Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo L. S. nukentėjusiajai O. S. priteista 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis L. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. lapkričio 12 d. 16 val. iki 2005 m. lapkričio 15 d. 11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., konflikto metu, grumdamasis neatsargiai sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu 8 smūgius J. B. L. į įvairias kūno dalis, padarydamas aštuonias nedideles poodines kraujosruvas, lokalizuotas po vieną pilvo dešinėje pusėje pošonkaulio srityje, penkias dešinėje rankoje ir dvi dešinėje blauzdoje, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei padarė pjautinę kairės ausies kaušelio žaizdą, sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei 1 kartą neatsargiai įdūrė peiliu į pilvą, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su tuščiosios žarnos sužalojimu, sužalojimą vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išmatiniu pūliniu fibriniu pilvaplėvės uždegimu su bendra organizmo intoksikacija ir ūmiu širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimu, nuo ko nukentėjusioji mirė, ir taip neatsargiai atėmė gyvybę J. B. L.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji prašo skundą išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

Apeliacine tvarka nuteistojo skundo ribose revizuojamas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl byloje nustatytų J. B. L. neatsargaus gyvybės atėmimo aplinkybių, yra pa­grįs­tos teisminio bylos nagrinėjimo metu iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais bylos duomenimis, kurie nuosprendyje tei­sin­gai įver­tin­ti kaip nuteistojo kaltę patvirtinantys įro­dy­mai.

Kolegija neįžvelgia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeistų BPK normas, nustatančias apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje yra nurodyti įrodymai, kuriais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai.

Nuteistojo tvirtinimą, kad nukentėjusioji susižalojo peiliu pati, be nuteistojo pastangų, o jo visi veiksmai grumtynių metu buvo nukreipti tik tam, kad atimtų iš jos peilį ir pats apsigintų nuo užpuolimo, yra paneigiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo nuosprendyje teisingai įvertintais įrodymais. Apygardos teismas iš nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisės medicinos duomenų apie nukentėjusiosios sužalojimų padarymo laiką, pobūdį, specialisto paaiškinimų apie galimą sužalojimo peiliu padarymo mechanizmą, apie nusikaltimo įrankio-peilio konkrečias duriamąsias savybes, liudytojų parodymų apie nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. L. pati sau dešinėje rankoje laikytu peiliu neįsidūrė, o jai mirtį sukėlęs sužalojimas pilve buvo padarytas būtent neatsargiais nuteistojo veiksmais su peiliu. Nes nuteistasis grumtynių metu laikė nukentėjusiosios ranką su peiliu ir, pasukęs moters riešą, nukreipė peilio geležtę jai į pilvą, po ko stumdamas nukentėjusiąją, peilio geležtei esant įremtai į pilvą, tuo peiliu ir įdūrė J. B. L., padarydamas jai sužalojimą pilvo dešinėje pusėje, t. y sužalojimą sukėlusį jos mirtį.

Nuteistasis parodymų patikrinimo metu detaliai nurodė savo ir nukentėjusiosios atliktus veiksmus grumtynių eigoje (1 t. b.l. 122-133). Nors pirminiuose savo parodymuose (l t. b.l. 120-121) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis savo veiksmus su peiliu aiškino abstrakčiau, negu yra užfiksuota tyrimo metu atlikto parodymų patikrinimo protokole ir jo prieduose bei apklausos įvykusios 2006-03-22 metu, tačiau nėra jokio pagrindo šiais nuteistojo parodymais nesiremti. Nei parodymų patikrinimo metu, nei po šio veiksmo nuteistasis jokių pretenzijų, kad neteisingai buvo patikrinti jo parodymai, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas duoti jį patį kaltinančius duomenis, nėra pareiškęs. Gynėjos dalyvavimas jam buvo užtikrintas.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis dėl dar prieš įvykį patirto sužalojimo valdė vien tik vieną ranką, jo dešinioji plaštaka buvo sužalota, jis viena ranka aktyvių veiksmų negalėjo atlikti, tačiau kolegijos manymu ši aplinkybė nuteistojo yra pernelyg sureikšminama. Iš parodymų patikrinimo vietoje medžiagos matyti, kad sužalotas buvo tik nuteistojo dešinės rankos smilius, kitais rankų pirštais jis galėjo laisvai sugriebti ir laikyti nukentėjusiosios ranką (1 t. b.l. 129; fotonuotrauka Nr. 5). Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo teisės medicinos apžiūros metu gautų rezultatų, jo dešinės rankos II piršto pamatinėje falangoje delniniame paviršiuje esanti žaizda 2005-11-15 d. jau buvo sugijusi ir šis sužalojimas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles atitiko tik nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 166).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas neįžvelgė šiuo atveju būtinosios ginties situacijos. Skunde esantys argumentai ir teiginiai nuosprendyje esančių motyvų šiuo klausimu nepaneigia. Išties konflikto pradžia rodo, jog kilus ginčui būtent L. S. neišleido nukentėjusiosios iš savo namų, tuo pačiu elgėsi neteisėtai, pats iššaukė nukentėjusiosios provokuojantį ir rizikingą elgesį su peiliu. Įvertinęs konkrečią tarpusavio konflikto pradžios ir vystymosi situaciją, nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio jėgų santykį, ankstesnį nuteistojo gyvenimo būdą, nukentėjusiosios būseną įvykio metu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nebuvo būtinosios ginties būklėje, nes iš J. B. L. pusės realus pavojingas kėsinimasis, tiesiogiai gresiantis jo gyvybei ar sveikatai, nekilo. Nesant nustatyto realaus ir pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo vertinti nuteistojo veiksmus kaip padarytus peržengus būtinosios ginties ribas.

Nuteistasis skunde kritikuoja liudytojo S. K. parodymus, nurodo, kad šis liudytojas, apibūdindamas nuteistojo agresyvumą, jį apšnekėjo, šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (2 t. b. l. 31-32), šio liudytojo parodymai apie nuteistojo agresyvumą, anksčiau liudytojo matytus nuteistojo veiksmus su peiliu, parodymai, kad nuteistasis buvo pavydus dėl savo sugyventinės nukentėjusiosios J. B. L., nesiskiria nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 105-107). Tai, kad nuteistasis buvo pavydus ir anksčiau pykosi su nukentėjusiąja, buvo linkęs spręsti tarpusavio ginčus smurto pagalba, matyti ir iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiosios O. S., liudytojų L. S., A. S. parodymų. Jie paneigia nuteistojo tvirtinimą, kad nuteistasis nukentėjusiosios niekada nėra mušęs.

Nuteistasis kritikuoja liudytojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas šio liudytojo neapklausė, parodymais nuosprendyje nesirėmė. Ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog 2005-11-12 eilinių išgertuvių metu nukentėjusiajai po vieną kartą per galvą buvo sudavę V. L. ir jo draugė vardu G., nėra aplinkybės, kurios paneigtų teismo nustatytąsias. Lemiamą reikšmę nuteistojo veiksmų teisiniam įvertinimui vis tik turi mirtį sukėlusio sužalojimo pilve padarymo aplinkybės. Kitų pas nukentėjusiąją rastų sužalojimų rankoje, pašonkaulio srityje, blauzdoje atsiradimo laikas (buvo padaryti nuo keleto valandų iki 2-jų parų prieš mirtį) paneigia nuteistojo manymą, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne tarpusavio grumtynių metu, o nuo 2006-09-30 iki 2006 11-11, nukentėjusiajai gyvenant ir girtaujant pas savo draugę Šalčininkų rajone.

Už neatsargų gyvybės atėmimą, t.y. nusikaltimą, kuris yra numatytas BK 132 straipsnio 1 dalyje, yra nustatytos arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Pastarosios bausmės dydis yra numatytas nuo trijų mėnesių iki ketverių metų. Apygardos teismas L. S. parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri yra pusantro mėnesio žemesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Nors nuteistasis yra senyvo amžiaus, ankstesnis teistumas už nužudymą dėl neatsargumo yra išnykęs, jis turi sveikatos problemų, teismo parinktoji bausmės rūšis , atsižvelgiant į konkrečius L. S. atliktus neatsargaus gyvybės atėmimo veiksmus, tai kad dalis veiksmų buvo atlikta pavojingu įrankiu - peiliu, nuteistojo elgesį su nukentėjusiąja iki nusikaltimo padarymo, nuteistojo asmenybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, aktyvios nuteistojo atgailos nebuvimą, tik vienos lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, kolegijos manymu yra parinkta teisingai. Laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Paskirtos nuteistajam bausmės dydis, kolegijos manymu, atitinka BK VIII skyriuje numatytus bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir todėl bausmė nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.