Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-1009/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2-1009/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1009/2014Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1361-232/2014 pagal ieškovų V. R. ir V. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir sutarties modifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas yra kilęs dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir sutarties sąlygų modifikavimo.

Atskirajame skunde kvestionuojamas teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šalies argumentai

Ieškovai V. R. ir V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S prašydami:

1) atleisti juos nuo pareigos sumokėti atsakovui susidariusį 306 375,27 Lt skirtumą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir kredito sumos;

2) sumažinti tarp šalių 2007 m. lapkričio 15 d. sudarytoje Kredito sutartyje Nr. RFSVN200702525 (toliau – ir Kredito sutartis) nustatytas 11 procentų dydžio palūkanas iki 6 procentų;

3) pripažinti tarp šalių 2010 m. gegužės 31 d. sudaryto Susitarimo Nr. RFSVN200702525-P-1 9. dalį negaliojančia;

4) pripažinti ieškovės 2007 m. lapkričio 15 d. pasirašytą Laidavimo sutartį Nr. FA-RFSVN200702525 Kredito sutartimi;

5) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jie buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl neturi pareigos mokėti žyminį mokestį ir už apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti už apeliacinį skundą 7 612 Lt žyminį mokestį arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo bei tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovai buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, bet ne už apeliacinį skundą. Be kita ko, nurodė, kad jų finansinė padėtis nuo ieškinio pateikimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti pakitusi. Dėl to nustatyti apeliacinio skundo trūkumai turi pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai V. R. ir V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir nurodo tokius argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovų atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškinio priėmimo stadijoje negalioja apeliacine tvarka skundžiant teismo sprendimą ir kad atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, 306 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas yra nustatęs apeliantams pareigą pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis apie tai, kad jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio, bet neįpareigoja apeliantų pateikti papildomo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, jeigu jie nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti ieškinio priėmimo stadijoje.

2. Ieškovų finansinė padėtis objektyviai užkerta jiems galimybę sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų atleisti ieškovus nuo 7 612 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų buvimą (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka tiriami tiek teisės, tiek fakto klausimai, iškelti atskirajame skunde. Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovų atskirajame skunde iškelti teisės klausimai dėl CPK 80 straipsnio 4 dalyje, 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų aiškinimo ir taikymo.

Kaip žinoma, įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena būtinųjų procesinio pobūdžio prielaidų asmeniui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ar pasinaudoti apeliacijos teise (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 306 straipsnio 3 dalis). Siekdamas užtikrinti, jog asmenų turtinė padėtis neribotų jų galimybių pasinaudoti teise į realią teisminę gynybą, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 84 straipsnis). Šiuo gi atveju iškilo aptartų procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema. Ieškovai teigia, kad tuo atveju, jeigu teismas ieškinio priėmimo stadijoje pripažįsta esant materialiąsias sąlygas – sunkią asmens turtinę padėtį, atleisti ieškinį pareiškusius asmenis nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, analogiškos procesinės pasekmės taikomos ir paduodant apeliacinį skundą. Kitaip tariant, ieškovai įrodinėja, esą jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, kuria jie atleisti nuo šio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo, pagrindu. Tuo pat metu, prieštaraudami minėtam savo teiginiui, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėtų atleisti juos nuo 7 612 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ar už apeliacinį skundą sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis, patikrina apeliacinio skundo priėmimą sprendžiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Būtent šios instancijos teismas yra įpareigotas patikrinti paduodamo apeliacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs jų trūkumus – nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 306, 311, 316 straipsniai). Trūkumams paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, terminą jiems pašalinti nustato šios instancijos teismas (CPK 316 straipsnio 3 dalis).

Taigi apeliacinio skundo ir jo priedų atitikties įstatyme nurodytiems reikalavimams kontrolę atlieka ne tik apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžiantis pirmosios instancijos teismas, bet ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Dėl šios priežasties CPK 316 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu apeliacinį skundą padavusi bylos šalis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba šio mokesčio mokėjimas jai yra atidėtas, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti tą patvirtinantys įrodymai. Tokiu įrodymu, be kita ko, laikytina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išnagrinėtas ir patenkintas apeliacinį skundą padavusios šalies minėtas prašymas. Cituotoje CPK 80 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklės negali būti aiškinamos tokiu būdu, jog teismo nutartis, kuria ieškovas dėl jo turtinės padėties iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, sukeltų tokias pat teisines pasekmes ir apeliacinio skundo (ar kito procesinio dokumento, apmokestinamo žyminiu mokesčiu) padavimo atveju. Vadinasi, skundą paduodantis asmuo, jeigu jis neišgali dėl turtinės padėties sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio, turi teikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą (pagrįstą konkrečiais įrodymais) prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 84 straipsnio 3 dalis). Tokio prašymo pateikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar jį teikiantis asmuo byloje dėl jo turtinės padėties teismo jau buvo iš dalies atleistas nuo minimo mokesčio mokėjimo už kitus pagal įstatymą apmokestintus procesinius dokumentus. Asmens turtinė padėtis yra santykinis rodiklis, kuris bylos eigoje gali iš esmės pasikeisti, dėl to priešingas nurodytų procesinių teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su žyminio mokesčio instituto paskirtimi.

Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo remiantis turtine padėtimi kiekvienoje atskiroje proceso stadijoje CPK 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas iš naujo, atsižvelgiant į tokį prašymą pateikusio asmens turtinę padėtį būtent šio klausimo nagrinėjimo metu.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį sumokėję 1 112 Lt dydžio dalį mokėtino žyminio mokesčio, nuo likusios dalies, t. y. 6 500 Lt, mokėjimo prašė juos atleisti dėl sunkios jų turtinės padėties, ir jų prašymas pirmiau paminėta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patenkintas. Tačiau teikdami apeliacinį skundą dėl teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo jie nei suformulavo prašymą atleisti juos nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies už šį procesinį dokumentą mokėjimo ar mokėjimo atidėjimo, nei pateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį (CPK 42 str. 5 d., 178 str.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Keisti ar panaikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 338 str., 185 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė