Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-11 · Administracinė byla Nr. A-525-1977-13

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
A-525-1977-13
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00771-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos
Administracinė byla Nr. A525-1977/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00771-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 74; 79.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. M. su skundu (b. l. 2?7) ir patikslintu skundu (b. l. 20?24) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP2-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas);

2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 2012 m. birželio 28 d. Nr. T-201 sprendimą dėl Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano patvirtinimo.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Šalies argumentai

2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Patikrinimo aktą (b. l. 86a).

Skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-322, 2005 m. rugsėjo 29 d. (registro Nr. 006293001049), buvo suplanuotas privažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „D“ kategorijos gatve, o į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu. 2012 m. birželio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-201 patvirtintu detaliuoju planu minėtas privažiavimas į žemės sklypus buvo pakeistas, nustatant, kad planuojamame žemės sklype, pažymėtame Nr. 4, projektuojamas kelio servitutas, plane pažymėtas S25, leidžiantis privažiuoti prie įregistruotų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad į suformuotą žemės sklypą Nr. 4 patenkama iš ankstesniu detaliuoju planu suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio (D kategorijos gatvė), t. y. nebuvo kliūčių palikti ankstesniu detaliuoju planu numatytą privažiavimą į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Detaliuoju planu numatytas kelio servitutas reiškia, kad į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą bus galima patekti tik per karinę teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 2 straipsnio 9 dalį, karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms. Esminis karinės teritorijos režimo aspektas yra tai, kad karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams; Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai) (KASOKTĮ 3 str. 3 d.). Dėl tokio teisinio reguliavimo pareiškėjo galimybės patekti ir naudoti žemės sklypą bus apribotos, patekimas į žemės sklypą užims daugiau laiko (būtinas suderinimas su karinio vieneto vadovybe) ir reikalaus papildomų sąnaudų (krovinio apžiūra, iškrovimas, pakrovimas), o tam tikrais atvejais patekimas į žemės sklypą apskritai gali būti uždraustas (priklausomai nuo karinio vieneto budrumo lygio). Dėl karinės teritorijos režimo ypatumų pareiškėjui priklausančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė ir galimybė naudoti pagal paskirtį gerokai sumažės, dėl to pareiškėjas patirs nuostolių. Ankstesniu detaliuoju planu nustatytas patekimo į minėtą žemės sklypą būdas leido tokių nuostolių išvengti. Teigė, kad buvo reali galimybė detaliuoju planu suplanuoti kitokius privažiavimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendinius, be esminės žalos suformuoto žemės sklypo Nr. 4 valdytojams. Tai patvirtina „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano fragmentas su galimų ir suprojektuotų privažiavimų prie sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) schema“. Šioje schemoje siūlomi privažiavimo į gretimus planuojamai teritorijai žemės sklypus būdai tiek suformuotąjį detaliajame plane žemės sklypą Nr. 4 , tiek gretimus žemės sklypus leistų vienodai efektyviai naudoti pagal jų pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų paskirtį, o tai atitinka ir viešąjį interesą. Pažymėjo, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Vienpusiškai pagerinant suformuoto žemės sklypo Nr. 4 naudojimo sąlygas, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus, susijusius su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimu, teritorijų planavimo tikslai nebuvo pasiekti. Teigė, jog pareiškėjo teisių pažeidimas yra neproporcingas siekiamiems detaliojo planavimo tikslams. Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 26 d. pateikė planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano“. Savo pasiūlymuose nurodė, kad privažiavimas naudojantis kelio servitutu, atsižvelgiant į teritorijos, per kurią privažiuojama, režimą, dėl kurio reikėtų į sklypą patekti per oro uosto kontrolės postą, trukdys ir ribos sklypo naudojimą pagal numatytą naudojimo būdą. Taip pat pažymėjo, kad dėl sklypo (duomenys neskelbtini) yra išduotos projektavimo sąlygos, rengiamas sandėlio projektas. Pakeitus galiojančio detaliojo plano sprendinius sklypo savininkai patirs didelius nuostolius. Siūlomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja anksčiau patvirtintam detaliajam planui. Pareiškėjas planavimo organizatoriui siūlė, kad patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) būtų numatytas iš šiaurės rytų pusės, numatant servitutą per sklypą, pažymėtą detaliajame plane „lg“, o patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) ? nustatant servitutą per sklypą (duomenys neskelbtini) ir paliekant dalį detaliajame plane jau numatyto servituto, plane pažymėto „S8“, atkarpoje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Planavimo organizatorius Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir IPD) 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IS-867(1.12) (toliau – planavimo organizatoriaus atsakymas, IPD atsakymas) atsisakė išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, nurodydamas, kad pareiškėjo siūlomus privažiavimus į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus svarstytų Šiaulių miesto savivaldybė, nenurodė savo sprendimo motyvų bei IPD atsakymo apskundimo tvarkos ir terminų. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių, nepadavė skundo dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Taip buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 33 straipsnio 2 dalies nuostata. Pareiškėjo teigimu rengiant detalųjį planą nebuvo laikomasi teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių krypčių ir tvarkymo prioritetų. Taip pat rėmėsi TPĮ 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 3 dalimi, ir nurodė, jog kadangi nėra patvirtintas specialusis planas, kuriame būtų numatyta geležinkelio infrastruktūra suformuotame žemės sklype Nr. 4, o Šiaulių miesto bendrajame plane, geležinkelio infrastruktūros suformuotame žemės sklype Nr. 4 išdėstymo klausimai neišspręsti, geležinkelio infrastruktūrai buvo privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (b. l. 48?51) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl privažiavimo į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus apsunkinimo nurodė, jog detaliajame plane, kurį organizavo IPD ir kurį patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu, yra suplanuotas privažiavimas prie visų trijų pareiškėjui priklausančių privačių sklypų ? prie sklypo (duomenys neskelbtini) privažiavimas visa išilgine pietinės pusės kraštine, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išilgine rytine kraštine. Pažymėjo, kad yra galimybė turėti papildomą išvažiavimą ir iš sklypo (duomenys neskelbtini) išvažiuoti tiesiai į Pramonės parką, jeigu tam tikslui būtų skirta dalis minėto sklypo (pats šiaurės rytų kampas). Nurodė, jog pretenzija dėl vieno taškinio pobūdžio privažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), kai jis buvo pakeistas kitu išilginio pobūdžio privažiavimu Šiaulių civilinio oro uosto sklypo sąskaita (būtent ši teritorija detaliuoju plano numatyta perimti iš kariškių ir panaudoti civilinėms reikmėms), nėra pagrįsta. Šiuo atveju Krašto apsaugos ministerijos suformuotas perspektyvinis sklypas nėra paliečiamas, karinis režimas privažiavimams nenustatomas. Pasisakydamas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių nurodė, jog pareiškėjas apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais bei apie viešojo svarstymo su visuomene susirinkimo datą buvo informuotas Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje, dienraštyje „Šiaulių naujienos“ bei asmeniškai pareiškėjui adresuotu 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu. Viešo susirinkimo, svarstant projektą „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė)“, posėdis įvyko 2011 m. spalio 26 d. Jame dalyvavo pareiškėjo įgaliotas asmuo V. M., kuri pateikė raštišką pasiūlymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai, detaliojo plano sprendinių. Į šį pasiūlymą planavimo organizatorius atsakė 2011 m. lapkričio 29 d. raštu, kad patekimas į sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derintų su Šiaulių miesto savivaldybe. Rėmėsi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 punktu, kuris numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento projekto teikiami planavimo organizatoriui, kuriuos jis įvertina ir priima arba atmeta, ir 37 punktu, numatančiu galimybę asmenims, į kurių pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, apskųsti gautus atsakymus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Ta pati nuostata pakartota TPĮ 32 straipsnyje. Aplinkybę, kad planavimo organizatoriaus atsakymą į pateiktą pasiūlymą gavo, skunde patvirtino pats pareiškėjas. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas laiku nereagavo į jo netenkinantį atsakymą motyvuojant teisinių žinių stoka, neturėtų būti teismo pripažinta svarbia, nes, teisės aktai numato būtinybę išnaudoti išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka stadiją tikslu operatyviau spręsti kilusius ginčus ir juos spręsti dar toje stadijoje, kai ginčo išsprendimas nesukels neigiamų pasekmių arba sukels minimalias pasekmes. Dėl geležinkelio atšakos nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad planavimo organizatorius neturėjo teisės organizuoti geležinkelio atšakos planavimą. Pažymėjo, kad Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliajame plane jau buvo suplanuotas geležinkelis per visą pramoninio parko ilgį ir ši koncepcija nebuvo keičiama. Tame pačiame plane buvo suplanuota teritorija krovinių terminalui neapibrėžiant krovinių vežimo tipų ir būdų, todėl teiginys, kad čia nebuvo galima projektuoti geležinkelio atšakos, skirtos logistikos tikslams, t. y. krovinių konteinerių perkrovimui iš geležinkelio į autotransportą ir lėktuvus, nepagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime (b. l. 56?61) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad detaliuoju planu, servitutai yra tik numatomi (projektuojami), o ne nustatomi, jie gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? ir CK) 4.124 straipsnyje nurodytais būdais. Nors detaliuoju planu nėra numatomas pareiškėjo siūlomas servitutas, tačiau jis neužkerta kelio tokį servitutą nustatyti, jeigu žemės sklypo savininkas Savivaldybė ir pareiškėjas sudarytų atitinkamą susitarimą, servitutas gali būti nustatytas ir teismo sprendimu, tačiau pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė, todėl detaliojo plano panaikinimas pareiškėjo tariamai pažeistų teisių neapgintų. Pareiškėjo teiginiai dėl karinės teritorijos nepagrįsti, jis nepateikia jokių nuorodų į detaliojo plano sprendinius, kuriuose būtų nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 4 bus priskirtas karinei teritorijai. Priešingai, detaliojo plano aiškinamojo rašto 17 ir 19 lapuose nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams, šiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad šį žemės sklypą planuojama perduoti Savivaldybei, o ne krašto apsaugos funkcijas atliekančiam asmeniui. Teigė, jog detaliojo plano sprendiniais, nustatant servitutą S25, pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus užtikrinama. Nesutiko ir su teiginiais, kad dėl netinkamo atsakymo į pareiškėjo pasiūlymus. Atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas, atsisakymas nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą nebuvo neišreikštas. Rėmėsi TPĮ 32 straipsnio 1, 2 dalimis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-201/2009; A502-910/2009; A143-2432/2011), kuriose pažymėta, kad minėtoje teisės normoje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Pabrėžė, kad pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo Inspekcijai neskundė. Inspekcijos nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta. Paaiškino, kad detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta planuojama geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo, 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas geležinkelis, ji yra už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribų, todėl nėra detaliojo plano sprendinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime (b. l. 108?110) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog patvirtinus aptariamą detalųjį planą, jis į jam priklausantį žemės sklypą galės patekti tik per karinę teritoriją, nepagrįstas. Ginčo detaliojo plano, aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Ministerija ir Savivaldybė 2009 m. rugsėjo 21 d. pasirašė ketinimų protokolą Nr. 2SU-78 (toliau – ir ketinimų protokolas), kuriame konstatuota, kad Ministerijai jos funkcijoms vykdyti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto parengtame detaliajame plane nustatyta teritorijos dalis (ketinimų protokolo priede pažymėta raide C), priklausanti valstybei ir panaudos pagrindais perduota Ministerijai, nebus reikalinga, todėl detaliuoju planu formuoja atskirą žemės sklypą. Taigi, žemės sklypas C (Nr. 4) formuojamas atskiru sklypu, o detaliojo plano sprendiniais nustatant servitutą S25, pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus iš esmės užtikrinama. Minėtu dokumentu taip pat susitarta, kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypo (C) įteisinimą patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį, o įteisinus A ir 3, teritorija C tampa laisva valstybine žeme; patvirtinto detaliojo plano pagrindu Ministerija teikia Vyriausybei nutarimo dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo projektą (priede teritorijos pažymėtos A ir B). Nesutiko ir su argumentu dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus, IPD atsakyme, pareiškėjas informuotas, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą, atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Savivaldybe. Rėmėsi TPĮ 32 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo ikiteismine tvarka neskundė. Apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir Kariuomenė) atsiliepime (b. l. 97-100) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad aptariamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Todėl pareiškėjo teiginys, jog žemės sklypas Nr. 4 priskirtas karinei teritorijai, yra nepagrįstas. Nurodė, kad IPD 2011 m. lapkričio 29 d. raštu nepateikė atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, o atsakė, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Savivaldybe. Pažymėjo, kad Savivaldybė 2011 m. lapkričio 18 d. raštu informavo IPD, kad detaliojo plano sprendiniuose yra pasiūlyta galimybė prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) privažiuoti iš pietinio sklypo pusės servitutiniu privažiavimu, kuris nustatytas planuojamame sklype Nr. 4, naudotis visiems besiribojantiems su juo sklypams. Paaiškino, jog privažiavimo servitutas iš šiaurės naikinamas dėl numatomo sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungimo logistikos reikmėms, nes servituto buvimas trukdytų normaliai suformuoto sklypo eksploatacijai pagal numatytą paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovė Inspekcija nurodė, kad, jos nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta, Inspekcija nenustatė ir kitokių visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese pažeidimų, apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (III t., b. l. 132?141) administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP2-2 (b.l.86a) nutraukė, nes pareiškėjas atsisakė skundo ir nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų. Pareiškėjo L. M. skundo ir patikslinto skundo likusią dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą, teismas nutraukė atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą dalies skundo atsisakymą, nenustačius ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų.

Dėl reikalavimo panaikinti Savivaldybės sprendimu patvirtintą detalųjį planą, teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentus, jog jo patekimas į nuosavus sklypus bus apribotas, nes kelio servitutas S25 suprojektuotas sklype Nr. 4, kuriam suteiktas karinės teritorijos statusas, atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais dokumentais konstatavo, jog šiam sklypui nenustatytas teritorijos naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų, valstybės sienos apsaugos tikslų bei kt.

Dėl argumento, jog planavimo organizatorius atsisakė išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus, teismas, įvertinęs IPD turinį, remdamasis TPĮ 32 str. 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, teismas vertino, kad planavimo organizatorius išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą pasiūlymą į jį neatsižvelgė ir apie tai pranešė pareiškėjui. Teismo nuomone, tuo planavimo organizatorius iš esmės TPĮ 32 straipsnyje nustatytos procedūros nepažeidė. Tačiau teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad IPD 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. IS-867(1.12) privalėjo nurodyti atsakymo apskundimo tvarką. Teismo nuomone, planavimo organizatoriaus atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatyto reikalavimo, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio Pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūra galėtų būti pripažinta neteisėta. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas sužinojęs apie šį pažeidimą galėjo prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir IPD 2011 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. IS-867(1.12) ginčyti teisme arba šios procedūros teisėtumą ginčyti teismui skundžiant sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procedūros teisėtumą ginčija skųsdamas sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir tuo, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Kitų viešojo svarstymo su visuomene proceso pažeidimų pareiškėjas nenurodė, teismas nagrinėdamas bylą pažeidimų nenustatė, todėl konstatuota, jog detalaus planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) planavimo organizatorius nepažeidė.

Teisėjų kolegija sutiko su Inspekcijos argumentais, jog geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo ir 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, ginčijamo detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais, tai yra Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliuoju planu, suplanuotas geležinkelis ir yra ne byloje ginčijamo detaliojo plano, o Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliojo plano sprendinys, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo teismas neperžiūrinėjo.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų ABTĮ 89 straipsnyje numatytų akto panaikinimo pagrindų, todėl Savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti, netenkintas ir atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas L. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143?144), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ? patenkinti skundą ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. Nr. T-201 Sprendimą dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano patvirtinimo.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) teismas neišnagrinėjo esminio skundo argumento, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. patvirtintų planavimo sąlygų sąvado Nr. DP-134(09) detaliojo planavimo dokumentui rengti 8.1.1 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo plano koncepciją privaloma pristatyti visuomenei ir išnagrinėti gautus pasiūlymus. Visuomenei pristatytoje detaliojo plano koncepcijoje numatytos teritorijos naudojimo svarbiausios kryptys buvo privalomos planavimo organizatoriui ir plano rengėjui. Susipažinęs su detaliojo plano koncepcijos brėžiniu pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad bus keičiami ankstesniu detaliuoju planu numatyti privažiavimai prie pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. Akcentuoja, kad detaliuoju planu nustatant privažiavimą į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, per karinę teritoriją iš esmės paneigiama galimybė naudoti minėtą žemės sklypą pagal jam numatytą pramonės ir sandėliavimo paskirtį, daro žemės sklypo naudojimą ekonomiškai neracionalų.

2) Nesutinka su sprendime nurodytais argumentais, kad planavimo organizatoriaus 2011 m. lapkričio 29 d. raštu įformintas atsisakymas išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, nepažeidė pareiškėjo teisių ir, kad sutinkamai su VAĮ 8 straipsnio 2 dalimi, minėtame rašte neprivalėjo būti nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, pareiškėjas dėl to neteko galimybės laiku efektyviai ginti savo pažeistų teisių, to pasekoje buvo priimtas skundžiamas aktas.

3) Teismas pareiškėjo argumentus dėl patekimo į jam priklausančius žemės sklypus kliūčių ir neapibrėžtumo, susijusio su karinės teritorijos režimo panaikinimu, nepagrįstai pripažino nepakankamai reikšmingus. Taip pat visiškai nevertino servituto S25 ekonominio, funkcinio racionalumo teritorijų planavimo tikslų kontekste, t. y. suderinant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus. Mano, jog pastarojo argumento neišnagrinėjimas turi esminę reikšmę, kadangi detaliajame plane nustatytas servitutas sąlygoja pareiškėjui nepriimtinus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 155?158; 170?173) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) pareiškėjas ginčija iš esmės vienintelį detaliojo plano aspektą ? jam netinkamą patekimą į savo nuosavybę, kelia pretenzijas dėl servitutų klausimo. Todėl reikalavimas panaikinti visą detalųjį planą yra neadekvatus, neigiamai įtakotų Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės veiklą ir kartu Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymą. Be to, toks reikalavimas prieštarauja ABTĮ 5 straipsnio 1 daliai, numatančiai asmenims teisę kreiptis į teismą ir ginti tik savo teises ir interesus. Pažymi, jog pagal teismų praktiką, esant tokioms aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tik tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios yra nustatyti pažeidimai. Atsakovo nuomone, esminių pažeidimų nebuvo, jų buvimą turėtų įrodyti pareiškėjas.

2) Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo pareiškėjui nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad planavimo organizatorius išnagrinėjo apelianto pateiktą pasiūlymą ir pateikė raštišką atsakymą su nuoroda, kad visus klausimus dėl servitutinių privažiavimų apeliantas turėjo derinti su Savivaldybe. Pastarojo rašto negalima vertinti kaip atsisakymo nagrinėti apelianto pateiktą pasiūlymą, juo nebuvo tenkintas pateiktas pasiūlymas, pateikiant motyvuotą atsakymą. Mano, jog tai, kad rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, negali būti laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūra galėtų būti pripažinta neteisėta. Teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas galėjo išnaudoti savo procesinę teisę ir prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir planavimo organizatoriaus raštą ginčyti teisme arba šios procedūros teisėtumą ginčyti teismui skundžiant sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo.

3) Atsakydami į argumentą, kad teismas nepakankamai įvertino argumentus dėl patekimo į apeliantui priklausančius žemės sklypus kliūčių ir neapibrėžtumo laike kada tos kliūtys bus pašalintos, konkrečiai kada bus panaikintos karinės teritorijos režimo priemonės, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės išsamiai paaiškintos visų proceso šalių, ko pasekoje teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto argumentas, jog patekimas į nuosavus sklypus bus apribotas, nes kelio servitutas S25 suprojektuotas sklype Nr. 4, kuriam suteiktas karinėj teritorijos statusas, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

4) Atsakydami į argumentą, kad administracinis aktas turėtų būti naikinamas dar ir dėl tos aplinkybės, jog patvirtintas servitutas S25 yra neracionalus, reikalaujantis apelianto didesnių investicijų, pažymi, kad ginčijamu detaliuoju planu servitutai yra tik numatomi (projektuojami), o ne patvirtinami ar nustatomi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 149?152) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) nors pareiškėjas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, sprendimo dalies dėl bylos nutraukimo neskundžia.

2) Atsakant į argumentą, jog nebuvo nagrinėti pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano koncepcijos, pažymi, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad nenustatė detalaus planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimo, pagrįstai atsižvelgė į Inspekcijos atsiliepimo argumentus. Pats pareiškėjas taip pat nėra pateikęs konkrečių argumentų, kaip detaliojo plano rengimo metu buvo netinkamai nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, pareiškėjo teiginiai, kad detaliojo plano sprendiniai nukrypsta nuo koncepcijos nustatymo stadijoje nustatytų krypčių neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, taigi teismo sprendimo neteisėtumas neįrodytas.

Šalies argumentai

3) Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad detalusis planas žemės sklype Nr. 4 numato karinę teritoriją, neteisinga.

4) Nesutikdamas su teismo argumentu, kad planavimo organizatoriaus atsakymas į pareiškėjo pasiūlymus, nepažeidė jo teisių, pareiškėjas nurodo tik vieną argumentą ? tai, kad šiame atsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas konstatavo, kad šiuo aspektu atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies. Kita vertus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis formalus pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti visą detaliojo plano rengimo procedūrą neteisėta ir panaikinti detalųjį planą, atsižvelgiant į tai, kad subjektines teises ir pareigas pareiškėjui sukelia būtent administracinis sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo ir į tai, kad pareiškėjas savo teisių gynybą realizuoja šiame teisminiame procese.

5) Argumentas, kad nebuvo nagrinėjamas detaliuoju planu numatyto servituto S25 ekonominis ir funkcinis racionalumas, laikytinas nepagrįstu remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, o argumentas dėl pareiškėjo patiriamų nuostolių, atsirasiančių turint įrengti ir aptarnauti kelią – atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių, neturės teisės ten statyti statinių.

6) Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nesutinka tik su detaliojo plano sprendiniais, kurie numato privažiavimo būdą prie pareiškėjo žemės sklypų, todėl net jeigu ir būtų nustatyta, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai detaliuoju planu nustatyto privažiavimo prie jo žemės sklypų yra pagrįsti, Inspekcija su tuo nesutinka, tai negalėtų būti pagrindu panaikinti visą detalųjį planą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 159?162) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1518 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Šiauliuose, Lakūnų g. 3 ir 3 A, perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ jau nutarė perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausančius Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomus nekilnojamuosius daiktus, esančius Šiauliuose, Lakūnų g. 3 ir 3 A.

2) Pažymi, jog pirmos instancijos teismas pareiškėjo argumentą, kad IPD atsakyme privalėjo nurodyti atsakymo apskundimo tvarką, pripažino pagrįstu, tačiau nurodė, kad šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio Pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūra galėtų būti pripažinta neteisėta. Kariuomenė sutinka su teismo išdėstytais teismo argumentais, kad apskundimo tvarkos rašte nenurodymas nėra pagrindas pripažinti visą pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūrą neteisėta.

3) Mano, jog detalusis planas neužkerta kelio servituto nustatymui CK nurodytais būdais ir pareiškėjo teisės detaliuoju planu nėra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad

teismas nevertino servituto S25 ekonominio, funkcinio racionalumo teritorijų planavimo tikslų kontekste, nepagrįstas.

4) Nesutinka su reikalavimu panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo iš esmės netenkina tik su patekimu į jo nuosavybe susijęs servitutų klausimas, viso detaliojo plano naikinimas būtų neproporcingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą Šiaulių apygardos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo priimdamas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą (b. l. 132?141). Tačiau šis teismo sprendimas nėra pasirašytas vieno iš bylą nagrinėjusios teisėjų - kolegijos nario posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Donato Daunio.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jei sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisėjo Donato Daunio parašo nėra ir 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (b. l. 130).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė