Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2184-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
1S-2184-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00388-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
T. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-2184-530/2014;
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00388-2011-0;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. L. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2012-03-13 nuosprendžiu paskirta bausme T. L. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011-12-06, bausmės pabaiga­ – 2016-06-06.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-10-20 nutarimu nutarta T. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apskundus Komisijos nutarimą apylinkės teismui, šis 2014-11-21 nutartimi skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T. L., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. L. skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas ir atmesdamas nuteistojo skundą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Buvo pažeisti BPK 1 str., 6 str. 2 d., 3 d., 10 str. BPK 1 str. 2 d. nustato baudžiamojo proceso taisykles, kurios yra suderintos su ES teisės aktais. Juose pažymima, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas esant lygtinio paleidimo pagrindams ir vadovaujantis įstatymu. BPK 6 str. 2 d., 3 d. pažymimas draudimas daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje yra akcentuojama nuteistojo asmenybė, aplinkybių visuma ir socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso paskirties pagrindines taisykles. BPK 10 str. įvardinta nuteistojo teisė į gynybą. Ši teisė, pasak nuteistojo, iš jo buvo atimta, todėl vien ši priežastis parodo teismo nekompetenciją ir kartu baudžiamojo proceso pažeidimus.

Skunde nuteistasis pabrėžia, kad puse metų po paskutinio Komisijos sprendimo stengėsi visapusiškai įgyvendinti visus reikalavimus, kuriuos liepia atlikti Marijampolės pataisos namų socialinės reabilitacijos ir psichologų tarnybos kompetentingi darbuotojai. Marijampolės pataisos namų administracija kiekvienam asmeniui privalo paruošti individualų darbo planą. Tokio plano pataisos namų administracija nuteistajam neįteikė, dėl ko nuteistasis mano, kad valstybės įstaigos juo manipuliuoja, kad netaikyti įstatymais nustatytų lengvinančių teisės sąlygų. Darbo planas įteiktas nebuvo, taip pat nuteistasis nebuvo supažindintas su Komisijos 2014-10-20 protokolu, pagal kurį galima būtų iš anksto nustatyti Komisijos teisėtumo, pagrįstumo veiklos būdą. Šiuo atveju pataisos namų administracija ir Komisija nesukūrė sąlygų gauti reikiamus dokumentus, kad nuteistasis matytų viso proceso teisinio tikslumo veiksnius.

Skunde nuteistasis taip pat pabrėžia, kad bausmės atlikimo pradžioje pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, dalyvavo įvairiose programose, kurios padėjo suvokti padarytas klaidas. T. L. manymu, jis yra tinkamas išeiti į laisvę anksčiau laiko ir būti naudingas visuomenei. Paminėtas aplinkybes teismas akcentavo, tačiau neįvertino. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinis paleidimas nuteistam asmeniui sukuria naujas teisines sąlygas tolimesnei bausmei atlikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam T. L..

Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visuma yra pakankama sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kitų aplinkybių visuma, sudaranti materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis T. L. bausmę atlieka už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, savo kaltės dėl nusikaltimo nepripažino, anksčiau jau teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, jam ne kartą buvo skirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nuteistojo elgesiui, jo požiūriui į visuotinai nustatytas ir įstatymais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles, teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, savo kaltės neigimas rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuomenėje įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles bei moralės normų nepaisymą. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Didesnį pavojingumą visuomenei rodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys vertinama kaip vidutinė (68 balai iš 168 galimų). Tikimybę pakartotinai nusikalsti rodo ir kriminogeninių veiksnių tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, nustatymas.

Tinkamai apylinkės teismo įvertinta ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nors ir skatintas 1 kartą (2013-12-04), tačiau taip pat ir baustas 3 kartus (paskutinį kartą 2012-11-06). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Sutinkama su nuteistojo teiginiu, kad teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir kitas aplinkybes, tačiau pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis dar nėra pakankamai konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu parenkant konkretaus dydžio individualizuotą bausmę, paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti, kad bus užtikrintas ir visuomenės interesas, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo patirtų pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Lygtinio paleidimo taikymas galima tik tada, kai nuteistąjį išimtinai teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog net ir neatlikus visos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo praktinis įgyvendinimas. Tokių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta.

Kiti nuteistojo skundo motyvai dėl Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, paremti tik paties nuteistojo subjektyviu teisės aktų normų interpretavimu ir vertinimu. Duomenų, kad šiuo atveju Komisijai ar teismui svarstant lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam T. L. klausimą, buvo padaryti pažeidimai, pateiktoje medžiagoje nėra. Tokių duomenų iš esmės savo skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, Komisijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat buvo įvertinti tinkamai. Teismas dar kartą akcentuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl vien tik formaliųjų pagrindų lygtinio paleidimo taikymui nustatymas dar nėra besąlygiškas pagrindas šio instituto taikymui. Tokia nuostata įtvirtinta ir BVK 157 str. 1 d., kur nurodyta, kad nuteistieji, atitinkantys formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, tik gali, bet ne privalo būti paleisti iš pataisos įstaigos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į paminėta teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl lygtinio paleidimo netaikymo, taip pat į tai, kad procesinių pažeidimų svarstant lygtinio paleidimo klausimą padaryta nebuvo, dar kartą pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, su jais sutikdamas, nekartoja ir dėl kitų išvestinių nuteistojo skundo argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam T. L., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo T. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė