- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2-17-783/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00665-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. G., G. G., VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Jonas Stankevičius, Janina Umbrasienė, Jonas Milčius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams G. G., E. G., VĮ Registrų centrui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu ieškovė A. G., atstovaujama advokato J. Stankevičiaus, prašo panaikinti dalyje 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas G. G. atsakovui E. G. padovanojo ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti šios nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre atsakovo E. G. vardu bei šį turtą pripažinti jos, ieškovės, asmenine nuosavybe. Taip pat ieškovė A. G. prašo iš atsakovo G. G. priteisti 4695,31 € dydžio kompensaciją už jam perduotą santuokos metu įgyto 56/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės A. G. ir atsakovo G. G. santuoka, sudaryta 1979 m. spalio 13 d., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo padalytas visas santuokoje įgytas turtas, be to, nukrypta nuo santuokinių turto dalių proporcingumo. Dėl to nepagrįstai buvo nenumatyta pareiga G. G. išmokėti ½ sklypo vertės kompensaciją už 1995 m. vasario 1 d. įgytą 0,4271 ha žemės sklypą, kurio vertė buvo 32 424 Lt, šiame sklype liko ieškovei priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis. Tai yra nutraukiant santuoką buvo pažeistos CK 3.118 str., 3.127 str. 3 d. nuostatos. Be to, santuokos metu buvo pastatyta daržinė (1993 m.) ir ūkio pastatas (1989 m.), kurie santuokos nutraukimo metu liko nepadalinti, nes nebuvo registruoti VĮ Registrų centre. Nurodo, jog ieškovė A. G. su atsakovu sutarė, jog įregistravus minėtus pastatus VĮ Registrų centre, jų savininkais nurodys abu buvusius sutuoktinius. Tačiau atsakovas G. G., nežinant ieškovei, 2011 m. birželio 6 d. daržinę, plane pažymėtą Nr. 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, plane pažymėtą Nr. 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, plane pažymėtą Nr. k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę, o 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo atsakovui E. G.. Kadangi šie statiniai buvo įgyti santuokos metu, pagal CK 3.118 str. nuostatas, santuokos metu turto dalys yra lygios, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto valdymo (CK 4.95 str.) arba gauti jam priklausančią kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu dėl kompensacijos priteisimo nesutinka, nes šis ieškovės ieškinys, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutraukdamas jo ir ieškovės santuoką bendru sutarimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, yra pareikštas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kas sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 str. 3 p., 5 p. nuostatomis. Atsakovas taip pat atsiliepime nurodo, jog ieškovė prašydama pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia ir reikalaudama grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo nepateikė teismui jokių šio turto nuosavybės dokumentų, paneigiančių teisėtą turto valdymą.
Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo taip pat prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu yra nesąžiningas, nes ieškovė žino, jog jokios daržinės ir ūkinio pastato nepasistatė. Atsakovas G. G. 1998 m. kovo 26 d. buvo gavęs leidimą Nr. 25 daržinės ir ūkinio pastato statybai, tačiau statybos nebuvo pradėtos. Jos pradėtos praėjus nemažam laiko tarpui ir baigtos jau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tačiau statybas vykdė ir jas užbaigė jis, tai yra atsakovas E. G.. Ieškovė A. G. į šias statybas neinvestavo nei asmeninių, nei šeimos lėšų, todėl santuokos nutraukimo metu nebaigti statiniai, kurie tuo metu nebuvo registruoti VĮ Registrų centre, nebuvo įtraukti į dalintino turto sąrašą. Atsakovas E. G. nurodo, jog šiuos statinius jis pabaigė statyti savo lėšomis ir 2011 metais įregistravo VĮ Registrų centre, tačiau ne kaip daržinę, o kaip poilsiui skirtą namą. Tam buvo reikalinga pakeisti statinio paskirtį, o šiems veiksmams atlikti buvo reikalinga suformuoti žemės sklypą. Nutraukiant ieškovės A. G. ir atsakovo G. G. santuoką ieškovei buvo žinomos tos aplinkybės, todėl ji pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią sutuoktiniams priklausanti žemės sklypo dalis atitenka atsakovui G. G., o pastarasis 2011 m. kovo 17 d. surašė įgaliojimą jam, atsakovui E. G., įgaliojimą pertvarkyti, tai yra atidalinti jam priklausantį žemės sklypą. Suformavus naują sklypą ir jį įregistravus VĮ Registrų centre, atsakovas E. G. įteisino savo pastatytus statinius savo tėvo G. G. vardu, o šis juos padovanojo jam, ieškovui E. G.. Tą pačią dieną E. G. atsakovui G. G. padovanojo jam priklausančias 2/8 dalis pastatų, taip išspręsdami klausimus dėl asmeninės nuosavybės teises priklausančio turto. Atsakovas E. G. nurodo, jog ieškovės A. G. teiginiai dėl pažeistų CK 3.118 str., 3.127 str. 3 d. nuostatų turėtų būti atmesti, nes šie klausimai buvo sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, ieškovė 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 neskundė, todėl revizuoti jau įsiteisėjusio sprendimo ar kitaip jį interpretuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, atsakovas E. G. atsiliepime atkreipia dėmesį, jog ieškovė nutraukdama santuoką 2010 metais savo prašyme nurodė, jog sutuoktiniai daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kas patvirtina, jog ieškovė nuo 2008 metais nieko bendro su atsakovu G. G. sukurti negalėjo, ir yra akivaizdu, jog tiek daržinė, tiek ūkinis pastatas buvo pastatyti ne santuokos metu įgytomis lėšomis, o jo, atsakovo E. G., asmeninėmis lėšomis, ką patvirtina ir dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ginčo dalykas jam perduotas asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas E. G. nesutinka su ieškovė teiginiais, jog daržinė buvo pastatyta 1993 m., o ūkinis pastatas – 1989 m., nes leidimas šiems statiniams statyti buvo išduotas tik 1998 metais. Pats atsakovas E. G. buvo sutaręs su atsakovu G. G., jog pasinaudodamas išduotu leidimu jis savo lėšomis pasistatys pastatą, kurį įregistruos kaip daržinę, o vėliau pakeis jo paskirtį į poilsio namą. Tai, kad tai yra ne daržinė, o poilsiui skirta patalpa, patvirtina jo, atsakovo E. G., pateiktos fotonuotraukos. Be to, atsakovas E. G. teigia, jog visi įrašai, esantys VĮ Registrų centre, patvirtina jo nuosavybės teises į ginčo objektus, šie įrašai nėra nuginčyti, todėl ieškovės reikalavimai, susiję su jam, atsakovui E. G. priklausančiu turtu, neturi teisinio pagrindo ir gali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų E. G. ir G. G., pagrindu padaryti įrašai Nekilnojamojo turto registre yra teisėti ir pagrįsti, nes, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., dovanojimo sutartis yra nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti dokumentai atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavime nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 56/100 dalys nuosavybės teise priklausė atsakovui G. G., yra padalintas į du sklypus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011-10-26 išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro bei 2011-11-16 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų G. G. ir E. G., pagrindu nuo 2011-11-28 yra įregistruotos E. G. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė pažymėjo, jog teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, ir tik panaikinus dovanojimo sutartį atitinkamoje dalyje, galima būtų panaikinti E. G. asmeninės nuosavybės teisių į nurodytus statinius įregistravimą prašomoje dalyje. Priešingu atveju panaikinti asmeninės nuosavybės teisių įregistravimą nėra pagrindo, nes jos įregistruotos teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti teismo ir advokato pagalbos išlaidas, nes VĮ Registrų centro, ieškinyje įvardintos atsakove, kaltės nėra.
Teismo posėdyje ieškovė A. G. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog su atsakovu G. G. susituokė 1979 m. spalio 13 d., santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, tarp jų – ir 1990 metais pastatytą ūkinį pastatą, 1993 metais – daržinę, netrukus – ir šulinį. Šie pastatai buvo statomi iš bendrų jos ir atsakovo G. G. lėšų, šį turtą abu naudojo. 2002 m. rugsėjo 20 d. G. G. išėjo gyventi kitur ir jų sodyboje vėl pradėjo lankytis po 3 – 4 metų, tačiau su juo bendro ūkio nebevedė, santuokinio gyvenimo nebuvo. Iki santuokos nutraukimo ji naudojosi daržine, ūkiniu pastatu. Santuoką nutraukė 2011 m. sausio 21 d., sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo. Tačiau į sutartį nebuvo įtraukta kompensacija dėl G. G. po santuokos tekusio žemės sklypo, nebuvo padalinta ir santuokoje pastatyta daržinė, ūkinis pastatas, šulinys. Kodėl nenumatyta kompensacija, neįtrauktas turtas, ji nežinanti, visus dokumentus tvarkė UAB „Skyrybų centras“. Parodė, jog skyrybų iniciatorė buvo ji, ji ir kreipėsi į UAB „Skyrybų centras“. Po santuokos nutraukimo matė, jog vyksta ūkinio pastato rekonstrukcija, buvo pakeistas stogas, pakeisti langai, apmūrytas įėjimas į rūsį. Matė, kad ūkinio pastato rekonstrukciją vykdo jos sūnus atsakovas E. G..
Šalies argumentai
Ieškovės A. G. atstovas advokatas J. Stankevičius teigia, jog ieškinys taip pat turėtų būti tenkintas visiškai. Paaiškino, jog nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką neprofesionaliai buvo paruošti dokumentai, nenustatytas turto balansas, nenurodytas visas dalintinas turtas, dėl ko nebuvo išspręstas klausimas dėl dviejų pastatų, kuriuos vėliau atsakovas G. G. padovanojo atsakovui E. G., taip pat neišspręstas klausimas dėl kompensacijos ieškovei iš atsakovo G. G. už šiam po santuokos nutraukimo atitekusį santuokos metu įgytą žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 3.127 str. 3 d. Tai, kad daržinė, ūkinis pastatas buvo pastatyti santuokos metu, patvirtino liudytojai S. K., J. Ž., statybos leidimai, 2000 m. sklypo planas. Nurodo, jog atsakovas G. G., po santuokos nutraukimo, nebūdamas viso turto (daržinės, ūkio pastato) savininkas, šį turtą dovanojo atsakovui E. G., o VĮ Registrų centras nepagrįstai šį turtą įregistravo iš pradžių G. G. vardu, o po dovanojimo sandorio sudarymo – E. G. vardu. Todėl mano, jog dovanojimo sandoris ½ dalyje turėtų būti panaikintas dėl to, jog G. G. neturėjo teisės tos dalies dovanoti, į šią dalį turto pripažinta ieškovės A. G. asmeninė nuosavybė (CK 4.95 str., 4.47 str. pagrindai), panaikinti VĮ Registrų centre esantys įrašai, susiję su šio turto dalies įregistravimu, o dėl santuokos metu įgyto žemės sklypo po santuokos perdavimo atsakovui G. G. priteista kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. prašo ieškinį atmesti. Parodė, jog santuokos nutraukimą inicijavo ir santuokos nutraukimo klausimus tvarkė ieškovė, su ja buvo kalbėta ir apie iš aštuonių lentų pastatytos daržinės, kuri nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, pasidalinimą, tačiau pati ieškovė teigė, jog jai nieko nereikia. Neneigia, jog tiek daržinės, tiek ūkinio statybos leidimai buvo išimti santuokos metu, tačiau daržinė, ūkinis pastatas, taip pat ir šulinys, buvo pastatyti jau po santuokos nutraukimo, įregistruoti VĮ Registrų centre ir padovanoti sūnui atsakovui E. G.. Mano, jog ieškovė neturi sąžinės, nes santuokos nutraukimo metu jai atiteko 6 ha žemės, kuriai jai nepriklausė, namo dalis, kurią jis buvo paveldėjęs ir į kurią ieškovė taip pat neturėjo teisės.
Atsakovo G. G. atstovas advokatas J. Milčius prašo ieškinį prašo atmesti. Mano, jog ieškovė A. G. ir atsakovas G. G. prieš nutraukdami santuoką sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išreiškė valią dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo, šis sprendimas yra įsigaliojęs, šalys šio sprendimo neskundė. Atstovas teigia, jog dėl šių priežasčių ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti dovanojimo sutartį, kuria jo atstovaujamasis G. G. jam priklausantį turtą dovanojo sūnui E. G., kaip ir negali reikalauti kompensacijos už atsakovui G. G. po santuokos nutraukimo atitekusį žemės sklypą.
Šalies argumentai
Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutinka, taip pat prašo atmesti. Parodė, jog tiek ūkinį, tiek daržinę statė jis, savo lėšomis, tik turtas buvo įregistruotas tėvo G. G. vardu, kuris vėliau jam tiek daržinę, tiek pastatą, kurio paskirtis nurodyta kaip ūkinė, jam padovanojo, o jis tėvui padovanojo jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tam, kad įregistruotų turtą G. G. vardu, jam tėvas išrašė įgaliojimą, jis ir tvarkė visus dokumentus, susijusius su pastatų įteisinimu. Parodė, jog tas pastatas, kuris įvardintas kaip ūkinis, iš esmės yra pastatytas kaip gyvenamasis namas, tik dar nėra iki galo sutvarkyti visi dokumentai dėl pastato paskirties.
Atsiliepimas
Atsakovo E. G. atstovė advokatė J. Umbrasienė palaiko atstovaujamojo poziciją ir mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Mano, jog ieškovė A. G. nuo 2000 metų su atsakovu G. G. nebevedė bendro ūkio, pati pripažino, jog gyveno atskirai, be to, ieškovė neįrodė, jog pastatą, kuris VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytas kaip ūkinis pastatas, pastatė savo lėšomis, šio pastato neregistravo savo vardu, nors matė ir žinojo, kad jį statosi atsakovas E. G.. Atstovė teigia, jog dėl tos priežasties šis pastatas ir nebuvo įtrauktas į dalintino turo sąrašą nutraukiant santuoką su atsakovu G. G., o ieškinys teisme atsirado dėl siekio pasipelnyti. Nesupranta, kokiu pagrindu bylos nagrinėjimo metu nurodomas nuosavybės teisių gynimas pagal CK 4.34, 4.93 – 4.95 str., nes ieškovė ir atsakovas G. G. turtą pasidalino nutraukdami santuoką, ir ieškovė negali tvirtinti, kad turtas, kurį atsakovas G. G. padovanojo E. G., yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo labiau, šalys pačios pripažino, jog nuo 2000 m. faktiškai gyveno atskirai, nebevedė bendro ūkio, kas pagal CK 3.100 str. 5 p. yra jungtinės nuosavybės pabaiga, galutinai įtvirtinta teismo sprendimu, nutraukusiu ieškovės ir atsakovo santuoką. Ieškovės teiginiai, kad teismas nenustatė kompensacijos, nepagrįsti, nes sutuoktiniai pasidalina turtą tokiu būdu, kaip jie pageidauja. Ieškovė bandė atnaujinti procesą santuokos byloje, tačiau jai nepavyko, jos prašymas 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo atmestas, apygardos teismas šio sprendimo nepakeitė. Tvirtina, jog E. G. šį pastatą tvarkė ir atsakovo G. G. vardu įregistravo kaip ūkinį pastatą, nes viename sklype dėl teisinio reglamentavimo nebuvo galima statyti dviejų gyvenamųjų namų, šiuo metu jos atstovaujamasis imasi veiksmų dėl ūkinio pastato, kuris yra iš esmės gyvenamasis namas, paskirties pakeitimo. Todėl mano, jog dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas G. G. atsakovui E. G. padovanojo jam priklausančius pastatus, nepripažinus ieškovės A. G. nuosavybės teisių į dovanotą turtą, negali būti pripažinta negaliojančia, šis sandoris yra teisėtas, neprieštarauja geros moralės normoms, nėra fiktyvus.
Atsakovės VĮ Registrų centro atstovė A. Nakvosienė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime teismui išdėstytą atsakovės VĮ Registrų centro poziciją, nurodė, jog ginčo pastatai pagrįstai ir teisėtai buvo įregistruoti iš pradžių G. G. vardu, o šiam turtą padovanojus, - atsakovo E. G. vardu. Nurodė, jog VĮ Registrų centrui apie tai, jog pastatai (daržinė, ūkinis pastatas, šulinys) faktiškai buvo nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kol dėl jų įregistravimo 2011 metais nesikreipė į juos atsakovas G. G.. Po kreipimosi į VĮ Registrų centrą pastatai buvo įregistruoti, statybos pradžia nurodyta pagal pateiktus atsakovo įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl reikalavimo pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia, įrašų, esančių Nekilnojamojo turo registre, panaikinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė A. G. ir atsakovas G. G. 1979 m. spalio 13 d. sudarė santuoką, kurią nutraukė 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir ieškovės ir atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie išsprendė savo turtines teises ir pareigas. Valstybinė statybos inspekcija 1998 m. kovo 6 d. atsakovui G. G. išdavė leidimą (duomenys neskelbtini)., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus – statyti 65,28 m² užstatyto ploto daržinę ir ūkinį pastatą bei 56,92 m² užstatyto ploto ūkinį pastatą. Išduotas leidimas galiojo iki 2001 m. kovo 26 d. 2011 m. birželio 6 d. atsakovas G. G. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, joje nurodė, jog baigė statyti pagalbinio ūkio pastatus, kurių užstatymo plotai yra 65 m² ir 36 m², taip pat baigė statyti 10 m gylio šulinį. Šie ūkio pastatai, pažymėti plane Nr. 6I1ž ir 7I1p, bei šulinys, pažymėtas plane k2, nuo 2011 m. birželio 17 d. įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovo G. G. vardu, 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovas G. G., šiuos pastatus, kartu su žemės sklypais, dovanojo atsakovui E. G., VĮ Registrų centre E. G. vardu jie įregistruoti nuo 2011 m. lapkričio 28 d. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, susijusius su dovanojimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia, reikalauja apginti jos nuosavybės teisę ir išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat turi teisę reikalauti, jog sandoriai, kuriais buvo perleista ieškovei priklausančio turto dalis be jos valios ir sutikimo, pripažinti negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms statymo normoms (CK 1.80 str.). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog pastatų dalis, šulinys 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sudarymo metu priklausė jai, ieškovei. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, šie pastatai, šulinys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip nauja statyba 2011 m. birželio 17 d., jų savininkas nurodomas vienas asmuo, atsakovas G. G.. Ieškovė įrodinėja, jog šie pastatai, dėl kurių nuosavybės kilo ginčas, taip pat šulinys buvo pastatyti santuokos metu, todėl laiko, kad jie abiem sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ieškovė A. G., prieš nutraukdama santuoką su atsakovu G. G., 2010 m. lapkričio 25 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abu tuometiniai sutuoktiniai nurodė, jog „Pareiškėjai patvirtina, kad kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, kreditinių įsipareigojimų neturi“. Ši sutarties nuostata 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, buvo įtraukta į sprendimą (9 p.). Šis sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo 2011 m. sausio 20 d. ir šalims, šiuo atveju, ieškovei A. G. ir G. G., yra galutinis ir turi įstatymo galią. Tai yra šalys abi pripažino, jog kito dalintino turto, kurį, remiantis CK 3.116 – 3.127 str. nuostatomis, jie nutraukdami santuoką privalėjo pasidalinti, nebuvo, todėl teismui pripažinti kitaip, nėra pagrindo. Tuo labiau, jog toje pačioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp dalintino turto nurodė net tokį turtą, kaip sofa-lova, televizoriaus staliukas, muzikinis centras, tai yra pasidalino net tokios vertės ir rūšies turtą, kurį paprastai šalys net neįtraukia į sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl visos bylos nagrinėjimo šalių įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, kas juos statė (liudytojų J. Ž., S. K., V. Š., D. M. parodymai, rašytiniai įrodymai (2000-04-12 namų valdos žemės sklypo planas)) ir kodėl jie buvo įregistruoti po santuokos nutraukimo, o ne santuokos metu, šiai nagrinėjamai bylai iš esmės neturi lemiamos reikšmės. Išklausius liudytojų parodymus, įvertinus ieškovės pateiktame 2000-04-12 namų valdos plane užfiksuotus pastatus (2 t. 11 b.l.) tikėtina, jog ginčo dalykas (daržinė, ūkinis pastatas) buvo pastatyti ieškovės A. G. ir atsakovo G. G. santuokos metu ir iš lėšų, kurios, remiantis civilinio kodekso nuostatomis, priskiriamos bendrosios jungtinės teise valdomoms lėšoms. Teismo neįtikino atsakovo E. G. paaiškinimai, jog jis ūkio pastatą, iki jo įregistravimo, pastatė savo lėšomis, nes tuo metu, kai pastatas buvo statomas, jam pačiam buvo apie 16-18 metų, to nepatvirtino ir jo pakviesti liudytojai V. Š., D. M., prisidėję prie šios statybos E. G. prašymu (V. Š. nurodė, jog prie ūkinio dirbo ir G. G., kiti asmenys, D. M. teigė, jog padėjo kaip draugui), o kitų įrodymų (statybinių medžiagų įsigijimo, projektų derinimo, leidimo išsiėmimo ir kita) E. G. nepateikė. Tai, kad jis po santuokos nutraukimo 2011 metais šį pastatą perdavė (rekonstravo), teismui nekelia abejonių, tą pripažįsta ir pati ieškovė, nurodžiusi tas aplinkybes savo parodymuose. Tačiau įrodymų, jog E. G. savo lėšomis pastatė šį pastatą, jis nepateikė. E. G. pateiktas įgaliojimas atstovauti G. G. (2 t. 15 b.l.) tik patvirtina, kad atsakovas G. G. įgaliojo atstovauti jį įvairiose įstaigose dėl žemės sklypo atidalijimo, bet ne tai, jog jis ūkinį pastatą, kaip ir daržinę su šuliniu, pastatė savo lėšomis. Priešingai, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių įrodymų, tą dieną, kai atsakovas G. G. atsakovui E. G. dovanojo ginčo dalyką šioje byloje (ūkinį, daržinę, šulinį, taip pat žemę), atsakovas E. G. tą pačią dieną atsakovui G. G. dovanojo jam nuosavybės teise priklausantį savo turtą – 2/8 gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (NTKR bylos 36-40 l.). Tai yra iš esmės įvyko mainai tarp atsakovo E. G. ir G. G., kurių metu atsakovas G. G. už jam atitekusią atsakovo E. G. dalį šiam dovanojo savo nekilnojamojo turto dalį. Tai yra pakankamai duomenų, jog ginčo dalykas (daržinė, ūkinis pastatas, šulinys) buvo pastatyti ieškovės ir atsakovo santuokos metu ir, tikėtina, turėjo būti įtrauktas į sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytą dalintiną turtą, sprendimu dėl santuokos nutraukimu išspręstas to turto pasidalinimas. Tačiau tokio turto pareiškėjams neįtraukus ir nenurodžius nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą pripažįstama, jog tokio dalintino turto santuokos nutraukimo metu nebuvo, tai yra jis nebuvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškinyje ieškovė A. G. buvo nurodžiusi, jog ji prieš santuokos nutraukimą su atsakovu G. G. žodžiu aptarė šio turto (ginčo dalyko) pasidalinimą po santuokos nutraukimo turtą įregistravus VĮ Registrų centre (to ieškovė teismo posėdyje nebeteigė), tačiau tokio žodinio susitarimo įgyvendinimas priklausė tik nuo susitarimo šalių sąžiningumo, jeigu toks tarpusavio žodinis susitarimas iš tiesų buvo. Įvertinus abiejų buvusių sutuoktinių dabartinius santykius, jų požiūrį vienas į kitą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalys pasitikėti vienas kitu santuokos nutraukimo metu nelabai turėjo pagrindo. Kita vertus, ieškovė A. G., matydama, jog sprendimu dėl santuokos nutraukimo yra pažeistos jos teisės, netinkamai pritaikytas įstatymas ir neteisingai išspręstas turto padalinimas, nedelsdama turėjo reaguoti apskųsdama tokį teismo sprendimą ar per įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jeigu tam būtų buvęs pagrindas. Bylą nagrinėjant teisme pati A. G. nurodė, jog iškart po santuokos nutraukimo dar 2011 metais matė, jog ūkinį pastatą, kurio priklausomybę ji ginčija, tvarko (keičia stogą, deda naujus langus, rekonstruoja vidų) jos sūnus E. G., bet šios aplinkybės A. G. nepaskatino reaguoti dėl pažeidžiamų jos teisių, nors per tuos kelis metus po santuokos nutraukimo, tikėtina, jos ir atsakovo santuokos metu pastatytas ūkio pastatas pakeitė tiek išorę, tiek vidų, ir mažai primena ūkio paskirties pastatą, kuriame laikomi galvijai ar ūkio padargai (1 t. 98-99 b.l., 2 t. 18-22 b.l.). Priešingai, į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 atnaujinimo ieškovė A. G. kreipėsi tik 2015 m. liepos 1 d., tačiau teismas, ieškovei praleidus terminą ir nesant atnaujinimo pagrindų, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Todėl pripažįstama, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas G. G. dovanojimo sutartimi perleido jai, ieškovei A. G., priklausančio turto dalį, šis reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto išreikalavimo iš svetimo valdymo, įrašų panaikinimo ir turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui G. G. po santuokos nutraukimo perduotą santuokos metu įgytą 56/100 žemės sklypą. Kaip jau minėta aukščiau, iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė A. G. ir atsakovas G. G. 1979 m. spalio 13 d. sudarė santuoką, kurią nutraukė 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie išsprendė savo turtines teises ir pareigas. Šioje sutartyje šalys nutarė, jog atsakovui G. G. (pareiškėjui) po santuokos nutraukimo atitenka 56/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (sprendime nurodytas sutarties 3 p.). Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 įsiteisėjo 2011 m. sausio 20 d. Ieškovė A. G. teigia, jog teismas, priimdamas tokį sprendimą, neišsprendė klausimo dėl jai priklausančios kompensacijos už atsakovui po santuokos perduotą žemės sklypą, todėl teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, turėtų kompensaciją priteisti. Tačiau esminė aplinkybė ginčo išnagrinėjimui yra ta, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą teismas išsprendė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą ir jų bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti visas savo turtines teises ir pareigas. Kadangi šalys bendru sutarimu nusprendė pasidalyti santuokoje įgytą turtą, turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčytas. Kaip jau nurodyta anksčiau, teismui tokią sutartį patvirtinus yra pripažįstama, jog visas santuokos metu įgytas turtas padalytas, išspręsti visi klausimai, susiję su šio turto padalinimu, tarp jų – ir kompensacijos klausimai, todėl šalys netenka teisės reikšti ateityje ieškinį dėl sutartyje nenurodyto turto padalijimo, kitų santuokos nutraukimo pasekmių, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta kelią reikšti sutuoktiniams tapatų reikalavimą (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, jie ateityje negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja šalims įstatymo galią, jis negali būti keičiamas, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Pripažinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinė byla dalyje pagal ieškovės A. G. reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui A. G. tekusį žemės sklypą yra nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovė pateikė įrodymus dėl 1000 € atstovavimo išlaidų (2 t., 10 b.l.), atsakovas E. G. – įrodymus dėl 650 € atstovavimo išlaidų (2 t., 12-13 b.l.), atsakovas G. G. – dėl 200 € (1 t., 137 b.l.). Ieškinį iš esmės atmetus, atsakovų atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str.1 d., 98 str. 1 d, 2 d.). Atsižvelgus į tai, jog šalys (atsakovai pateikė) atsiliepimus (atsakovas G. G. – du atsiliepimus), buvo surengti du parengiamieji posėdžiai, teismo posėdis, trūkęs beveik 4 valandas, teismas pripažįsta, jog atsakovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, yra protingo dydžio ir pateisinamos. Tai, kad šios išlaidos ne per didelės, patvirtina ir pačios ieškovės išlaidos teisinei pagalbai (viršijo abiejų atsakovų išlaidas kartu sudėjus).
Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog sumokėjo 289,62 € žyminį mokestį (1 t., 6 b.l.). Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia dėl 1375 € vertės turto (pagal masinio vertinimo būdu 2015-04-08 nustatytos vidutinės vertės atitinkamą dalį (1 t. 30-37 b.l.)), su šio reikalavimu patenkinimu susijusio įrašo panaikinimo VĮ Registrų centre bei asmeninės nuosavybės toje dalyje pripažinimo, taip pat prašė iš atsakovo G. G. priteisti 4695,31 € euro kompensaciją. Viso pagal šiuos reikalavimus ieškovė A. G. privalėjo sumokėti 182 € dydžio žyminį mokestį ((4695,31+1375) x 0,03?182,11). Kadangi ji sumokėjo 289,62 €, ieškovei grąžinama 107,62 € dydžio žyminio mokesčio permoka (289,62 – 182 ? 107,62) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teisme patirta 9,60 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2016-03-21 pažyma, 2 t. 2 b.l.). Ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 44/1456441, inventorinis Nr. 21, sprendimui įsiteisėjus, grąžinama VĮ Registrų centro Panevėžio filialui; Ūkio pastato projektas, bylos nagrinėjimo metu pateiktas atsakovo E. G. atstovės advokatės J. Umbrasienės, sprendimui įsiteisėjus grąžinamas atsakovui E. G..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279, 293 str., straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovo E. G. vardu panaikinimo, turto pripažinimo ieškovės A. G. asmenine nuosavybe atmesti kaip nepagrįstą.
Civilinę bylą dalyje dėl 4695,31 € dydžio kompensacijos priteisimo ieškovei A. G. iš atsakovo G. G. nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Grąžinti ieškovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 107,62 € (vieno šimto septynių eurų 62 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. birželio 18 d.
Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 44/1456441, inventorinis Nr. 21, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialui; Ūkio pastato projektą, esantį prie bylos, sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui E. G..
Priteisti iš ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 650 € (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 200 € (du šimtus eurų) atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,60 € (devynis eurus 60 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.