Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-451-648/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-22
Bylos Nr.
1-451-648/2009
Teisminio proceso Nr.
1-13-100695-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. Ž., A. M., D. P.
Kaltinamasis
D. A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-162-648/09Teisminio proceso Nr. 1-13-100695-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2009 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. , sekretoriaujant G. S. , vertėjaujant I. V., dalyvaujant nukentėjusiesiems J. Ž. , A. M. ir D. P. , prokurorei E. I. , gynėjai advokatei L. G. , kaltinamajam D. A. B. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus technikos mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-10-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius LR BK 92 str., 82 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-29 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2008-01-16 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atlikus bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-02-22 apie 22.37 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), be priežasties nusivijo pro šalį ėjusį mažametį D. P. , o šiam įbėgus į minimo namo laiptinę ir įbėgus į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bandė įsibrauti į buto vidų, ir tuo metu J. Ž. išėjus į laiptinę ir bandant jį sulaikyti, atėmė iš pastarojo beisbolo lazdą ir tyčia ja sudavė jam smūgius į dešinį petį bei į kairę nugaros pusę, po ko stipriai trenkdamas durimis išdaužė laiptinės durų stiklą ir stiklo šukėmis mėtė į namo gyventojus. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bandant jį sulaikyti, sudavė ranka vieną kartą vyresniajam patruliui A. U. į smakrą. Tokiu būdu D. A. B. įžūliu elgesiu, įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad datos nepamena, tą dieną ėjo link Grigiškių centro. Buvo išgėręs. Viskas įvyko Jaunimo skersgatvyje. Jis atsimena kaip atėmė lazdą iš J., trenkė jam vieną kartą, sudaužė laiptinės stiklą. Vaiko nepamena. Stiklus mėtė, kad apsiginti. Jis durų nelaužė, tik stukseno. Kai pareigūnai atvažiavo, bėgo nuo jų, jis galėjo pastumti policijos pareigūną, tačiau nepamena aplinkybių, kad jam sudavė.

Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną sūnus buvo išvykęs į seminarą Šiauliuose, turėjo grįžti vakare. Sūnus grįžo apie 23 val. , įbėgo ir pasakė, kad jį vejasi. Ji atsidarė duris ir pamatė, kad kažkas atbėga. Ji nespėjo užrakinti durų, tik uždėjo kablį. Vaikinas pradėjo laužti duris. Ji ėmė šauktis kaimynų pagalbos, nes už kelių minučių jis būtų duris išlaužęs. Kai atėjo pagalba, tuo metu ji galėjo uždaryti duris. Būdama bute ji girdėjo triukšmą. Kai triukšmas baigėsi, ji atsidarė duris ir pamatė, kad vaikinas stovi prie laiptinės durų. Matė, kaip jis mėtė stiklus į žmones, bet nepataikė. Tuo metu jau buvo susirinkę žmonių. Vėliau atvažiavo policija. Ji nematė kaip kaltinamasis nustūmė policininkus.

Mažametis nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą jis grįžo iš seminaro, jį pavežė draugo mama. Jis ėjo namo, kai pamatė vyrą, kuris pasakė „ateik čia“. Jis išsigando ir puolė bėgti namo. Jį vyras vijosi. Jis spėjo parbėgti namo, mama uždarė duris. Po to tas vyras laužė duris. Kai nutilo triukšmas, jis buvo išėjęs į koridorių, kur matė išdaužtą durų stiklą. Kaltinamasis buvo piktas, iki tol jis jo nepažinojo.

Nukentėjusysis J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą su žmona gulėjo, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad šaukia kaimynė. Jis išėjo į koridorių, pamatė, kad vaikinas daužo kaimynės buto duris, jis paklausė, kodėl šis triukšmauja, tada kaltinamasis pradėjo pulti jį. Tada jis iš savo buto paėmė beisbolo lazdą, nedidelę, vaikišką, norėjo pagąsdinti. Vaikinas tuo metu lyg išėjo, bet vėl grįžo. Jis bandė uždaryti lauko duris, bet nespėjo ir kai tik nusisuko, vaikinas iš jo atėmė beisbolo lazdą bei trenkė į petį. Vėliau antrą kartą ta pačia lazda jam trenkė į šoną. Kaltinamasis stiklo nedaužė, tačiau kai jis uždarinėjo duris tai labai stipriai trenkė ir stiklas iškrito. Po to jis mėtė stiklus. Po to, kai viska pasibaigė, koridoriuje susirinko kaimynai. Viskas vyko apie 23:00 val.

Policijos pareigūnų T. U. ir A. U. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad jie 2009-02-22 apie 22 val. 37 min. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), jaunuolis daužo lazda stiklus, puola gyventojus. Nuvykus į vietą, į juos kreipėsi A. M. , kuri paaiškino, kad jaunuolis (D. A. B. ) atsivijo jos sūnų iki buto durų, o kai ji norėjo uždaryti duris, D. A. B. veržėsi į butą, ją ginti bandė kaimynai, tarp jų J. Ž. , kuris nukentėjo nuo D. A. B. – buvo sumuštas. Vėliau D. A. B. išdaužė laiptinės durų stiklą ir mėtė šukes į gyventojus. Vėliau D. A. B. buvo sulaikytas, atvestas į įvykio vietą, jį žmonės atpažino. D. A. B. neigė savo kaltę, kai policijos pareigūnai nutarė jį apžiūrėti, jis pradėjo bėgti, sučiuptas už striukės, nesustojo, kaire ranka trenkė policininkui A. U. į smakrą. Vėliau jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kur vėl priešinosi (b.l. 3-4, 5-6).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bent vienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu: 1) įžūliais veiksmais; 2) grasinimais, 3) patyčiomis, 4) vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių – būtinos nusikalstamos veikos padariniai – nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomeninės tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įmonių ar įstaigų veikla, nutrūko renginys, sutrikdytas eismas ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.. Mažametis nukentėjusysis D. P. teisme patvirtino, kad jį kaltinamasis vijosi be jokios aiškios priežasties, jam įbėgus į savo butą, kaltinamasis veržėsi į butą. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji A. M. , kuri taip pat teisme nurodė, kad sūnus grįžo apie 23 val. , įbėgo ir pasakė, kad jį vejasi. Ji matė atbėgantį vaikiną, kuris, jai užkabinus durų kablį, pradėjo laužti duris. Nukentėjusysis J. Ž. teisme patvirtino, kad girdėjo triukšmą, kaimynės pagalbos šauksmus, o vėliau D. A. B. jam trenkė beisbolo lazda į petį ir nugarą. Nukentėjusieji A. M. ir J. Ž. patvirtino, kad D. A. B. stiklo šukes mėtė į namo gyventojus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad dėl girtumo jis ne visas aplinkybes atsimena, tačiau kaltinamasis prisipažino, kad vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. Ž. atžvilgiu, taip pat, kad išdaužė stiklą ir mėtė stiklo šukes į žmones. Aplinkybes dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto prieš policijos pareigūną A. U. , patvirtina pareigūnų T. U. ir A. U. tarnybiniai pranešimai. Kaltinimas tikslintinas dalyje dėl laiptinės durų stiklo išdaužimo, kadangi nukentėjusysis J. Ž. teisme tvirtino, kad kaltinamasis durų stiklą išdaužė ne beisbolo lazda, o stipriai trenkdamas jas uždarant. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.24-25). Nesant kitų įrodymų, kaltinime formuluotė „turima lazda išdaužė laiptinės durų stiklą“ keistina į „stipriai trenkdamas durimis išdaužė laiptinės durų stiklą“

Kaltinamojo D. A. B. veiksmai teismo vertinami, kaip įžūlūs ir vandališki, nes jis vėlų paros metą triukšmavo viešoje vietoje-gyvenamajame bendrabutyje, išdaužė durų stiklą, šukes mėtė į bendrabučio gyventojus, savo veiksmais D. A. B. realiai sutrikdė nukentėjusiųjų ir kitų asmenų poilsį bei ramybę, buvo išgąsdintas mažametis D. P. , kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. Ž. bei jį sulaikyti bandžiusį policijos pareigūną, tokiu būdu, atsirado įstatymo reikalaujamos pasekmės- buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t.y. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 44), kas pagal bylos aplinkybes neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes bei LR BK 54 str., 56 str., 61 str. nuostatas. Kaltinamasis D. A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatytos viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jis teistas (b.l.69, 77-81), baustas administracine tvarka (b.l.71-73), nedirba, nevedęs, mokosi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 83), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 84), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas (b.l. 85), nusikalto neišnykus teistumui, kas šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas ( LR BK 56 str.), praeityje buvo teistas irgi už viešosios tvarkos pažeidimą, kas rodo jo nenorą paklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, jo polinkį daryti nusikalstamas veikas. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, o atsižvelgus į kaltinamojo amžių, tai, kad kaltu prisipažino, mokosi, kitas nurodytas aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ankstesniu nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir auklėjamojo pobūdžio priemonių paskyrimas neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis realiai atliko laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju tai, kad jis mokosi (beje, šią aplinkybę nurodė tik kaltinamasis, duomenų apie tai byloje nėra), iš dalies atlygino žalą, nėra pagrindo laikyti tai išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog kaltinamojo elgesys iš esmės keičiasi ir jį galimą taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Byloje nukentėjusioji A. M. pareiškė 400 litų dydžio civilinį ieškinį dėl durų sugadinimo. Kaltinamasis ieškinį pripažino, teisiamojo posėdžio metu atlygino dalį žalos – 200 litų, todėl nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti likusius 200 litų. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas,

nusprendžia:

D. A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. A. B. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras (nuo 2009-02-23 iki 2009-02-24).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš D. A. B. 200 (du šimtus) litų A. M. turtinei žalai atlyginti.

Peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK 2 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas A. P.