- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-1689-179/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01204-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Čirvinskas
- Ieškovas
- BUAB „Autovira“
- Atsakovas
- UAB „Alfatransa“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) A. S.
atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) adv. Ž. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Autovira“ ieškinį atsakovei UAB „Alfatransa“ dėl skolos už suteiktas vežimo paslaugas priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2007 m. spalio 1d. tarp UAB „Alfatransa“ ir UAB „Autovira“ buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „Autovira“ įsipareigojo užsakovui UAB „Alfatransa“ pervežti automobilius, o UAB „Alfatransa“ per 60 dienų apmokėti sąskaitas. Ši sutartis buvo vykdoma, UAB „Autovira“ pervežinėjo automobilius, o UAB „Alfatransa“ už šias paslaugas apmokėdavo.
Vykdydama krovinių pervežimo sutartį ir atlikusi paslaugas UAB „Autovira“ 2010m. liepos 29d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą VR Nr. 10/33-34714,07 Lt sumai, 2010m. rugpjūčio 2d. PVM sąskaitą faktūrą VR Nr. 10/34- 4324,12 Lt sumai ir 2010m. rugpjūčio 2d. PVM sąskaitą faktūrą VR Nr. 10/35 – 29880,26 Lt sumai. Atsakovas PVM sąskaitą faktūrą VR Nr. 10/33 dalinai apmokėjo, tačiau liko skolinga pagal šią sąskaitą 28431,35 Lt. Neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma sudaro 62635,73 Lt. Šalys likusį įsiskolinimą tai pat patvirtino pasirašydamos 2010-11-15 tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame pasirašė, kad atsakovė liko ieškovei skolinga 62 635,73 Lt už atliktus pervežimus.
2010 m. liepos 19d. Prancūzijoje, pervežant automobilius, vairuotojo planinio poilsio metu, automobiliui su kroviniu stovint aikštelėje prie kolonėlės, apie 2 val. vietos laiku priekabos galinėje dalyje kilo gaisras. Priekaba ir vilkikas su kroviniu sudegė visiškai. Krovinio savininkas ir vežėjas patyrė nuostolių. UAB „Autovira“ buvo apdraudusi Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ši žala nebuvo atlyginta. Draudėjas UAB „BTA draudimas“ atsisakė kompensuoti atsakovui 616721,85 Lt žalą, traktuodamas kad nedraudiminis įvykis. Tuomet UAB „Alfatransa“ vienašališkai nusprendė, kad dėl šios žalos kalta UAB „Autovira“. 2010 m. gruodžio 10 d. dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją bei išrašė sąskaitą 616721,85 Lt sumai. 2010m. lapkričio 30d. UAB „Alfatransa“ surašė tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktą, pagal kurį ji užskaitė 62635,73 Lt skolą žalos atlyginimui ir pareiškė, kad po šio užskaitymo UAB „Autovira“ lieka jai skolinga 554086,12 Lt. Šios užskaitos UAB „Alfatransa“ atlikti negalėjo, nes UAB „Autovira“ su nurodyta žala nesutiko. UAB „Autovira“ šios žalos nepripažįsta, kadangi ji atsirado ne dėl jos kaltės. Tarp šalių vykstant ginčui, 2011-03-21 d. UAB „Autovira“ išrašė ir išsiuntė atsakovui debetinę sąskaitą 616721,85 Lt sumai. Taip pat pareikalavo apmokėti 62635,73 Lt skolą.
Šio gaisro metu UAB „Autovira“ patyrė nuostolių, kurių nesugebėjo padengti, todėl jai 2011-04-29 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Prašo iš atsakovo priteisti už ankstesnes suteiktas vežimo paslaugas 62635,73 Lt ir 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Ž. S. ieškinio nepripažįsta ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007m. spalio 1d. atsakovas ir ieškovas sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui teikė atlygintinas krovinių pervežimo paslaugas. 2010m. liepos 19d. Prancūzijoje ieškovui priklausančiu automobiliu pervežant krovinį kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovo vežamas krovinys. Tokiu būdu dėl prarasto užsakovo krovinio atsakovas patyrė 616 721,85 Lt dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad krovinys žuvo, atsakovas ieškovui pagrįstai pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus bei išrašė ir pateikė ieškovui sąskaitas šiai žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ieškovas turėjo vienas kitam priešpriešinius piniginius reikalavimus, atsakovas ieškovui buvo skolingas 62635,71 Lt, o ieškovas atsakovui- 616 721,85 Lt žalos atlyginimo. 2010m. lapkričio 30d. Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu Nr. 2010/11-2 atsakovas įskaitė ieškovui mokėtiną 62635,71 Lt dydžio skolą ir atitinkamai sumažino ieškovo atsakovui mokėtiną sumą už patirtą žalą. Ieškovas per akte nurodytą 10 d. terminą nepareiškė jokių pretenzijų. Taigi , po tokio įskaitymo atsakovas buvo pilnai atsiskaitęs su ieškovu, o ieškovas liko skoloje 554 086,12 Lt. LR CK 6.130 str. 1d. reglamentuoja, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. LR CK 6.131 str. 1d. reglamentuoja, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Pažymėtina, kad būtent tokiu atsakovo pareiškimu jo mokėtina suma ieškovui buvo įskaityta Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu Nr.2010/11-2.
Taigi atsakovas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas LR CK nuostatų atliko tarpusavio skolų įskaitymą, kaip įskaitymo pagrindą ieškovui tinkamai pateikdamas Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktą nr. 2010/11-2, todėl atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 62 635,71 Lt dydžio buvusią skolą pasibaigė vadovaujantis LR CK 6.130 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškovu pilnai atsiskaitė, atsakovo prievolė ieškovui yra pasibaigusi, todėl ieškinys turi būti atmestinas.
Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes pagal CMR konvencijos nuostatas ieškiniams dėl apmokėjimo už krovinio pervežimą yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, bet kadangi tarp šalių buvo pasirašyta neterminuota krovinių pervežimo sutartis, terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo CMR važtaraščio pasirašymo dienos. CMR važtaraštis turėjo būti pasirašytas 2010 m. liepos mėnesį, pareikšti ieškinį senaties terminas pasibaigė 2011m. spalio mėnesį. Ieškovas pareiškė ieškinį praėjus senaties terminui ir sutinkamai su LR CK 1.131 str. 1d. ieškinys taip pat turi būti atmestas ir suėjus senaties terminui.
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2007m. spalio 1d tarp šalių buvo sudaryta neterminuota krovinių pervežimo sutartis. Ieškovas įsipareigojo pagal pareikalavimą atsakovui pervežti automobilius. Atsakovas įsipareigojo už atliktus pervežimus per 60 kalendorinių dienų pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą atsiskaityti (b.l. 5). Vykdydama krovinių pervežimo sutartį ir atlikusi paslaugas UAB „Autovira“ 2010m. liepos 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą VR Nr.10/33-34714,07 Lt sumai, 2010m. rugpjūčio 02 d. PVM sąskaitą faktūrą VR Nr.10/34-4324,12 Lt sumai ir 2010m. rugpjūčio 02 d. PVM sąskaitą faktūrą VR Nr.10/35- 29880,26 Lt sumai. Atsakovas vieną sąskaitą faktūrą dalinai apmokėjo ir bendroje sumoje liko skolingas ieškovui 62635,73 Lt. Šalys tai patvirtino pasirašydamos 2010-11-15 d. tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame pasirašė abi šalys ir sutarė, kad atsakovė UAB „Alfatransa“ liko skolinga ieškovui 62 635,73 Lt už atliktus krovinių pervežimus (b.l. 8). Šalys skolos dydžio neginčija.
Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (LR CK 6.808 str.). Tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas privalo sumokėti už suteiktas transporto paslaugas nustatyto dydžio kainą (LR CK 6.1 str., 6.38 str.). Atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu grindžia tai, kad turi vienas kitam priešpriešinius piniginius reikalavimus dėl padarytos atsakovui žalos, laiko kad pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kad mokėtina suma ieškovui būtų įskaityta Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu Nr. 2010/11-2. Ieškovas tokio vienašališko užskaitos akto nepripažino ir nepasirašė po juo, nes atlikti pervežimai nesusiję su 2010 m. liepos 19 d. atliktu pervežimu, kur įvyko gaisras ir sudegė krovinys. Tarp šalių vykstant ginčui, 2011 m. kovo 29 d. UAB „Autovira“ išrašė ir išsiuntė UAB „Alfatransa“ debetinę sąskaitą 616 721,85 Lt sumai. Taip pat pareikalavo apmokėti 62 635,73 Lt skolą. Ieškovas nesutiko su padarytos žalos atlyginimu, nes jų manymu nenustatyta jų kaltė ir kilusio gaisro priežastinis ryšys bei tai, kad šiuo metu Prancūzijos Nanterre komerciniame teisme vyksta ginčas tarp draudimo bendrovės „BTA draudimas“ ir UAB „Alfatransa“, kurioje BUAB „Autovira“ nėra šios bylos šalimi.
Teismas mano, kad padaryta atsakovui žala nėra priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir negali būti įskaitytas vienos šalies prievolės šalies pareiškimu nes nėra byloje prejudicinio fakto nustatančio ieškovo kaltę. Be kaltės negalima civilinė atsakomybė. Draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (LR CK 6.134 str.1d 1p.).
Prievolė baigiasi įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (LR CK 6.130 str.1d.). Viena iš įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo sąlygų yra ta, kad šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai. Negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai šaliai, o trečiajam asmeniui ir panašiai. Kita įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo sąlyga yra ta, kad abu reikalavimai turi galioti ir būti apibrėžti. Šiuo atveju abu reikalavimai ginčijami teismuose, todėl jie nėra akivaizdūs ir jų įskaityti negalima. Iškėlus ieškovui bankroto bylą jokios užskaitos nėra galimos, o tik atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali pareikšti kreditorinius reikalavimus. Iš Kauno apygardos teismo 2011-07-18 d. nutarties nesimato atsakovo pareikšti ieškovui kreditoriniai finansiniai reikalavimai (b.l. 23).
Atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti yra visiškai nepagrįstas. LR ĮBĮ 11 str. pasakyta, kad iškėlus įmonei bankrotą yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimo administratoriui. BUAB „Autovira“ bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2011-05-16d. Ieškinys teismui buvo paduotas 2012-04-05, tai yra nesuėjus vienerių metų terminui.
Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovo atstovo argumentai taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį yra nepagrįsti, atmestini, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Be to, sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 2d. atsakovas už prievolės termino praleidimą privalo mokėti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ryšium su bylos nagrinėjimu, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš UAB „Alfatransa“, į.k 300066708 BUAB „Autovira“ į.k 300701196 naudai šešiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis litus 73 centus(62635,73 Lt) skolą už atliktas pervežimo paslaugas ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos t. y. nuo 2012-04-11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir valstybei 1879,00 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt turėtų pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.