamatė kieme stovintį G. J., prie kurio atėjo ir jo žmona. Išėjęs į balkoną paklausė G. J. kodėl apie jį skleidžia neteisingą informaciją. Į tai G. J. atsakė, jog jis eitų miegoti ir, kad tai ne jo reikalas. Po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Matė kaip atėjo ir kaimynas A. J., kuris pasakė, jog jis stovi balkone pusnuogis ir pradėjo filmuoti. Ar konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, neatsimena, jie jį provokavo, kvietė ateiti išsiaiškinti, į tai atsakė, jog jeigu ateis, tai visiems bus blogai. Visą tą laiką kartu balkone buvo ir Z. K., kuri necenzūrinių žodžių nevartojo, tik jį ramino. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir kol jų laukė tie asmenys jį vis dar provokavo.
8.2. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apklausta A. J. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 23.35 val. ji sutuoktiniu G. J. išėjo į lauką parūkyti. Išėjus į lauką išgirdo triukšmą, matė A. A. stovintį balkone ir šaukiantį ant jos vyro. A. A. koliojo necenzūriniais žodžiais, grasino vyrą pakasti. Ji A. A. pasakė, kad jis ir taip jau prisidirbęs visko ir ar mažai jam problemų. Po ko A. A. ir jo sutuoktinė Z. K. pradėjo kolioti ir ją, grasino susidorojimu. Vykstant konfliktui, į terasą išėjo ir A. A. kaimynai. A. J. ir dar kažkas, bet nematė kas. A. A. ir jo sutuoktinė pradėjo kolioti ir A. J.. Kai A. A. grasino, kad atėjęs visus sumuš, jie jam sakė, kad gali ateiti ir bandyti tai padaryti, tačiau dar truputį pasikoliojęs nuėjo vidun. Analogiškas aplinkybės nurodė ir liudytoju apklaustas G. J.. 2019 m. gruodžio 20 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 23.35 val. su žmona išėjo į lauką parūkyti, jis išėjo pirmas, o po to atėjo ir žmona. Jam tik išėjus į lauką išgirdo, kad kažkas šaukia, pakėlęs galvą pamatė A. A. ir jo draugę stovinčius balkone. A. A. šaukė, ar jis nežino kas jis yra, nežino ką jis gali bei sakė, jog jį pakas. Išėjusi žmona, A. A. paklausė, ar jam iškviesti policiją. Po ko A. A. užsipuolė ir jo žmoną, pradėjo ant jos šaukti, kolioti necenzūriniais žodžiais, grasino, jog pakas. Vykstant konfliktui į terasą išėjo A. J. ir dar kažkas. A. A. pamatęs A. J. ir jį koliojo necenzūriniais žodžiais bei grasino.
8.3. Iš apylinkės teisme apklaustų liudytojų A. J. ir I. J. parodymų matyti, kad jie davė analogiškus parodymus kaip ir 2020 m. sausio 16 d. vykusių apklausų metu. A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 24.00 val., jam ir žmonai I. J. būnant namuose, išgirdo triukšmą, išėję į kiemą, pamatė, jog kaimynas A. A. su sugyventine Z. K. savo balkone rėkia ant kaimynų G. J. ir A. J., kurie buvo savo kieme. A. A. pastarųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei jiems grasino. Jam paklausus, kodėl A. A. taip elgiasi, pastarasis pradėjo grasinti ir jam bei jo žmonai I. J.. Dėl kokių priežasčių A. A. užsipuolė kaimynus nežino, tačiau A. A. yra konfliktiškas asmuo. G. J. ir A. J. A. A. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo bei jiems negrasino. Kaimynai apie įvykį pranešė per sistemą epolicija.lt. Iš esmės analogiškas aplinkybės parodė ir liudytoja I. J..
8.4. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. K. parodė, kad su sugyventiniu A. A. buvo savo balkone, kai į kiemą išėjo parūkyti kaimynas G. J.. Kadangi G. J. „Facebook“ socialiniame tinkle parašė negražų komentarą apie Z. K., ši paprašė A. A. paklausti, kodėl jis taip elgiasi. G. J. pasakė A. A., kad šis ateitų į kiemą pasikalbėti, o A. A. atsakė, jog, jeigu ateis į kiemą, jam geruoju nesibaigs. Tuomet A. A. pradėjo provokuoti kitas kaimynas A. J., tačiau ji su A. A. grįžo į kambarį, kur pastarasis iškvietė policijos pareigūnus.
8.5. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors A. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija ir nurodo, kad nėra viešosios vietos požymio, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.
8.6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. J., I. J., iš dalies paties apelianto, liudytojos Z. K. parodymus duotus apylinkės teisme bei liudytojų G. J. ir A. J. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog tiek Institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą, tiek ir apylinkės teismas nagrinėdamas A. A. skundą pagrįstai nustatė, jog A. A. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), iš savo buto balkono, esančio antrame namo aukšte, būdamas kartu su sugyventine Z. K., įvairiais necenzūriniais žodžiais vadino į bendro naudojimo kiemą išėjusį G. J., įžeidžiamai prie jo kibo, grasino, kad „pakas“. Po to į bendro naudojimo kiemą išėjusią A. J., kuri paklausė, ar jam iškviesti policijos pareigūnus, išvadino necenzūriniais žodžiais „..(nurodyta nutarime)“, pagrasino, kad ir ją „pakas“. Toliau, vykstant konfliktui, išėjusį į savo nuosavą kiemelį A. J. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti, kad „tuoj nusileis žemyn ir visus sumuš“, taip elgėsi kitų asmenų akivaizdoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors konflikto metu A. A. buvo savo buto balkone, tačiau jo butas yra ne vieno buto name, aplinkui gyvena ir kiti gyventojai. Liudytojų A. ir I. J. parodymais nustatyta, kad jie ne dėl kokių nors kitų priežasčių nakties metu išėjo į lauką, o būtent išgirdę lauke triukšmą, dėl A. A. sukelto konflikto. Kad tarp A. A. ir G. J. ir A. J. vyko konfliktas, neneigia ir pats A. A.. Nors A. A. neigia vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau tokius jo aiškinimus paneigia nuoseklūs A. J., I. J. bei G. J. ir A. J. parodymai. Nors A. A. akcentuoja, jog buvo nuolatos provokuojamas, tačiau tiek iš jo paties, tiek ir iš liudytojos Z. K. parodymų matyti, jog santykių aiškinimosi iniciatorius buvo būtent A. A.. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti A. A. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nors A. A. skunde nurodo, kad Institucijos pareigūnas, kuris priėmė 2020 m. vasario 11 d. nutarimą, buvo šališkas ir jo šališkumą patvirtina jo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ne subjektyvia pareigūno E. D. nuomone, o surinktų duomenų visuma, kurie dar kartą buvo patikrinti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal A. A. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
10. A. A. apeliaciniame skunde taip pat prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 645 Eur, bei už apeliacinio skundo rengimą, kurias pagrindžiančius duomenis apeliantas nurodė pateiks įstatyme numatyta tvarka, tačiau jokie duomenys nebuvo pateikti. Visų pirma apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas sprendžiamas ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, o pagal ANK 666 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, konstatuojama, jog A. A. savo nuožiūra pasikreipęs į advokato padėjėją ir advokatą dėl skundų surašymo bei dėl to patyręs išlaidų atstovų advokatų pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Tuo labiau, kad jis byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, A. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.