Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo P. Ž. atstovės advokatės J. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G. pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) ir gydymas pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011-01-31 nutartimi A. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 253 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. To paties teismo 2014-08-05 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo 2018-10-02 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas. Vėliau buvo pateikta Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2019-01-03 išvada Nr. 16, kurioje buvo nurodyta, kad stebėjimo laikotarpyje A. G. agresijos, autoagesijos, režimo pažeidimų nebuvo. Klinikiniame vaizde ryškus asmenybės defektas, mąstymo patologija pagal turinį ir formą, emocinis blankumas, neadekvatumas, sutrikusi socialinė adaptacija. Komisijos metu skundų neišsako. Emocijos blėsios, monotoniškos. Nuotaika pažeminta. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus. Ypatingos reikšmės, ypatingų galių, fantastinių išgyvenimų kliedesiai elgesio neįtakoja. Labai formalios kritikos, formaliai gailisi įvykdytos nusikalstamos veikos. Vertiną ją ambivalentiškai. Gautas siuntimas į socialinės globos namus, kur bus užtikrintas gydymo tęstinumas. Rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

Skundžiama apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G. pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) ir gydymas pratęstas.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo P. Ž. atstovės advokatės J. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-11 nutartį pakeisti - atmesti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir A. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymą pratęsti. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra formali, teismas savo išvadas grindė ankstesnėmis teismo nutartimis, kuriomis A. G. priverčiamosios medicinos priemonės buvo keičiamos iš griežtesnės į lengvesnę ir ligoninės atstovės teismo posėdyje žodžiu paaiškintomis aplinkybėmis. Toliau skunde detaliai aprašomos medicinos įstaigos išvados dėl A. G. sveikatos būklės. Tikinama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, privalo įvertinti ne tik asmens psichikos būklę, tačiau taip pat ir su asmens psichine būkle susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymima, kad A. G. socialinis pavojingumas pagal HGR vertinamas netgi 20 balų. A. G. priverčiamoji gydymo priemonė paskirta už žmogaus nužudymą. Teigiama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrindinį dėmesį skyrė teismo posėdžio metu išdėstytiems parodymams apie pagėrėjusią A. G. psichinę būklę, nors tokie parodymai neatitinka Komisijos 2016-2019 metų išvadoms. Nurodoma, kad paskutinis ligos paūmėjimas A. G. buvo pasireiškęs 2017 m. birželio mėnesį, po jo praėjo tik pusantrų metų ir tai yra pernelyg trumpas laiko tarpas daryti išvadai, kad A. G. psichinė būklė stabilizavosi iki žemo smurto rizikos faktoriaus. Nurodoma, kad teismas neteisingai vertino A. G. sveikatos būklės pokyčius per paskutinius tris gydymo ligoninėje metus. Pakartotinai pažymima, kad A. G. psichikos būklė ir nustatytas smurto rizikos faktorius patvirtina apylinkės teismo išvados nepagrįstumą.

Teismo posėdyje A. G. gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 str. 6 d. BPK 405 str. 4 d.). Priemonių skyrimas yra išimtinai teismo kompetencija, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 98 straipsnio kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacinio pobūdžio išvadą. Taigi, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, teismas privalo įvertinti asmens psichikos būklę bei su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. G. psichinė būsena yra pasikeitusi (pagerėjusi). Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniuoju stebimu laikotarpiu A. G. yra stabilios būsenos, agresijos apraiškų, konfliktų, ligos paūmėjimų, režimo pažeidimų nestebėta. Šie duomenys užfiksuoti Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 16 (3 b. l.). A. K. išvadoje pateiktas aplinkybes pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B., kuri pažymėjo, jog A. G. psichinė būsena iš tiesų yra pagerėjusi. Minima medicinos įstaigos atstovė nurodė, kad A. G. psichikoje vyrauja šizofreninio pobūdžio asmenybės defektas, tačiau akcentavo, jog šizofrenija yra nepagydoma liga ir yra kontroliuojamam medikamentais (63 b. l.) Tai, kad aptariamoje Komisijos išvadoje nurodoma, kad A. G. klinikiniame vaizde ryškus asmenybės defektas, mąstymo patologija pagal turinį ir formą, emocinis blankumas, neadekvatumas, sutrikusi socialinė adaptacija, pirmos instancijos teismo sprendimo nepaneigia. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija apibūdino ne vien tik A. G. charakterio savybes, būklę bei įvertino jo požiūrį į padarytą veiką, tačiau vertindama šių ir kitų duomenų visumą padarė išvadą, kad ligonio psichinė būsena stabiliai pagerėjusi. Taip pat pažymima, kad ypatingos reikšmės, galių, fantastinių išgyvenimų kliedesiai A. G. elgesio neįtakoja. Pažymėtina, kad tai, jog A. G. emocijos blėsios, monotoniškos, nuotaika pažeminta, mąstymas paralogiškas ir nenuoseklus nedaro jo labiau pavojingu visuomenei.

Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrindinį dėmesį skyrė teismo posėdžio metu išdėstytiems parodymams apie pagėrėjusią A. G. psichinę būklę, nors tokie parodymai neatitinka Komisijos 2016-2019 metų išvadoms. Nurodoma, kad paskutinis ligos paūmėjimas A. G. buvo pasireiškęs 2017 m. birželio mėnesį, po jo praėjo tik pusantrų metų ir tai yra pernelyg trumpas laiko tarpas daryti išvadai, kad A. G. psichinė būklė stabilizavosi iki žemo smurto rizikos faktoriaus. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Remiantis bylos duomenys A. G. iš tiesų, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, buvo diagnozuotas jo psichinės būklės pablogėjimas, tačiau medicinos įstaigos atstovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino kokie faktoriai įtakojo ligonio sveikatos pablogėjimą. H. B. nurodė, kad 2017 vasarą A. G. buvo pakeisti vaistai, nuo jų pastarajam pasireiškė šalutinis poveikis, jis atsisakė vaistus gerti, dėl ko pablogėjo jo psichinė sveikata, ligonis išsakė kliedesius, kurie, pasak H. B., jokios įtakos jo elgesiui neturėjo. Toliau medicinos įstaigos atstovė pažymėjo, kad A. G. netikę medikamentai buvo pakeisti kitais, po kurių vartojimo jau tų pačių metų rugsėjo mėnesį ligonio psichinė būklė normalizavosi, t. y. jis jau buvo ramus (64 b. l.). Taigi, remiantis bylos duomenimis A. G. dėl jo pablogėjusios psichinėse būklės įtakos turėjo skirtų medikamentų nevartojimas dėl sukelto šalutinio poveikio, o ne tai, jog jis yra nusistatęs prieš nukentėjusįjį ar juo labiau kitus asmenis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. socialinis pavojingumas vertinamas pagal HGR skalę net 20 balų. Pažymima, jog A. G. priverčiamoji gydymo priemonė paskirta už žmogaus nužudymą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju palyginti aukštą, t. y. vidutinį smurto rizikos laipsnį A. G. atžvilgiu lemia būtent tai, kad jis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad rizikos vertinimas yra nustatytas vadovaujantis tam tikra metodika ir nagrinėjamoje situacijoje ligonio smurto rizikos laipsnis nepriklauso nuo gydymo stacionare trukmės

Pažymėtina, jog nepaisant to, kad priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į švelnesnę, tačiau ji taip pat užtikrina galimybę, kad A. G. bus nuolatinėje priežiūroje, dėl ko jis reguliariai gaus ir jam skirtus medikamentus tam, kad jo psichinė būklė ir toliau galėtų išlikti tokia stabili, kokia buvo stebima paskutiniuoju laikotarpiu. Yra pagrindo manyti, kad globos namų darbuotojų pagalba bus užtikrintas A. G. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą.

Kartu pažymėtina, kad pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą savaime nereiškia, kad pakeista priemonės rūšis, esant pagrindui, nebegali būti griežtinama. Vadovaujantis BPK 405 str. nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Nukentėjusiojo atstovės advokatės skundo teiginiai, jog teismas, pakeisdamas A. G. gydymą į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą, tokiu būdu neužtikrins visuomenės, tame tarpe ir jo saugumo nuo pavojingo ligonio, nėra pagrįsti, kadangi, kaip minėta, jam gyvenant ir globos namuose bus užtikrinama vaistų vartojimo bei tam tikra jo elgesio kontrolė.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir šią nutartį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. P. Ž. atstovės advokatės J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.