- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- I-8800-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01573-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. 2014 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 43), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (10.1) 3-9208; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1691; 3) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 7 562,01 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos; 4) priteisti iš atsakovų 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) jai buvo mokama sumažinta socialinio draudimo senatvės pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaravo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjai buvo perskaičiuota senatvės pensija.
Siekdama atgauti susidariusią pensijos nepriemoką, pareiškėja kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių, kuris pateikė informaciją apie neišmokėtos pensijos dalį, tačiau atsisakė ją išmokėti. Taip pat pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri jos reikalavimų netenkino, kadangi praleido teritorinio skyriaus sprendimo perskaičiuoti senatvės pensiją apskundimo terminą.
Mano, kad VSDFV sprendimas yra nepagrįstas ir senatvės pensijos dalis, taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas, neišmokėta neteisėtai. Tai, kad pensija sumažinta, kodėl ir kiek ji buvo sumažinta, pareiškėja sužinojo tik iš minėto VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, anksčiau apie tai informuota nebuvo. Dėl šių priežasčių mano, kad turi teisę į dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 57–62) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad senatvės pensijų skyrimą 2010 ir 2011 metais reglamentavo, inter alia, Laikinasis įstatymas. Kadangi pareiškėja skundžiamu laikotarpiu dirbo, turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl paskirta senatvės pensija buvo atitinkamai perskaičiuota ir mokama atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas. Ginčo laikotarpiu senatvės pensija pareiškėjai buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjos pensijos perskaičiavimui taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo negautą senatvės pensijos dalį. Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad sumažintos pensijos kompensuojamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtą tvarką. Šiuo metu ji nėra parengta, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjos reikalaujamą pensijos nepriemoką.
Atsakovė VSDFV atsiliepime (b. l. 29–36) ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 53–56) prašė bylos dalį dėl reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą nutraukti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėdama šį skundą, VSDFV nustatė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą.
Vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, VSDFV atsisakė nagrinėti šį skundą. Nurodė, kad skundo padavimo termino pradžia laikytina pirmos perskaičiuotos senatvės pensijos išmokėjimo diena.
Atsakovė padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad siekdama apginti savo teises, pareiškėja dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios senatvės pensijos nepriemokos 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyrių (b. l. 68), kuris 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. (10.1) 3-9208 pateikė duomenis apie dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 3–5) ir 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. (10.1) 3-24342 (b. l. 69) nurodė, kad tenkinti jos prašymą neturi teisinio pagrindo. VSDFV 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1691 (b. l. 7–9) dėl praleisto skundo padavimo termino atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. sausio 14 d. ir 2014 m. vasario 7 d. prašymus, pasiūlė pateikti prašymą šį terminą atnaujinti. Pareiškėja iki nustatyto termino prašymo nepateikė.
VSDFV Vilniaus skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai mokėjo sumažintą senatvės pensiją nuo 2010 m. sausio mėnesio, kadangi pareiškėja Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.
Vadovaujantis suformuota teismų praktika, laikoma, kad apie skundžiamą teritorinio skyriaus sprendimą pareiškėja sužinojo išmokėjus pirmą 2010 m. sausio mėnesį sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad pastaroji Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata prieštaravo Konstitucijai. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus duomenis, dėl šių Konstitucijai pripažintų prieštaraujančiomis nuostatų pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio buvo neišmokėta 7 563,01 Lt dydžio paskirtos pensijos dalis (b. l. 3–5).
Teisės į senatvės pensiją gynimo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 pabrėžė, jog, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Minėtose nutartyse LVAT konstatavo, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 dalis). VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui (2 dalis). Pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su VSDFV administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad minėtas įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais expressis verbis (aiškiai) nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką, kurios pareiškėjas turi laikytis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 akcentavo, kad VSDFV sprendimas, priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriuo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, reiškia tai, kad pareiškėjas pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau klausimas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad VSDFV sprendimas, kuriuo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir toks VSDFV sprendimas, jei asmuo su juo nesutinka, turi būti skundžiamas administraciniam teismui, o pripažinus tokį sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, ginčas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo gali būti nagrinėjamas teisme iš esmės.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimus reglamentuoja viešosios teisės normos, t. y. specialusis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuriame ginčui aktualiu 2010–2011 metų laikotarpiu buvo aiškiai sureglamentuota (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis) ginčų valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais iškėlimo tvarka ir kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
LVAT 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo dalį išnagrinėti iš naujo ir, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, turi suteikti pareiškėjai teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja šia teise naudojosi.
Pagal LVAT praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose, ne kartą pabrėžta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų numatyto procedūrinio pobūdžio termino, kuris valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, kuriems šios pensijos buvo paskirtos iki 2010 m. sausio 1 d., dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėnesio (pirmojo mėnesio, kurį gavo sumažintą pensiją), svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo termino praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (žr., pvz., šias LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A602-1401/2014, 2015 m. sausio 22 d. Nr. eA-59-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-61-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-66-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-167-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015 ir kt.).
Įvertinus anksčiau išdėstytas nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir ginčui aktualią teismų praktiką, konstatuotina, kad VSDFV, taikydama Taisyklių 20 ir 31 punktus, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, kartu išaiškindama teisę iki nustatyto termino pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindama, kad tokiu atveju skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo.
Pareiškėja pirmą sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį. Ši data pagal Pensijų įstatymų 45 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką laikytina sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie galimai pažeistas teises diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamas 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą gynybos dėl senatvės pensijos nepriemokos.
Pareiškėja kreipėsi į atsakoves 2014 m. sausio 14 d., o į teismą – 2014 m. kovo 10 d. ir jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų tokį ilgą delsimą, nenurodė. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės ignoravo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos pasiūlymą pateikti įrodymus, patvirtinančius Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbumą; teismui taip pat nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios galėjo būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (10.1) 3-9208, priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 7 562,01 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą priklauso nuo pagrindinio reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1691. Kadangi VSDFV sprendimu buvo panaikinta dalis VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo ir atsisakyta skundą nagrinėti dėl galimai praleisto termino, tai yra tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su pareiškėjos anksčiau išvardytais reikalavimais. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip minėta, pareiškėja iš esmės ignoravo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos pasiūlymą pateikti įrodymus, patvirtinančius Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbumą, svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl nėra pagrindo ginčijamus sprendimus naikinti remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1–2 dalyse nustatytais pagrindais. Pagal formuojamą LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-870-146/2015), darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos G. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.