Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2018 m. spalio 2 d. apie 7 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą A. R.: sugriebusi jai už plaukų, du kartus patempė ir vieną kartą gnybo jai į kairės rankos riešą, taip smurtaudama nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta kaip kaltinamoji, G. B. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad A. R. – jos dukra. Jos šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena sūnus ir kita dukra, iš viso trys vaikai ir vyras. 2018 m. spalio 2 d. ji A. prikėlė ryte ir liepė eiti į vonią praustis. A. atsisakė eiti sakydama, kad ruošia pamokas. Ji dukrai papriekaištavo, kad pamokas reikia ruošti iš vakaro. A. pradėjo prieštarauti ir sakyti, kad pasakys, kad ji ją muša. Ji A. paėmė už rankos ir nuvedė į vonią praustis, tada kilo isterija. A., išeidama į mokyklą pasakė, kad ji padarys taip, kad kaltinamoji prisimins visą gyvenimą. Vėliau paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad jiems pranešė apie smurtą. A. plaukai pusilgiai, kaltinamoji ją paėmė už surištų plaukų, galėjo būti, kad patempė už plaukų. Kraujosruva ant riešo galėjo likti nuo kaltinamosios veiksmų. Čia buvo antras kartas, kai dukra skundžiasi, kad prieš ją smurtaujama. Pirmą kartą skundėsi balandžio mėnesį, ji sakė, kad kaltinamoji su vyru ją muša, bet iš tikrųjų nieko nebuvo. Su dukra ji turi problermų, dukra jos neklauso. Sutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamoji G. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, neprieštaraujant prokurorei, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, bet buvo perskaityti.

2018 m. spalio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės pranešimas, jog 2018 m. spalio 2 d. apie 12 val. pokalbio metu su mokine A. R., gimusia (duomenys neskelbtini), ši pasakė, kad 2018 m. spalio 2 d. ryte, prieš išeinant į mokyklą, namuose ją sumušė jos motina (bylos lapai (toliau – b. l.) 1).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos matyti, kad 2018 m. spalio 2 d. pagal gautą pranešimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos buvo nuvykta į mokyklą, įvertinus aplinkybes, nepilnametė paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta vaikų globos namuose, G. B. šeimai paskirtos socialinės paslaugos (b. l. 11).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. R. poodinė kraujosruva kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33).

Nukentėjusioji A. R., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad šiuo metu ji gyvena su globėja, su mama negyvena, nes mama rugsėjo mėnesį ją mušė. Ją mušė dėl to, kad anksti ryte, septintą valandą ryto, ji ruošė pamokas. Vakare ji neparuošė pamokų, nes buvo kieme ir tik apie 19 val. grįžo į namus. Kai ji anksti ryte ruošė pamokas, mama dėl to supyko, šaukė ant jos ir pradėjo mušti, mama klausė jos, kodėl iš vakaro nepadarė namų darbų ir juos daro dabar. Mama ją du kartus tempė už plaukų ir gnybė į kairės rankos riešą. Tuo metu namuose buvo visi šeimos nariai – patėvis, brolis ir sesė. Ji nuo mamos bėgo į vonią. Apie šį įvykį ji papasakojo (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinei darbuotojai. Tą pačią dieną jai vyko šokių pamoka, kurios metu ji pykosi su šokių mokytoja. Vėliau buvo nuėjusi pas socialinę darbuotoją, kalbėjo apie tai, kaip ji susipyko su mama. Socialinei darbuotojai sakė, kad mama ją tampė už plaukų. Tai nėra pirmas kartas, kai konflikto su mama metu mama prieš ją smurtauja. Apie kitus kartus ji nenori kalbėti. Kai mama ją tampė už plaukų ir įgnybo į riešą, jai neskaudėjo, tačiau matėsi maža apvali žymė. Prieš įvykį ant jos rankų „mėlynių“ nebuvo (b. l. 27 – 28).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. 2018 m. spalio 2 d. jai būnant darbe, apie 12 val., ją pasikvietė šokių mokytoja J. E. ir pasakė, kad pamokoje nesusitvarko su viena iš mokinių – A. Ji nuėjo į aktų salę, kurioje vyko pamoka. Mokytoja jai parodė į mergaitę A. R. Ji mergaitę atsivedė pas save į kabinetą. Mergaitė pradėjo pasakoti, kad jos mama nemyli. Ji sakė, kad 2018 m. spalio 2 d. ryte prieš mokyklą ją motina namuose tampė už plaukų ir gnaibė. Apie tai liudytoja informavo Alytaus vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoją K., kuri pasakė, kad ji paskambintų bendruoju pagalbos telefonu, taip pat sakė, kad atvyks į mokyklą ir liepė mergaitės neišleisti į namus (b. l. 44 – 45).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 2 d. ryte jis buvo namuose, savo kambaryje gulėjo lovoje. Jis girdėjo, kad kitame kambaryje tarp jo žmonos G. B. ir jos dukros A. R. vyko žodinis konfliktas, jos barėsi. Kad G. būtų sudavusi dukrai smūgius, smurtavusi prieš dukrą, jis negirdėjo. G. niekada nėra sudavusi A. Po konflikto A. išėjo į mokyklą. A. yra probleminis vaikas, ji neklauso nei G., nei jo, tarp A. ir G. dažnai kyla žodiniai konfliktai, tačiau konfliktų metu G. niekada nesmurtauja prieš dukrą (b. l. 47 – 48).

Ikiteisminio bylos tyrimo metu G. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ji buvo kaltinama tuo, kad smurtavo prieš savo dukrą, dėl ko padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. B. prisipažino smurtavusi dukros A. R. atžvilgiu. Teismo medikas A. R. nustatė sužalojimus, o tai patvirtina G. B. nurodytas aplinkybes. Įvykio aplinkybes patvirtina ir A. R. mokymosi įstaigos socialinės pedagogės K. A. parodymai. A. R. prieš ją nukreiptos nusikalstamos veikos metu buvo mažametė. Akivaizdu, kad nuo plaukų pešimo ir gnybino į ranką jai skaudėjo. G. B. nurodė, kad dukra yra problematiškas vaikas, nepaklusni, tačiau smurto panaudojimas mažamečio atžvilgiu yra nepateisinamas nepriklausomai nuo tikslų, kurių siekima naudojant šį smurtą.

Byloje įrodyta, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ji nusikalto pirmą kartą ir anksčiau teismo nebuvo teista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka. Manoma, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti šią veiką padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti neatėmus G. B. laisvės ir neizoliavus jos nuo visuomenės, o paskyrus jai baudą.

Kadangi kaltinamoji G. B. prisipažino kalta, jos baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto bylos įrodymų tyrimo tvarka, todėl jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nukentėjusiosios A. R. atstovė pagal įstatymą P. R. S. pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur sumai dėl G. B. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Kaltinamoji G. B., smurtaudama mažametės nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu, sukėlė A. R. ir fizinį skausmą, ir išgąstį, šoką. Kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra per didelė ir turi būti mažinama. Iš G. B. nukentėjusiajai A. R. neturtinės žalos atlyginimui priteisiama 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog G. B. teismo jai paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį A. R. interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir išieškoti iš G. B. A. R. 150 Eur, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.