Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 334/2012

Teisėjas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.

2012 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas:

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir P. B. paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad 2011-12-02 apie 02.00 val., tyčia išdaužė automobilio „SAAB 9-5“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo Bitininkų g. 6, Vilniuje, priklausančio UAB „CVO Recruitment“ vairuotojo durų stiklą ir taip tyčia sugadino 550 Lt vertės turtą, po ko įsibrovė į paminėtą automobilį, kur atidarė variklio dangtį ir nuo automobilio slaptai pagrobė svetimą turtą – 2 priekinius žibintus 8000 Lt vertės, priekinį bamperį su grotelėmis, jų apsaugą, 2 purkštukus, laidus ir 2 halogenines lempas 4749 Lt vertės, viso slaptai pagrobė svetimo turto 12749 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė sušvelninti P. B. bausmę, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors viename iš apeliacinių skundų P. B. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, kolegija konstatuoja, jog pastarasis pagrįstai nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

B. B. kaltę padarius vagystę bei svetimo turto sugadinimą, pagrindžia teismo išsamiai aptarti įrodymai: neprieštaringi ir nuoseklūs paties nuteistojo P. B. parodymai, nukentėjusiosios V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2011-12-01 19.00 val. automobilį SAAB-95 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi pagal sutartį, pastatė prie namų Bitininkų g. 6, Vilniuje. Atėjusi prie automobilio 2011-12-02 08.00 val. pastebėjo, kad automobilis yra apvogtas t.,y. išdaužtas vairuotojo pusės lango stiklas, pavogti priekiniai žibintai, bei visas priekinis bamperis, su valstybiniais numeriais ir grotelėmis (b.l. 10), kita rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog P. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, gailėjosi nusikaltęs, būtent, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją įvertino paskirdamas pastarajam bausmę. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, P. B., priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, patvirtino, kad sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu, jam buvo išaiškinta BPK 273 str., 291 str. reikalavimai (b.l. 50). Nuteistasis teismo posėdžio metu nenurodė jokių jo atžvilgiu buvusių psichologinės prievartos atvejų, jis nuosekliai papasakojo nusikaltimų eigą ir aplinkybes, todėl skundo argumentai, kad jo parodymai gauti neteisėtai, naudojant psichinę prievartą bei, kad jis save apkalbėjo, vertintini kritiškai, kaip siekis palengvinti savo padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, tokie kaip parodymų patikrinimas vietoje, pirštų antspaudų paėmimas, akistatos ir kt., nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami būtini procesiniai veiksmai (įvykio vietos apžiūra, liudytojų apklausa, ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog P. B. įteikiant pranešimą apie įtarimą, buvo išaiškintos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 str. 4 d., t.y. tai, jog jis gali pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus, tačiau nuteistasis šiomis teisėmis nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikaltimų padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 3 kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos švelnesnės rūšies bausmės.

Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. B. apeliacinius skundus atmesti.