Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-15 · Byla Nr. A2.6.-14019-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
A2.6.-14019-806/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
Ž. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14019-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13338-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., nukentėjusiajam Ž. K., išnagrinėjusi V. V. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015-07-12 apie 08.50 val., Žiogų g. 21, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d.).

Apklaustas teisme V. V. parodė, kad automobilio nepastebėjo, tiksliau pastebėjo jį sėsdamas į savo automobilį, tik po to užmiršo, per veidrodėlį nesimatė. Automobilis pariedėjo kokį metrą. Jautė kontaktą su kitu automobiliu, tačiau išvažiavo, neišlipo, buvo įsitikinęs, kad nieko nėra. Jautė, kad nieko blogo nėra. Pasak V. V., jau buvo rytas, brėško, tas automobilis jam kažkaip išnyko. Jautė kaip atsirėmė į kito automobilio bamperį. Ant kito automobilio apgadinimai galbūt galėjo atsirasti nuo jo, V. V. automobilio. V. V. teigimu, buvo blaivus, tik po naktinės blogai jautėsi.

Apklaustas teisme nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad jis neturi pretenzijų, jie išsiaiškinę. Jis, Ž. K. matė įvykį pro langą kaip atvažiavo automobilis, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo. Jis, Ž. K. iškvietė policiją, dar laukė, manė gal grįš, norėjo susitarti be policijos, tačiau negrįžo. Pasak Ž. K., asmuo aiškino, kad nepastebėjo. Jis, Ž. K. matė, kad asmuo važiuoja ir nemato jo automobilio. Apgadinimas - tai bamperio apibrozdinimas.

Šalies argumentai

V. V. savo 2015-08-24 paaiškinime nurodė, kad 2015-07-12 taksi automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatęs prie namo Žiogų g. 21, Vilniuje, kur yra nedidelė nuokalnė (šiuo atveju buvo į automobilio galą). Sekmadienį tarp 07.00 – 08.00 val., anksti kėlėsi, nes reikėjo aplankyti vienišą mamą Varėnos r. Diena buvo lietinga, o jis, V. V. buvo po naktinės pamainos. Priekyje visada stovi automobilis, o gale savo automobilį „Toyota Avensis“ kartais stato pamainomis dirbantis vaikinas iš Utenos. Norėdamas truputį pasidaryti vietos priekyje, atleido sankabą ir automobilis nuo nuokalnės riedėdamas atsitrėmė į jo bamperį, o jis, V. V. kažkaip nepastebėjo juodo „Toyota Avensis“ automobilio, nes automobilis buvo susiliejęs su aplinka. Tada jis, V. V. išvažiavo, pavažiavo į priekį, apsisuko ir nuvažiavo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-13, apie 09.00 val., dirbant kartu su patruliu A. B., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Žiogų g. 21, Vilniuje, apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, į juos, policijos pareigūnus kreipėsi Ž. K., kuris paaiškino, kad 2015-07-12, apie 08.50 val., kaimynas V. V. vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, išvažiuodamas iš kiemo kliudė stovintį automobilį „Toyota Avensis“ ir iš įvykio vietos pasišalino. „Volkswagen Sharan“ važiavo atbuline eiga ir galimai apgadintas galinis bamperis, vairuotojas neišlipdamas iš įvykio vietos išvažiavo. Ž. K. iš nuotraukos atpažino V. V..

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2015-07-12, apie 09.01 val., pranešėjas Ž. K. pranešė, kad prie gatvės į stovintį pranešėjo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino kaimyno automobilis. Jis pažįsta kaimyną, sulauks, bandys deklaruotis, valst. Nr. šiuo metu neatsimena.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2015-07-13, apie 08.51 val., pranešėjas Ž. K. pranešė, kad vakar kieme jo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kaimyno automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Policija buvo vakar atvykus, tačiau apgadinęs asmuo iki šiol nepripažino savo kaltės. Pranešėjas prašo registruoti įvykį, kaip pasišalinimą.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio vieta – Žiogų g. 21, Vilniuje, automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis.

Šalies argumentai

Ž. K. 2015-07-13 paaiškinime nurodė, kad 2015-07-12, apie 08.50 val., į jo stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, galinį bamperį įvažiavo važiuodamas atbuline eiga V. V. automobilis „Volkswagen Sharan“, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. neįsidėmėjo. Viską matė per langą, yra liudininkė, bet duomenų nežino. Iš autoįvykio V. V. pasišalino. Pateikė V. V. duomenis, kuriuos sužinojo iš nuomotojos, kuri nuomoja kambarį V. V..

Ž. K. 2015-09-03 paaiškinime nurodė, kad dėl eismo įvykio 2015-07-12 nori papildyti, kad asmuo (taksi vairuotojas) po kelių dienų pats susisiekė su juo dėl eismo įvykio, kaltę pripažino, gailėjosi, norėjo atlyginti žalą. Jie užpildė kelių eismo įvykio deklaraciją.

2015-07-21 eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-25 pateiktame atsakyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-13 automobilio subnuomos sutartimi Nr. 192 automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas V. V.. Automobilio pristatyti apžiūrai negali, nes automobilis techniškai netvarkingas, šiuo metu neeksploatuojamas, neturi techninės apžiūros. Automobilį galima apžiūrėti bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Siunčia automobilio nuotraukas, kuriose matyti automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio dešinės pusės apgadinimas.

2015-05-13 automobilio subnuomos sutartyje Nr. 192 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-13 iki 2018-02-04 išnuomavo V. V. automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomotojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) privalo perduoti Nuomininkui (V. V.) tinkamą eksploatacijai automobilį, tinkamai įformintą naudojimui techninę dokumentaciją bei visus dokumentus reikalingus teisėtam automobilio valdymui; Nuomotojas įsipareigoja techniškai prižiūrėti automobilį ir užtikrinti tinkamą automobilio techninę būklę; Nuomotojas savo lėšomis draudžia automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonės techninės apžiūros aktu Nr. AV2-2233/746, 2015-09-03 užfiksuota, kad juodos spalvos automobiliui „Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, 0,5-0,64 m aukštyje. Apgadinimas užfiksuotas fotolentele.

Šalies argumentai

Ž. K. pranešime nurodė, kad jis dėl eismo įvykio, Žiogų g. 21, Vilniuje, V. V. pretenzijų neturi.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 114 p., numatantį, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. V. V. neneigia buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, paaiškino, kad išvažiuojant, norėdamas truputį pasidaryti vietos priekyje, atleido sankabą ir automobilis riedėdamas nuokalne atsirėmė į automobilio „Toyota Avensis“ bamperį, kurio jis nepastebėjo, nes jis juodos spalvos buvo susiliejęs su aplinka, diena buvo lietinga, jis buvo po naktinės pamainos. Tada pavažiavo į priekį, apsisuko ir išvažiavo. V. V. teigia pajutęs, kad atsirėmė į kito automobilio bamperį, tačiau išvažiavo, nes buvo įsitikinęs, kad nieko blogo nėra, ant kito automobilio apgadinimai galbūt galėjo atsirasti nuo jo automobilio. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusio liudytojo Ž. K. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas Ž. K. parodė, kad matė eismo įvykį pro langą kaip atvažiavo automobilis, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo. Įvertinus automobilių apgadinimus, jų lokalizaciją, nėra pagrindo abejoti, kad kontaktas buvo automobilio „Volkswagen Sharan“ galine dalimi į automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį, kuris stovėjo labai nedideliu atstumu nuo atbuline eiga važiuojančio automobilio „Volkswagen Sharan“. Iš nukentėjusiojo Ž. K. paaiškinimo matyti, kad kontaktas buvo nestiprus, nes jis tik matė, kaip 2015-07-12, apie 08.50 val., V. V. važiuodamas atbuline eiga kliudė jo automobilį, bet nemini jokių susidūrimo garsų ar triukšmo. 2015-07-21 V. V. kreipėsi į Ž. K., pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, gailėjosi, norėjo atlyginti padarytą žalą ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D. J. tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos schema, 2015-07-21 eismo įvykio deklaracija, transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

V. V. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Kelių eismo taisyklių 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Baudžiant asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad asmuo iš įvykio vietos pasitraukia tyčia. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012). Pats V. V. paaiškino, kad pajuto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau buvo įsitikinęs, kad nieko automobiliui neatsitiko, todėl neišlipęs iš automobilio išvažiavo iš įvykio vietos. Tokie V. V. parodymai kelia tam tikrų abejonių, kadangi iš Ž. K. paaiškinimo matyti, kad pats V. V. po kelių dienų susisiekė su juo dėl eismo įvykio, pripažino kaltę, gailėjosi, norėjo atlyginti žalą, jie užpildė kelių eismo įvykio deklaraciją. Šios aplinkybės, kad V. V. kreipėsi į nukentėjusįjį dėl eismo įvykio tik patvirtina, kad V. V. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. V. sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, jog kliudė kitą automobilį, ignoruodamas įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, į automobilių apgadinimo mastą, į V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino ir gailisi padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas mano, todėl V. V. skirtina sankcijose numatyta minimali bauda su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

V. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

V. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir V. V. skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė