Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK VPS 2013-06-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15N-2711247-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyrius (toliau - Institucija) nutarimu Nr. 15N-2711247-13 pripažino A. P. kaltu dėl to, kad 2013-05-04, apie 06.50 val., Tolimoji g., Vilniuje, prie autobusų stotelės, viešoje vietoje, A. P. priklausantis juodos spalvos nenustatytos veislės šuo bėgiojo be priežiūros, be antsnukio ir pavadėlio, o taip pat užpuolė ir sužalojo E. G., įkando jai į kairės rankos dilbį. Savo veiksmais A. P. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 p., 22 p., 24 p., patvirtintų Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., 110 str. 10 d.. A. P. paskyrė subendrintą 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su daikto konfiskavimu.

Skunde taip pat pažymima, kad byloje nebuvo nustatyti visi inkriminuojamų pažeidimų požymiai. Nukentėjusioji E. G. iš karto po įvykio į PK ar gydymo įstaigas nesikreipė. Teisme paaiškino, kad ją užpuolė didelis, juodas, kudlotas šuo. Ranka jai perkąsta nebuvo, buvo tik įdrėskimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad po kelių savaičių, vaikščiodama po sodus, pamatė, jos nuomone, tą patį didelį, pririštą šunį. Tačiau įrodymų, patvirtinančių jos žodžius, t. y. tai, kad jai įdrėskė būtent A. P. šuo, byloje nėra. Taip pat, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo teigti, jog jis neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės. Atvirkščiai, jis šunį pririšo ant labai storos grandinės, pritvirtino alpinistiniais užraktais. Jo teigimu, šunį galėjo paleisti nuo grandinės kaimynai, prieš tai jį užmigdžius, kadangi grandinė nebuvo nutraukta. Ji buvo atkabinta.

Pasak pareiškėjo, jis nepagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d. dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų dėl nukentėjusiosios patirtos žalos. Tuo tarpu žalos padarymas yra būtinas šio pažeidimo požymis.

Be to, skirdamas nuobaudą, teismas neatsižvelgė į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, bei į tai, kad jis ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų užtikrintas saugumas (laikė šunį pririštą, teritorija yra aptverta). Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo jam skirti ne maksimalią, bet artimą minimaliai nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto A. P. kaltės padarius ATPK 110 str. 1, 10 d. d. numatytus pažeidimus, pagrįstos. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, medicininiais dokumentais, pareiškimu, kita bylos medžiaga.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo kaltinimo A. P. formavimo, t. y. dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyti kaltinimai iš esmės skiriasi. Palyginus 2013-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 292261 (b. l. 12) bei 2013-06-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15N-2711247-13 turinį, matyti, jog pastarajame yra nurodomas A. P. priklausantis juodos spalvos nenustatytos veislės šuo, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole minimas A. P. priklausantis „Kaukazo aviganio“ šuo. Likusioje dalyje tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime, priimtuose A. P. atžvilgiu, jam inkriminuojamų pažeidimų faktinės aplinkybės yra identiškos, tad teigti, jog A. P. negalėjo suprasti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, nėra jokio pagrindo. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2013-05-30 paties A. P. paaiškinimas, kur jis nurodo nesutinkantis su tuo, kad jam priklausantis šuo galėjo pats ištrukti iš aptvertos teritorijos (b. l. 13). Apie tai, kad A. P. puikiai suprato už ką jis yra nubaustas, galima spręsti ir pagal jo apeliacinio skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui bei jo pasisakymų skundo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu turinį. Sutiktina su apylinkės teismo išsakytu teiginiu, jog šis netikslumas bei tai, kad Institucijos priimtame nutarime buvo vadovautasi šiuo metu nebegaliojančiu teisės aktu, nekeičia veikos kvalifikavimo. Kaip teisingai yra nurodoma skundžiamoje nutartyje, tiek taisyklių, kuriomis vadovavosi Institucija priimdama nutarimą, 6.8 p., 24 p., tiek Gyvūnų gerovės įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., 4 p. numatyta gyvūno savininko pareiga rūpintis gyvūnu, kad jis nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmens sveikatai, turtui ir pan.. Pažeidus šias teisės normas asmeniui kyla atsakomybė, numatyta ATPK 110 str., nagrinėjamu atveju – dėl ATPK 110 str. 1 d., 110 str. 10 d.

Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, skirtingai nei teigiama skunde, byloje yra nustatyti visi A. P. inkriminuojamų pažeidimų požymiai. Teismas neturi pagrindo abejoti labai nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios E. G. parodymais, kur ji nurodė, jog 2013-05-04 ja užpuolė ir sužalojo būtent A. P. priklausantis šuo. Pažymėtina, kad šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantys paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 35079 (b. l. 17) bei kreipimosi dėl pasiutligės kortelė (b. l. 16), kuriais nustatyta, kad E. G. 2013-05-04 kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl traumos patirtos įkandus šuniui. Kaip teisingai yra nurodęs apylinkės teismas, nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtino ir pats A. P. pripažindamas, jog 2013-05-04 ryte rado jam priklausantį šunį palaidą kitoje vartų pusėje. Spręsdamas dėl A. P. priklausančio šuns agresyvumo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į byloje esančius 2013-05-24 tarnybinį pranešimą (b. l. 27), M. P. pareiškimą (b. l. 28-30) bei į tai, kad A. P. 2013-05-16 nutarimu jau buvo baustas pagal ATPK 110 str. 2 d., 11 d. Taip iš 2013-05-24 tarnybinio pranešimo matyti, jog pasak A. P. kaimynų, jo šunys yra pastoviai nemaitinami, dieną ir naktį loja, vienas iš šunų (juodosios spalvos) nuolat ištrunka iš aptvertos kiemo teritorijos, puldinėja žmones yra ne vienam įkandęs. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodomos ir M. P. pareiškime, kurį pasirašė 18 (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių asmenų. 2013-05-16 A. P. buvo nubaustas už tai, kad jam priklausantis šuo bėgiojo viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) be antsnukio ir pavadėlio, o taip pat užpuolė ir sužalojo M. P. ( b. l. 31-32). Apygardos teismo vertinimu, tai, kad E. G. sužalojo būtent A. P. priklausantis ne kartą iš aptvertos teritorijos ištrukęs šuo patvirtina ir ta aplinkybė, jog šis šuo buvo išvežtas UAB „Grinda“ darbuotojų 2013-05-29 gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), bėgioja be priežiūros juodos spalvos nenustatytos veislės šuo be antsnukio ir pavadėlio, kuris puldinėja žmones (b. l. 83). Teismo posėdžio apylinkės teismo metu UAB „Grinda“ darbuotojas D. K. nurodė, jog A. P. priklausantis šuo sukandžiojo kitą UAB „Grinda“ darbuotoją. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomų aplinkybių dėl to, kad jam priklausantį šunį paleidžia nuo grandinės blogai jo atžvilgiu nusiteikę kaimynai, nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

A. P. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d., kadangi byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios E. G. žalos sveikatai padarymo faktą. Pažymėtina, kad ATPK 110 str. 10 d. inkriminavimui nereikia nustatinėti žalos padarymo dydžio. Byloje esantys paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 35079 (b. l. 17) bei kreipimosi dėl pasiutligės kortelė (b. l. 16) patvirtina, jog dėl A. P. priklausančio šuns įkandimo (įdrėskimo) nukentėjusiajai buvo padaryta žala sveikatai. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pakanka vien žalos padarymo fakto konstatavimo, kas ir buvo padaryta.

Skundu A. P. taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų užtikrintas saugumas (laikė šunį pririštą, teritorija yra aptverta) bei paskirti jam ne maksimalią, bet artimą minimaliai nuobaudą.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skiriant A. P. nuobaudą už ATPK 110 str. 1, 10 d. .d numatytų pažeidimų padarymą, buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) bei paskirta teisinga ir proporcinga padarytiems pažeidimams galutinė subendrinta nuobauda. Teismas atkreipia A. P. dėmesį į tai, kad jo nurodomos aplinkybės (stengėsi, kad būtų užtikrintas saugumas; sunki turtinė padėtis) nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis (ATPK 31 str.). Be to, kreipdamasis su skundu į apylinkės teismą, jis neginčijo jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK VPS 2013-06-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15N-2711247-13 A. P. buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 110 str. 1, 10 d. d. galutine subendrinta 1000 Lt bauda su daikto konfiskavimu, todėl šis nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutartis paliekami galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Netenkinti A. P. apeliacinio skundo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.