Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.), paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 13 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą batu sudavė savo mažamečiui vaikaičiui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), į kaktą, tuo sukėlė savo mažamečiui vaikaičiui L. J. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės A. J. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus A. J. asmenį charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už nusikaltimus, numatytus BK 140 str., BK 145 str. (55–58 b. l.), jam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. J. nepateisino teismo pasitikėjimo ir toliau pažeidinėjo įstatymus, nusikalto praėjus tik kiek daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai 2015 m. balandžio 20 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (58 b. l.), baustas administracine tvarka ir turtintis galiojančių nuobaudų (71–84 b. l.), nedirbantis, paskutinė registracija darbo biržoje 2015 m. balandžio 27 d. (87 b. l.), kaip pats nurodė, jam nustatytas neįgalumas, ir už BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 1 metams, t. y. bausmę, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 2 mėnesiai 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam A. J., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad turėtų būti paskirta medicininė apžiūrą, siekiant nustatyti, ar jis suvokia, ką daro. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą gauta 2015 m. lapkričio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus konsultaciją, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, nustatyta, jog tiriamasis A. J. apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką papasakojo aiškiai bei nuosekliai, diagnozė – Organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), ir konstatuota, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. J. netikslinga. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuteistojo psichinės sveikatos būkle ir jo sugebėjimu suvokti savo veiksmus bei juos valdyti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.