Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-774-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
e1-774-890/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
B. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-774-890/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25973-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. J. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2020-07-01, apie 20.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, žmonai R. J. tyčia tempė už plaukų, ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai į veido sritį bei ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, tokiu būdu, žmonai R. J. padarė viršugalvio dešinės pusės paviršinę muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą, kairio užausio poodinę kraujosruvą, kairio paakio ir skruosto odos ir poodžio kraujosruvas, abiejų žastų, dešinio dilbio ir dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, kas R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis B. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-07-01, apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, žmoną R. tempė už plaukų, nes norėjo, kad ji išeitų iš buto. Konflikto metu, žmonai du kartus delnu sudavė per veidą bei kumščiu sudavė jai į galvos sritį. Pirmus fizinius veiksmus, t. y. delnu per veidą jam sudavė žmona. Šis jos veiksmas jį įžeidė, todėl iš pykčio atgal jai delnu sudavė per veidą bei smūgiavo kumščiu. Dėl savo netinkamo poelgio gailisi. Žmonos atsiprašė, jie susitaikė. (t. 1, b. l. 59-62, 67-69, 76-78)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji R. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-07-01 apie 20.20 val., jai vienai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), grįžo sutuoktinis B. J.. Butas, kuriame gyvena, priklauso vyro tėvams. Vyras buvo blaivus, pradėjo sakyti „ką tu veiki bute“, „jei vaikų nėra namuose, tai ir tu eik iš čia“. Vaikai įvykio dieną svečiavosi pas gimines. Tarp jos ir vyro kilo konfliktas, tuo metu gulėjo lovoje. Vyras ją sugriebęs už plaukų tempė iš lovos, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Temdamas už plaukų, kita ranka jai sudavė ne mažiau kai du kartus į veido sritį, ko pasėkoje jai kairiame paakyje atsirado kraujosruva. Gindamasi kojomis ir rankomis vyrą stūmė nuo savęs. Grumtynių metu vyras jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į dešinės pusės galvos sritį, iš galvos ėmė bėgti kraujas, šie jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Po šių smūgių pavyko pabėgti, daugiau jos atžvilgiu vyras jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Įvykio dieną buvo šiek tiek vartojusi alkoholio, nes minėtą dieną svečiavosi pas savo mamą, kur paminėjo mamos gimtadienį. Jų konflikto niekas nematė, bute buvo dviese. Barnio pradžioje, ji pajungė savo telefono filmavimo kamerą, kad užfiksuoti vyro elgesį, tačiau B. iš jos paėmė telefoną bei metė jį į žemę, tokiu būdu jį sugadindamas. Policiją iškvietė ji, iš pažįstamos telefono. Dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Papildomos apklausos metu parodė, kad vyras jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi, norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (t. 1, b. l. 17-20, 21-23).

Specialisto išvadoje Nr. G 1045/2020 (03) konstatuota, kad R. J. nustatyta viršugalvio dešinės pusės paviršinė muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, kairio užausio poodinė kraujosruva, kairio paakio ir skruosto odos ir poodžio kraujosruvos, abiejų žastų, dešinio dilbio ir dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kas R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 36-37).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis B. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – žmoną R. J.. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo B. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad B. J. anksčiau neteistas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamojo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (t. 1, b. l. 87-88). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nuo kurio nežymiai nukentėjo jo šeimos narys, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis B. J. sutiko atlikti viešuosius darbus, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui (t. 1, b. l. 95).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

B. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti B. J. galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti B. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-01 iki 2020-07-03 (dvi paras), jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė