Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys R. K. ir O. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, pareiškėja) prašė teismo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų O. K. ir R. K..

2. Nurodė, kad 2022-01-01 gavo pranešimą, jog su neblaivia motina R. K., kuriai nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, yra jos kūdikis M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams, R. K. bendradarbiavo su specialistais ieškant artimos aplinkos vaikui. M. R. sutiko laikinai užtikrinti vaiko saugumą savo šeimos namuose, todėl mažametis buvo apgyvendintas M. R. šeimoje, tačiau 2022-01-04 paaiškėjus, kad M. R. negali prižiūrėti vaiko, priimtas sprendimas pakeisti mažamečio laikino apgyvendinimo vietą ir jį apgyvendinti pas artimą giminaitę V. K., kuri pateikė sutikimą pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką.

3. Teigė, kad 2022-01-05 gautas raštas iš Panevėžio socialinių paslaugų centro dėl O. K. ir R. K. šeimos, kuriame nurodoma, jog nuo 2021-10-04 O. K. teikiamos socialinės paslaugos, taikomas atvejo vadybos procesas. Su socialiniu darbuotoju klientas bendrauja minimaliai ir nors yra motyvuojamas registruotis psichologo konsultacijoms, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau teigia, kad jam to nereikia. Nurodė, kad O. K. nėra motyvuotas vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, jam trūksta atsakomybės, pareigos, tinkamai rūpintis sūnumi. R. K. trūksta socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, jo priežiūrą.

4. Tarnyba nurodė, kad mažamečio Marko motina R. K. neužtikrina sūnui saugios aplinkos, kelia pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, nesuvokia situacijos sudėtingumo ir tai kokią žalą alkoholio vartojimas daro jos vaikui; nekeičia savo gyvenimo būdo ir elgesio. Teigė, kad alkoholio vartojimo atvejai tendencingai kartojasi, R. K. neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, todėl sūnui negali sudaryti tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų augti bei sveikai vystytis.

5. Mažamečio vaiko tėvas neapsaugo sūnaus nuo jam nesaugios aplinkos ir tai gali sukelti realų pavojų vaikui, jo saugumui, sveikatai. Be to, O. K. atsisako pasiimti rūpintis vaiku, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais.

6. Nurodė, kad mobiliosios komandos (toliau ir MK) pateiktoje informacijoje nurodyta, kad situacija šeimoje nepakito, R. K. ir O. K. nebendradarbiauja su specialistais, neatvyksta į paskirtus susitikimus, neatsako į skambučius, nevykdo numatytų tikslų. Visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, nes mažamečio įstatyminiai atstovai nepriėmė MK specialistų pagalbos, neturi motyvacijos keisti situacijos bei siekti susigrąžinti ir auginti savo vaiką, todėl išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

7. Teigė, kad 2022-01-25 nutraukta laikinoji vaiko priežiūra, nepilnametis M. K. apgyvendintas močiutės V. K. šeimoje, bus inicijuojamas vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesas - planuojama kreiptis dėl laikinosios globos nustatymo. Nurodė, kad Tarnyba nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti apie ateityje galimą esminį teigiamą vaiko tėvų elgesio pasikeitimą, kuris būtų pagrindas svarstyti vaiko grąžinimo į jų, kaip motinos/tėvo, valdžią ir globą klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-02-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. K. iš jo tėvų O. K. ir R. K..

13. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko motina turi priklausomybę nuo alkoholio, rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą. Vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi, vyrauja girtavimai, lankosi pašaliniai girtaujantys asmenys, pažeidžiami vaiko interesai šeimoje. Nepilnamečio vaiko tėvas gyvena skyrium, neapsaugo vaiko nuo jam nesaugios aplinkos, atsisako pasiimti rūpintis vaiku, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais. Teigia, kad vaiko įstatyminių atstovų elgesys ir gyvenimo būdas kelia realų pavojų vaiko saugumui ir gyvybei, nes mažamečio vaiko motina ir tėvas neužtikrina vaiko poreikių ir saugios aplinkos, aplaidžiai vykdo tėvų pareigą tinkamai rūpintis vaiku, tinkamai jį prižiūrėti ir tai tęsiasi kurį laiką.

14. Teigia, kad R. K. nėra motyvuota spręsti problemas kylančias šeimoje, jai trūksta socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, jo priežiūrą, atsakomybės, pareigingumo tinkamai rūpintis sūnumi. Šeimoje fiksuoti besikartojantys alkoholio vartojimo atvejai, kurių metu nėra užtikrinamas vaiko fizinis ir emocinis saugumas. R. K. nesuvokia šeimos situacijos sudėtingumo. Nurodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

15. Tvirtina, kad kompleksinės pagalbos šeimai teikimas buvo išnaudotas ir yra neveiksmingas, todėl siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, nei paimant vaiką iš tėvų.

16. Nurodo, kad R. K. pasiryžimas keisti elgesį, t. y. užsiregistravimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje, deklaravimas gyvenamosios vietos yra nepakankami. Be to, tai, kad R. K. užsiregistravo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nereiškia, kad ji vykdys prisiimtus įsipareigojimus. Tvirtina, kad vaikui grėsmė kilusi ne tik dėl motinos socialinių įgūdžių stokos, tačiau ir dėl besikartojančio alkoholio vartojimo, iš ko kyla netinkamas rūpinimasis vaiku. Nurodo, kad šiai dienai neužtenka duomenų, jog R. K. yra pasiryžusi gydytis nuo priklausomybės, priimti jai siūlomą pagalbą ir susigrąžinti vaiką, ar iš esmės pakeitė mąstymą ir gyvenimo būdą.

17. Teigia, kad nėra pagrindo R. K. grąžinti mažamečio vaiko, kol ji negali tinkamai rūpintis vaiku, kol nėra žymių pokyčių, o šeimoje esančios problemos neišspręstos. Nurodo, kad R. K. ir O. K. buvo suteikta galimybė specialistų pagalba spręsti problemas, tačiau suinteresuoti asmenys nebendradarbiauja su specialistais, jiems siūlomos pagalbos nepriima, arba priima minimaliai, maža R. K. motyvacija, iniciatyva, atsakomybės jausmas, besikartojantys alkoholio vartojimo atvejai, neleidžia jai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų, jam augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

21. Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-02-09 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, nurodydama, kad jie yra reikšmingi nagrinėjant skundą ir prašo juos priimti. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos A. T. 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad apeliantės pateikti įrodymai, nors dalis jų ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, yra susiję su nagrinėjama byla, jų prijungimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, nes suinteresuoti asmenys, jų atstovai minėtus įrodymus yra gavę, su jais susipažinę, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą išduoti leidimą paimti mažametį vaiką iš jo tėvų, neatsižvelgė į vaiko M. K. geriausius interesus.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalys nustato, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

26. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos A. T. 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

27. CK 3.254? straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Minėti pagrindai leidžia konstatuoti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą galimas ne tik tuomet kai vaiko tėvai negali rūpintis vaiku dėl objektyvių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ir dėl kaltų tėvų veiksmų, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36/5 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir CK 3.254? straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

29. VTAPĮ 36³ straipsnio nuostatos numato, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą, o jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36/5 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalis). Iš šių teisės normų matyti, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

30. VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje, nes ten jam geriausia. Be to, iškilus problemoms šeimoje bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Todėl, atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas yra teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis).

31. Konstatuotina, kad tik tuo atveju jei pagalbos teikti nėra galimybių (tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų), valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, nes tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos A. T. 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Kadangi šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

32. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje 2022-01-07 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-33 nustatyti rizikos veiksniai: 30.3. vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 30.11. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

33. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K. buvo atskirtas nuo jo tėvų, nes 2022-01-01 vaiko įstatyminė atstovė R. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio - nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, mažametis sūnus tuo metu buvo kartu, o O. K. atsisakė paimti vaiką, nes pripažino, kad yra neblaivus. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. ir anksčiau buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, be to, Tarnybos teigimu, vaiko motinai trūksta socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, vaiko priežiūrą, nes pati augo aplinkoje, kurioje buvo vartojamas alkoholis, šeimoje fiksuojami vaiko teisių pažeidimai, nepriežiūra.

34. Paminėtų aplinkybių visuma negali nekelti susirūpinimo ir sudaro pagrindą svarstyti dėl mažamečio vaiko paėmimo iš jo tėvų, ar vaiko palikimas šeimoje galėtų sukelti realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šeimos išskyrimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar M. K. tėvai siekia ir realiai gali pakeisti savo elgesį, kritiškai vertinti jį, geriau rūpintis sūnaus auklėjimu, dvasiniu, emociniu, protiniu ir fiziniu jo vystymusi, užtikrinti jo poreikių patenkinimą, apsaugą nuo žalingos aplinkos ir pan.. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos A. T. 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

35. Konstatuotina, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog šeimos materialinės ir buitinės sąlygos šiuo metu keltų realią grėsmę vaiko sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jam gyventi šeimoje, nes byloje nėra įrodymų apie smurto atvejus vaiko atžvilgiu, ar kad R. K. galėtų ateityje smurtauti prieš savo vaiką ir tokiu būdu jam keltų pavojų. Apeliantės pateikti teismui duomenys patvirtina, kad tarp mažamečio vaiko tėvų yra kilę konfliktų, kurių metu O. K. naudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, tačiau byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu R. K. ir O. K. gyveno atskirai. Duomenys apie tai kokie yra vaiko tėvų tarpusavio santykiai šiuo metu, apeliacinės instancijos teismui nepateikti.

36. Byloje nustatyta, kad R. K. kritiškai vertina šeimoje susiklosčiusią situaciją, siekia ieškoti pagalbos ir spręsti kilusias problemas – užsiregistravo Priklausomybių centre, be to, išsinuomojo butą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Įrodymų, kad mažamečio vaiko motina nesilanko minėtame centre, teismui nepateikta, o tai, kad R. K. išsinuomotame bute trūksta būtiniausių daiktų, kambarys neapstatytas, nėra pakankama išvadai, kad vaiko motina nesiekia keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog mažametis vaikas yra sveikas, paskiepytas, nėra informacijos, kad jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, kad būtų naudotas smurtas vaiko atžvilgiu, kas leidžia daryti išvadą, kad iki vaiko paėmimo iš tėvų 2022-01-01, vaiku buvo rūpinamasi. Nors ir galima iš dalies sutikti su apeliantės teiginiais, kad R. K. nesiėmė visų įmanomų priemonių šeimoje susiklosčiusiai situacijai spręsti ir rūpintis tinkamu mažamečio sūnaus auklėjimu ir ugdymu, dėl ko šeimai taikytos pagalbos priemonės sukėlė tik trumpalaikius rezultatus, tačiau atsižvelgus į tai, jog motina siekia rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kritiškai vertina savo elgesį, nori jį keisti ir supranta, kad šeimai reikalinga specialistų pagalba, konstatuotina, kad šiuo metu kraštutinė priemonė – nepilnamečio M. K. paėmimas iš tėvų neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų, nes prašymo tenkinimas gali nutraukti jų tarpusavio ryšius bei nutolinti tėvus nuo vaiko.

37. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. K. nėra nusišalinusi nuo konstitucinės pareigos auginti savo vaiką, tačiau tikėtina, kad dėl itin jauno amžiaus, menkos gyvenimiškos patirties, stokoja tėvystės ir socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaiką, susiduria su emociniais sunkumais. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo metu nepilnamečio M. K. interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš šeimos, o tolesnės pagalbos teikimas tiek vaikui, tiek jo tėvams, tuo suinteresuotiems asmenims sudaryta galimybė, įvertinus savo ankstesnį elgesį auklėjant ir ugdant nepilnametį sūnų, jį pakeisti, kreiptis pagalbos į specialistus ir sistemingai bei nuosekliai įgyvendinti jų rekomendacijas, imtis kitų nurodytų priemonių, šiuo laikotarpiui mažamečiui M. K. užtikrinant teisę gyventi ir augti būtent savo šeimoje.

38. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad suinteresuotų asmenų šeimoje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja ypatingo vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesio. Nors, kaip nustatyta byloje, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo leisti paimti nepilnametį M. K. iš šeimos, tačiau situacijai šeimoje negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečio M. K. teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.

39. Suinteresuotiems asmenims išaiškinama, kad jie turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi sūnumi, jo auklėjimo įgūdžius, deramai elgtis su vaiku, valdyti savo emocijas ir veiksmus stresą keliančiose situacijose, atsisakyti alkoholio vartojimo, galinčio padaryti vaikui žalą.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos A. T. 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

41. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.