- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- I-1556-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02604-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- I. M., V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- K. I.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos)
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. E. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir V. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo K. I., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. M. ir V. M. patikslintu skundu prašo: atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymą Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo”; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016-06-30 sprendimą Nr. 8SK-609-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (b. l. 91-99).
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjai bei jų atstovas paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 268 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir pateiktas siūlymas NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su patvirtintu žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, kadangi jis patvirtintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Projekte, kuris yra viešai skelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, yra ranka padarytų įrašų, braukymų, taisymų, kurie nėra aptarti, nėra aiški šio įsakymo grafinė dalis, sprendinių brėžinys, kuriame yra taip pat yra taisymai, prieštaraujantys vieni kitiems, išbraukymai ir neatitinkantys tikrovės įrašai. Sprendinių brėžinyje nurodyti gretimų žemės sklypų kadastriniai numeriai ir konkrečios savininkų pavardės bei vardai, numatytos jų parašų vietos ir pasirašymo data, tačiau jų parašų nėra, išskyrus K. I. parašą. Be to, vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2 punktu, žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik šiame punkte nurodytais atvejais. Pateiktas sąrašas yra baigtinis, o ši ginčo situacija nepatenka į šio teisės akto reglamentavimo ribas, todėl ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymas Nr. A-253 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Taip pat prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo, kadangi terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių. Tik pradėjus bylos nagrinėjimą, susipažinus su atsakovo atsiliepimu ir pateiktais dokumentais bei atsižvelgus į teisėjų kolegijos išaiškinimą, pateiktą 2018-03-22 teismo posėdžio metu, paaiškėjo, kad tikslinga ginčyti ir šį 2016-02-02 įsakymą Nr. A-253. Pareiškėjai nežinojo ir nebuvo informuoti, kad gretimo žemės sklypo naudotojas K. I. 2014 m. spalio mėnesį, kaip sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl minėto žemės sklypo formavimo. Tik iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų, gavę kopiją atsiliepimo su priedais, turėjo galimybę susipažinti su IĮ „Geobaitas“ matininko 2016-05-03 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri yra neatskiriamoji ginčijamo įsakymo dalis. Neatnaujinus termino, pareiškėjai negalės tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.
Nurodė, jog ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-06-30 sprendimas Nr. 8SK-609-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo pažeistos pareiškėjų, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teisės ir teisėti interesai. Administraciniu aktu buvo nustatytas 6 kv. m servitutas (kiti servitutai, viešpataujantis daiktas) jiems priklausančiame žemės sklype, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.
Pareiškėjai nežinojo ir nebuvo informuoti, kad gretimo žemės sklypo naudotojas K. I. 2014 m. spalio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Projekto rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Projektavimo darbai buvo vykdomi slapta, neinformuojant pareiškėjų nei žodžiu, nei raštu apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjai įsitikinę, kad nustatytas servitutas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, sukelia jiems papildomų nepatogumų, pažeidžia jų teises į nuosavybės neliečiamumą. (duomenys neskelbtini) namo savininkai prieiti prie statinio sienos dalies visada galėjo, nes visada buvo galima susitarti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi, esančia prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Pareiškėjai visą laiką neribojo priėjimo dėl namo sienos priežiūros ar remonto tikslais, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo didinti servitutą. Prašė patikslintą skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 156-161) nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti 2016-06-30 NŽT sprendimą Nr. 8SK-609-(14.8.100.), nurodė, jog NŽT neteisėtai nustatė 6 kv. m servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio nuostatomis, servitutai gali būti nustatyti įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais bei įstatymo numatytais atvejais - administraciniais aktais, t. y. NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais, priimamais vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybes 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemes servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis. Šiuo atveju suformavus pareiškėjams žemės sklypą servitutas buvo nustatytas ir juo naudojamasi dar iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Pareiškėjams šios aplinkybės buvo žinomos ir sudarant Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Suformavus gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktus servitutas išliko, tik pasikeitė įrašas apie nustatytą servitutą, jį papildant servituto užimamu plotu. Ginčijamas servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo 2002-03-28 Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymo Nr. 02-01-1409 pagrindu (įrašas galioja nuo 2002-03-28). Pažymėjo, jog šis servitutas buvo įregistruotas pačių pareiškėjų sklype bei paviešintas jų sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Pareiškėjai neginčija nei servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindo Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymo Nr. 02-01-1409, nei 2004-02-27 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tik ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Taip pat nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo, o ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, tvirtindama žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, šių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 112-122) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas V. M. 2017-11-29 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie projektavimą ir statybos leidimą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017-12-06 raštu buvo informuotas, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Taigi, minėtu raštu pareiškėjui pateikta informacija apie ginčijamą administracinį aktą (įsakymą), todėl pareiškėjai, atstovaujami advokato, privalėjo tinkamai, laikydamiesi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Pareiškėjams teikiant teismui pirminį skundą dėl NŽT 2016-06-30 sprendimo, kurio preambulėje nurodyta, kad šis sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253, panaikinimo jau buvo žinoma apie 2016-02-02 įsakymą. Be to, ginčijamas įsakymas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo paskelbti viešai 2016-02-05 Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis į teismą, nepraleisdami numatyto termino, kadangi informacija apie šį įsakymą pareiškėjams buvo žinoma ir pakankama. Prašė termino neatnaujinti.
Atsakovas nurodė, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ne prie pareiškėjams priklausančių statinių, prie kurių žemės sklypas jau suformuotas ir įregistruotas, todėl nebuvo jokio pagrindo informuoti pareiškėjus Taisyklių 55 punkte numatytu pagrindu, projektas neturėjo būti suderintas su pareiškėjais, kaip gretimo žemės sklypo savininkais. Akivaizdu, kad pareiškėjai neturėjo būti informuoti asmeniškai apie projektą bei neturėjo būti gauti jų pritarimai, o projektą tvirtinantis subjektas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlikti šiuos veiksmus iš projekto iniciatoriaus, kadangi teisės aktai tokių reikalavimų nenumato.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, jog projekte neteisėtai ir nepagrįstai buvo suprojektuotas servitutas (viešpataujantis daiktas) neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą. Taisyklių 53 punkte yra numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi inter alia esami ir (ar) siūlomi servitutai. Ginčo atveju, šis Taisyklėse nurodytas reikalavimas ir buvo įgyvendintas, sprendinių brėžinyje nurodant esamą servitutą. Tiek byloje esantys dokumentai, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina tai, kad ginčo servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nuo 2002 m. kovo mėn. Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymo Nr. 02- 01-1409 pagrindu (įrašas galioja nuo 2002-03-28). Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo pagrindo abejoti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjai nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovas galėjo ir turėjo šiuos duomenis kitaip vertinti.
Pažymėjo, kad Taisyklių 53 punkte nurodyta, kas turi būti nurodoma sprendinių brėžinyje, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas žemės sklypui prie statinių (duomenys neskelbtini) formuoti, taigi, projekto sprendiniai apėmė būtent planuojamą žemės sklypą, t.y. nauji sprendiniai buvo numatomi planuojamo žemės sklypo ribose. Tai dar kartą patvirtina, kad ginčo servitutas nebuvo naujai planuojamas, o tik nurodytas jau esamas, registruotas gretimame žemės sklype. Šį servitutą nurodyti projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis gretimo žemės sklypo dalimi, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui. Servitutas nebuvo nustatomas už planuojamo žemės sklypo ribų, nebuvo nustatytas servitutas kituose besiribojančiuose žemės sklypuose, kadangi juose analogiško turinio servitutai nebuvo iki šiol nustatyti ir registruoti, todėl nebuvo pagrindo jų fiksuoti ir nurodyti kaip esamų servitutų. Atsakovas, tvirtindamas projektą, savo sprendime nenurodė servituto ploto, kadangi šio servituto plotas nebuvo nurodytas Nekilnojamojo turto registre bei kituose dokumentuose, kurių pagrindu servitutas buvo nustatytas. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas nenustatė bei nekeitė jau nustatyto servituto. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, byla dalyje nutrauktina.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo”, kuriuo patvirtintas apie 268 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir pateiktas siūlymas NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą (b. l. 65) bei NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-06-30 sprendimo „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo NŽT suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei nustatė šiam žemės sklypui 6 kv. m servitutą (kiti servitutai, viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (l m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (b. l. 52-53), pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl termino atnaujinimo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo panaikinimo
Pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo. Pareiškėjai nurodė, jog nei apie atliekamą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą, nei apie tokio projekto rengimą jie nežinojo, informuoti nebuvo, visi veiksmai buvo atliekami slaptai, kad apie administracinį aktą sužinojo pradėjus šios administracinės bylos nagrinėjimą, susipažinus su atsakovo atsiliepimu ir pateiktais dokumentais. Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į teisėjų kolegijos išaiškinimą 2018-03-22 teismo posėdžio metu jie suprato, jog 2016-02-02 įsakymas taip pat pažeidžia jų teises ir tikslinga jį ginčyti.
Atsakovai teigė, kad pareiškėjai, teikdami skundą dėl 2016-02-02 įsakymo panaikinimo, be svarbių priežasčių praleido terminą jį apskųsti ir nėra pagrindo terminą atnaujinti.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, LVAT 2010-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, termino praleidimo priežasčių svarbos klausimą (LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 str.).
Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006; 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006; 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas V. M. 2017-10-24 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, kuris 2017-11-24 raštu Nr. 8SD-6628-(14.8.94) pareiškėją informavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), viešpataujantis servitutas nustatytas 2016-06-30 sprendimu Nr. 8SK-609-(14.8.100.), atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (b.l. 7). Pareiškėjas V. M. 2017-11-29 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie projektavimą ir statybos leidimo išdavimą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 123). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-12-06 raštu Nr. 70-2-4361 pareiškėją informavo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, t. y. ginčijamu įsakymu šioje byloje. Tuo pačiu buvo nurodyta, kokiu būdu pareiškėjai gali susipažinti su sprendiniais, t. y. kokiu adresu viešai skelbiama informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (b.l. 124). Kad šia informacija pareiškėjai pasinaudojo, patvirtina tai, kad patikslintame skunde nurodomi tam tikri žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai. Šios aplinkybės iš esmės pareiškėjai ir neneigė ir patvirtino, jog su išsamia informacija apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą jie susipažino savivaldybės internetiniame puslapyje. Pareiškėjai susipažinti su gretimo žemės sklypo suformavimu galėjo dar anksčiau, t.y. dar tada, kai ginčijamas įsakymas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo paskelbti viešai Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, įsakymas ir pagrindinis brėžinys buvo patalpinti interneto svetainėje 2016-02-05. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamo 2016-06-30 NŽT sprendimo Nr. 8SK-609-(14.8.100.) preambulėje nurodytas ir 2016-02-02 įsakymas Nr. A-253 (b.l. 52-53). Pareiškėjai 2017-12-22 skunde teismui, ginčydami NŽT 2016-06-30 sprendimą, nurodė ir 2016-02-02 įsakymą Nr. A-253 (b.l. 17-20). NŽT Kauno miesto skyrius 2018-01-19 su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pateikė ir 2016-02-02 įsakymą Nr. A-253 su priedais (b.l. 30-33, 65-68).
Taigi, minėti duomenys buvo daugiau nei pakankami tam, kad pareiškėjai galėtų pateikti skundą teismui nustatytu terminu. Taip pat pažymėtina, jog 2017-12-22 pateikiant skundą teismui ir 2018-03-22 teismo posėdyje pareiškėjus atstovavo advokatas, todėl pareiškėjai ne tik galėjo, bet ir privalėjo tinkamai, laikydamiesi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Vien šių paminėtų faktinių duomenų visuma leidžia pripažinti, jog informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad suvokti numatomus pokyčius ir galinčias kilti pasekmes bei imtis teisinių veiksmų tai pašalinti, jei būtų nustatyti pareiškėjų teisių ar interesų galimi pažeidimai. Tam buvo reikalinga valia, siekis domėtis veiksmų eiga bei teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai neabejotinai jau 2017 m. lapkričio pabaigoje žinojo aplinkybę, kad buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2018-04-16 (b.l. 91-99).
Administracinėje jurisprudencijoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Suvokti savo teisės pažeidimą pakanka sužinoti apie patį aktą, t. y. esminius šio akto turinį sudarančius elementus - aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas (LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-50-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Tai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir nebūtų garantuota kitos teisinio santykio šalies įgytų teisių apsauga.
Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LVAT 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodo, kad apie administracinį aktą sužinojo pradėjus bylos nagrinėjimą, susipažinus su atsakovo atsiliepimu ir pateiktais dokumentais bei atsižvelgus į teisėjų kolegijos išaiškinimą, pateiktą 2018-03-22 teismo posėdžio metu, paaiškėjo, kad tikslinga ginčyti ir šį 2016-02-02 įsakymą. Taigi, pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog tik pradėjus bylos nagrinėjimą jie suvokė, kad reikia ginčyti ir įsakymą, yra nelaikytinos išimtinai nuo jų pačių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jokiu būdu negali būti laikomos priežastimis atnaujinti praleistą terminą, juo labiau, kad pareiškėjus atstovavo advokatas.
Dėl teismo anksčiau minėtų argumentų, pareiškėjų teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, nei, juo labiau, svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundas dėl įsakymo panaikinimo buvo paduotas žymiai praleidus jo apskundimo terminus (4 mėnesius), todėl pareiškėjams nenurodžius kitų aplinkybių, pagrindžiančių praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą svarbiomis priežastimis, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti.
Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, ir teismas atmetė prašymą terminą atnaujinti, teismas bylą nutraukia. Dėl šių priežasčių administracinė byla dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 str. 8 p.).
Dėl NŽT 2016-06-30 sprendimo panaikinimo
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2002-09-17 įsakymu Nr. 02-01-5040 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2002-10-01 Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N19/2002-1218 ir Nr. N19/2002-1219 buvo išnuomotas pareiškėjams V. M. ir I. M.. Įsakymo 3 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint bei remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Nuomos sutarčių 8 punktas „Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės“ nustatė - leisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui nemokamai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (Archyvinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kauno apskrities viršininko 2004-02-02 įsakymu Nr. 02-01-619 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2004-02-27 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4VJ-2932, valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pareiškėjams V. M. ir I. M.. Sutarties 3.5 punktas numatė žemės servitutus - leisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui nemokamai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (Archyvinė byla Nr. 17965).
Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymu Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo" buvo patvirtintas apie 268 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas bei pasiūlyta NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Įsakymo priedo Naujų siūlomų nustatyti arba panaikinti arba paliekamų esamų servitutų skiltyje Nr. 6 nurodyta – paliekamas esamas servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Įsakymu patvirtintame žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas bei aprašytas minėtas servitutas (b. l. 65-68).
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016-06-30 sprendimu Nr. 8SK-609-(14.8.100.) suformavo ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatė šiam žemės sklypui 6 kv. m servitutą (kiti servitutai, viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis žemes sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Šis faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke 2016-07-13 (b. l. 52-53).
Taigi, minėti dokumentai neginčijamai patvirtina, kad ginčo servitutas buvo registruotas pareiškėjų žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nuo 2002 m. kovo mėn. Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymo Nr. 02-01-1409 pagrindu (įrašas galioja nuo 2002-03-28). Byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pagrindo abejoti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pareiškėjai taip pat nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovas galėjo ir turėjo šiuos duomenis vertinti kitaip. Juo labiau, kad šis faktas buvo registruotas pačių pareiškėjų sklype bei paviešintas pareiškėjų sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Byloje nėra jokių duomenų, kad servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindas - Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymas Nr. 02-01-1409 yra nuginčytas ar ginčijamas šiuo metu.
CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Vadinasi, įregistruotas servitutas suteikia teises ir pareigas atitinkamai viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkams. Pareiškėjų skundo motyvas, jog buvusiam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkui nutraukus Valstybinės žemės nuomos sutartį, neteko juridinės galios ir servitutas, yra nepagrįstas.
Kaip jau minėta, ginčo servituto nustatymo ir įregistravimo pagrindas - Kauno apskrities viršininko 2002-03-25 įsakymas Nr. 02-01-1409, kurio 2 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir montuojant prie šių sklypų ribos esantį pastatą (Archyvinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Analogiško turinio servitutas buvo įrašytas ir 2002-10-01 Valstybinės žemės nuomos bei 2004-02-27 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse, kurias pasirašė pareiškėjai. Pasirašydami šias sutartis pareiškėjai sutiko ir su visomis šiose sutartyse nurodytomis sąlygomis, tarp jų ir nurodytu servitutu, kurio turinys iš esmės yra analogiškas ir projekte nurodytam, taip sutikdami su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tokio paties turinio servitutas yra aprašytas ir pareiškėjų turimo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 21-23).
Pažymėtina, jog Taisyklių 53 punkte nurodyta, kas turi būti nurodoma sprendinių brėžinyje, šiuo atveju ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas žemės sklypui prie statinių (duomenys neskelbtini) formuoti, taigi, projekto sprendiniai apėmė būtent planuojamą žemės sklypą, t. y. nauji sprendiniai buvo numatomi planuojamo žemės sklypo ribose. Tai dar kartą patvirtina, kad ginčo servitutas nebuvo naujai planuojamas, o nurodytas kaip jau esamas, registruotas gretimame žemės sklype. Šį servitutą nurodyti projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis gretimo žemės sklypo dalimi, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui. Tokiu būdu pats servitutas, kaip daiktinė teisė (CK 4.111 str. 1 d.), nebuvo naujai projektuojamas, jis jau buvo nustatytas ankstesniais sprendimais, ir projekte buvo būtina jį nurodyti, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko jau įtvirtintą teisę juo naudotis, t. y. kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų užfiksuotas ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse.
Atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, esant galiojantiems minėtiems administraciniams aktams (taip pat ir 2016-02-02 įsakymui Nr. A-253) bei sandoriams, jų nenuginčijus, NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-06-30 sprendimas Nr. 8SK-609-(14.8.100.) yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjų skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 56 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, 104, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Neatnaujinti skundo padavimo termino pareiškėjams I. M. ir V. M. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-02 įsakymo Nr. A-253 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.