- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- ATP-1136-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutarimas nubausti V. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Administracinės veiklos skyrius) 2012-06-08 nutarimu V. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. už tai, kad jis 2012-05-23, 19.30 val., Elektrėnų sav., Balceriškių k., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175 p. reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-08 nutartimi paliko Administracinės veiklos skyriaus 2012-06-08 nutarimą nepakeistą ir netenkino V. Z. skundo.
Šalies argumentai
V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-08 nutartį ir Administracinės veiklos skyriaus 2012-06-08 nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad jis nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo. Teigia, kad Elektrėnų sav., Balceriškių k., nereguliuojamoje sankryžoje jis kirto geležinkelio liniją, priešais kurią buvo įrengtas kelių eismo ženklas Nr. 204, draudžiantis važiuoti nesustojus. Likus mažiau nei 10 metrų iki automobilių kelio susikirtimo su geležinkelio linija, jis sustojo įsitikinti, ar geležinkeliu neatvažiuoja traukinys, po to, pajudėjęs iš vietos, pervažiavo geležinkelį bei neskubėdamas pravažiavo pro šalia sankryžos stovėjusį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį tolyn Vilniaus kryptimi. Netrukus policijos pareigūnai nepagrįstai jį apkaltino nesustojus priešais geležinkelio liniją. Jam buvo paaiškinta, kad tariamai padarytas KET pažeidimas buvo nufilmuotas. Paprašius parodyti šį vaizdo įrašą, policijos pareigūnas prisipažino, kad filmavimas buvo pradėtas tuo metu, kai jis pradėjo važiuoti per geležinkelio pervažą, o kamera galbūt ne viską užfiksavo. Teigia, kad liudytojų, galinčių patvirtinti jo tariamai padarytą teisės pažeidimą, nėra. Tiek garso įrašas, darytas policijos pareigūnų iniciatyva jo sulaikymo metu tarnybiniame automobilyje, tiek jo stenogramos išklotinė visiškai patvirtina jo paaiškinime išdėstytas faktines aplinkybes bei paneigia KET pažeidimo faktą.
Atsiliepimas
Pasak V. Z., atsiliepimą į skundą teismui pateikęs pareigūnas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio jo įgaliojimus atstovauti ir reikšti poziciją policijos įstaigos vardu. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti tokio dokumento.
Teigia, kad teismas apsiribojo vien formaliu skundo nagrinėjimu nekviesdamas į teismo posėdį tariamą KET pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų, asmens, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą ar priėmusio skundžiamą nutarimą. Šie asmenys nepatvirtino teismui KET pažeidimo fakto, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis teismo posėdžio metu nepatikrintais ir niekuo nepatvirtintais duomenimis. Be to, teismas tinkamai neanalizavo pateikto minėto pokalbio tarp jo ir policijos pareigūnų garso įrašo bei jo stenogramos. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad V. Z. iš pradžių ginčijo padaręs KET pažeidimą, tačiau po akimirkos pripažino padaręs teisės pažeidimą. Tai prieštarauja garso įrašo ir jo stenogramos turiniui. Teismas, nepaisydamas policijos komisariato raštiško pranešimo apie neva dėl techninių kliūčių neišsaugotą vaizdo įrašą, vienintelį galėjusį objektyviai ir neginčytinai patvirtinti KET pažeidimo faktą, nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo skundą.
Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Z. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-259-03, N3-1928-06, N575-2377/2011 ir kt.).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1830/2011).
V. Z. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neigė, kad jis, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, nesilaikė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo (b.l. 20, 35-36). Apylinkės teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl Administracinės veiklos skyriaus 2012-06-08 nutarimo panaikinimo, rėmėsi policijos pareigūnų S. G., Ž. A. ir R. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir prie bylos pridėtu garso įrašu. Kita vertus, minėti policijos pareigūnai nebuvo apklausti dėl galimai neteisėtų V. Z. veiksmų, dėl ko buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N575-407/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tik apklausus minėtus liudytojus, galima nuspręsti ir pašalinti visas abejones, ar V. Z. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra.
Tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas nepateikė į bylą dėl techninių kliūčių neišsaugoto vaizdo įrašo, kuris, pasak V. Z., vienintelis galėjo objektyviai ir neginčytinai patvirtinti KET pažeidimo faktą, nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, teisės pažeidimo padarymo faktas gali būti įrodytas ir liudytojų parodymais.
Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-08 nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti V. Z. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.