- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-387-290/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados vyresnysis tyrėjas, M. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2013-10-27, apie 15.00 val. ir 2013-11-01, apie 15.30 val., būdama savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., kitų piliečių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais išplūdo J. D., tuo metu buvusią (duomenys neskelbtini), Kauno r., sklype.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-02-07 nutarimu pripažino M. K. kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – LR ATPK) 174 str. ir nubaudė 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašė šį Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Ji mano, kad teismas nevertino įrodymų visumos, prieštaravimų liudytojų parodymuose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ji padarė protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde teigė, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi liudytojos T. V. paaiškinimais, kuri teismo posėdyje nedalyvavo ir nedavė priesaikos dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturėjo jos laikyti liudytoja. Jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir todėl, kad ji juos davė remdamasi savo motinos J. D. pasakojimu, o pati įvykio nematė ir negirdėjo. Taip pat teismas nepagrįstai teigiamai vertino liudytojo A. Č. parodymus, kad 2013-11-01 įvykį matė iš savo namo balkono, esančio antrame aukšte, kad girdėjo, kaip ji plūdo J. D. necenzūriniais žodžiais. Byloje visi apklausti liudytojai vieningai patvirtino, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir A. Č. žemės sklypai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės aptverti aklinom tvorom apie 1,80-2,00 metrų aukščio. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų 2014-01-26 fotonuotraukų, kurios paneigia liudytojo A. Č. parodymus, kad šiltnamio plėvelė jau buvo nuimta ir patvirtina, kad jis negalėjo matyti įvykio ir girdėti keiksmų ir A. Č. gyvenamasis namas yra už 20 metrų nuo M. K. privačios valdos. Teismas nepagrįstai kaip tinkamą įrodymą vertino liudytojos E. Č. parodymus, kuri patvirtino, kad dirbdama savo žemės sklype išgirdo, kaip ji išplūdo J. D. necenzūriniais žodžiais. Kaip jau minėta, žemės sklypai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės aptverti aklinom tvorom apie 1,80-2,00 metrų aukščio. Teismui buvo pateikta matininko sudaryta kelio ir žemės sklypų schema, iš kurios matyti kad iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atstumas yra apie 20 m. Liudytojas G. P., patvirtino, kad sodo valdą (duomenys neskelbtini)juosianti tvora nėra aklina tik iš (duomenys neskelbtini) pusės, o iš Čižinauskų valdos pusės abi tvoros yra aklinos. E. Č. niekaip negalėjo nei matyti, nei girdėti neva įvykusio pažeidimo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų J. G., L. K. ir N. B. parodymus, kad protokole nurodytu laiku M. K. su J. D. nekonfliktavo. Visi šie liudytojai pasirašė liudytojo priesaiką, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymais galima nustatyti faktines aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojo G. P. parodymais, fotonuotraukomis, kelio schema ir kt.). Skunde nurodė, kad teismas taip pat nevertimo ir nepasisakė dėl pateikto įrodymo - (duomenys neskelbtini)visuotinio narių susirinkimo protokolo, iš kurio matyti, kad T. V. ir A. Č. yra pašalinti iš sodų bendrijos narių, kadangi jie nemoka bendrijos nustatytų įmokų ir nuolat konfliktuoja su bendrijos nariais, juos skundžia ir šmeižia. Apeliantė teigia, kad protokole nurodytu laiku buvo savo dukters L. S. žemės sklype, kuris nuo pašalinių aptvertas aklina tvora apie 2 m. aukščio, ir tai negali būti laikoma vieša vieta. J. D. pareiškime nurodė, kad ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais nesukonkretino, nurodė tik vieną, kad pavadino „kale“, ir net jeigu toks žodis būtų pavartotas, jo negalima laikyti necenzūriniu, nes tai lietuvių kalboje nėra necenzūrinis žodis, jo reikšmė yra šunų patelė (kalė su šuniukais). Byloje nėra patikimų M. K. kaltės įrodymų ir įrodymų administracinio teisės pažeidimo įvykiui dėl LR ATPK 174 str. pažeidimo pagrįsti. M. K. savo veika nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir piliečių rimties, todėl byla pagal LR ATPK 174 str., nutrauktina, nes nėra sudėties.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Apeliaciniame skunde M. K. neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrinęs visus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog M. K. padarė LR ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.
LR ATPK 174 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį, tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. Nr. N438-59/2011).
Pažymėtina, kad LR ATPK nedetalizuoja viešosios tvarkos sąvokos, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors apeliantė skunde teigia, kad jos sklypas aptvertas aklina tvora, todėl nelaikytinas vieša vieta, tačiau teismas pažymi, kad į sklypus, kuriuose buvo apeliantė, nukentėjusioji, bei liudytojai A. Č. ir E. Č., galėjo pateikti kiti asmenys, taip pat kiti asmenys galėjo eiti (duomenys neskelbtini) gatve. Konflikto vieta – prie tvoros tarp sklypų esanti prie bendro naudojimo kelio, laikytina vieša vieta, kadangi keliu turi teisę naudotis ir kiti asmenys, be to, byloje nustatyta, kad konfliktą matė ir girdėjo kaimynas A. Č., kuris gyvena kitoje kelio pusėje.
M. K. nurodo, kad liudytojas A. Č. negalėjo matyti įvykio, nes sklypą juosia aklina tvora ir pastatytas šiltnamis, kuris uždengtas plėvele, tačiau iš apeliantės pateiktos nuotraukos nėra aiški įvykio vieta. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l 40) matyti, kad tvora ne visur yra aklina, yra dalis tinklinės tvoros. Tą patvirtina ir liudytojas A. Č., kuris teismo posėdyje nurodė, kad matė, jog K. K. kažką išpylė per tinklinę tvorą. Taip pat atsižvelgtina į tą, aplinkybę, kad liudytojas A. Č. anteną taisė antrojo aukšto balkone, nuo įvykio vietos jį skyrė nedidelis atstumas, todėl galėjo girdėti ir matyti įvykį.
Apeliantė skunde nurodo, kad nukentėjusioji pareiškime teigia, kad ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais nesukonkretino, nurodė tik vieną, kad pavadino „kale“, o jo negalima laikyti necenzūriniu, nes tai lietuvių kalboje nėra necenzūrinis žodis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. D. paaiškinime nurodo ne vieną ją įžeidusį žodį, ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės iškeltą versiją, kad ji nevartojo necenzūrinių žodžių ir savo veiksmais viešosios tvarkos bei žmonių rimties nepažeidė, laiko prieštaraujančia bylos medžiagai, ir vertina kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. K. pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolas yra nesusijęs su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, todėl argumentas dėl liudytojų elgesio išeina už nagrinėjamos bylos ribų ir T. V. ir A. Č. parodymų objektyvumo nemažina.
Atsižvelgus į visą tai bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, kad sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad M. K. veika atitinka LR ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.