- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- ATP-407-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-01331-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuriuo netenkintas G. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas nubausti G. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 169 str. 750 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 169 str. už tai, kad jis 2011-10-30, apie 15.05 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, numeriu (duomenys neskelbtini), tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė trumpalaikio (vienos dienos) leidimo dalyvauti eisme motorinei priemonei (toliau – Leidimas), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-10-02 įsakymu Nr. 1V-353 patvirtinto Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 p. reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. S. skundą, 2012-01-23 nutartimi paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2011-11-09 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad automobilis „Ford Focus“, kurį jis vairavo, nuosavybės teise priklauso UAB „G (duomenys pakeisti)“, kuri yra motorinių transporto priemonių pardavimo veiklą vykdantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektas. Jo vairuojamas automobilis buvo paženklintas numeriu (duomenys neskelbtini), išduotu VĮ „Regitra“. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl Leidimo pateikimo policijos pareigūnams, nes besąlygiškai rėmėsi pastarųjų parodymais. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad tarp policijos pareigūno N. B. ir jo kilo konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą, kuomet policijos pareigūnas, paprašęs pateikti dokumentus ir pamatęs, jog jis pildo Leidime per klaidą neįrašytą dieną ir laiką, stvėrė jį už atlapų. Tvirtina, kad jis pateikė Leidimą policijos pareigūnui, tačiau šio konflikto metu jis dingo neaiškiomis aplinkybėmis, o vėliau atsirado jo vairuotame automobilyje. Teismas nepagrįstai nesivadovavo įrodymu, kad duomenys apie Leidimo išdavimą yra užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka UAB „G“ tvarkomame dokumente – Leidimų registracijos žurnale. Aprašas nereikalauja, kad toks žurnalas būtų susiūtas ar sunumeruotas. Pametus ar kitaip praradus Leidimą, žurnalas tampa įrodymu, patvirtinančiu, kas, kada ir kokią transporto priemonę vairavo. Pasak apelianto, teismo motyvas, kad Leidimas nebuvo iki galo užpildytas, todėl neatitiko Aprašo nustatytos tvarkos, nepaneigia Leidimo buvimo ir pateikimo policijos pareigūnams. Be to, nebuvo atsižvelgta į svarbią aplinkybę, kad jis pats yra UAB „G“ direktorius ir kartu įgaliotas asmuo išduoti Leidimus. Prieš važiuojant į transporto priemonės pardavimo vietą kartu su bendrovės darbuotoju R. I., jis išrašė Leidimą, patvirtintą antspaudu ir direktoriaus parašu, bei užfiksavo jo duomenis žurnale. Būtų nelogiška turėti Leidimą ir nepateikti jo policijos pareigūnams.
G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 169 str. numatyta administracinė atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimą.
Aprašo 21 p. įtvirtinta, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo kartu su kitais Kelių eismo taisyklėse nurodytais dokumentais privalo su savimi turėti prekybininko įgalioto asmens išduotą galiojantį leidimą.
Policijos pareigūno N. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-10-30 dirbant kartu su policijos pareigūnu A. R., Paupio g., Ukmergėje, buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. S., pastarasis nepateikė Leidimo. Apeliantas, sėdėdamas automobilyje, bandė pildyti kažkokį lapelį, panašų į Leidimą, o rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bandė gudrauti teigdamas, kad padavė Leidimą jam (N. B.) (b.l. 17). Teismo posėdyje N. B. nurodė tas pačias aplinkybes, be to, paaiškino, jog sustabdė G. S. vairuojamą automobilį su laikinais numeriais, kadangi buvo išeiginės dienos ir nedirbo VĮ „Regitra“ (b.l. 27).
Policijos pareigūno A. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad po G. S. automobilio sustabdymo, N. B. be G. S. pateiktų dokumentų paprašė pateikti ir Leidimą. N. B. pakvietė apeliantą į tarnybinį automobilį ir pasakė, kad šis nepateikė Leidimo, todėl reikės rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Rašant protokolą, G. S. bandė gudrauti teigdamas, kad padavė Leidimą N. B., o šis pametė jį (b.l. 18). Teismo posėdyje A. R. nurodė tas pačias aplinkybes, taip pat paaiškino, jog nebuvo jokio fizinio kontakto tarp N. B. ir G. S. (b.l. 33).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti G. S., jie tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, jog G. S. nepateikė tikrinančiam policijos pareigūnui Leidimo.
Kita vertus, nubaustojo paaiškinimai proceso metu buvo prieštaringi. G. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jis pateikė Leidimą policijos pareigūnui N. B., kuris pametė jį (b.l. 6), o teismo posėdyje apeliantas jau paaiškino, kad jis negali teigti, jog policijos pareigūnas paėmė Leidimą į savo rankas, kadangi Leidimas dingo neaiškiomis aplinkybėmis (b.l. 27). Vėliau G. S. pateikė Leidimą apylinkės teismui tvirtindamas, kad rado jį automobilyje (b.l. 31, 33). Pastebėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog jis įrašė Leidime datą tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą patį patvirtino ir liudytojas R. I. (b.l. 33). Taigi, G. S. vairavo transporto priemonę su neužpildytu Leidimu Aprašo nustatyta tvarka, kas reiškia, kad jis faktiškai neturėjo Leidimo. Tai, kad UAB „G“ vedamame Leidimų registracijos žurnale užfiksuota, jog Leidimas buvo išduotas automobiliui „Ford Focus“, numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-30, 15 val. (b.l. 26), savaime neįrodo, kad G. S. pateikė Leidimą policijos pareigūnui.
Apeliacinio skundo teiginys, kad tarp policijos pareigūno N. B. ir G. S. buvo fizinis kontaktas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, nėra duomenų, kad G. S. skundė tokius policijos pareigūno N. B. veiksmus tarnybine ar kitokia tvarka.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį G. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.