Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BĮ UAB „Azovlitas“ ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Šilna“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad 2003 m. kovo 25 d. BĮ UAB „Azovlitas“ ir UAB „Šilna“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/02/11, kuria ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o tretysis asmuo (pirkėjas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais už jas atsiskaityti. Pirkėjui buvo pateikta prekių už 814 691.75 Lt, šias prekes UAB „Šilna“ gavo ir įsipareigojo už jas apmokėti. Dalį įsiskolinimo pirkėjas padengė, tačiau ieškinio padavimo dienai liko skolingas 785 712.40 Lt. 2009 m. sausio 13 d. ieškovas ir atsakovas A. P. pasirašė laidavimo sutartį, kuria atsakovas laidavo visu savo turimu turtu ir pajamomis už UAB „Šilna“ 700 000 Lt įsiskolinimą. Laidavimo sutartimi atsakovas sutiko, kad ieškovas pasinaudotų laidavimu tuo atveju, jeigu UAB „Šilna“ 700 000 Lt įsiskolinimo nepadengs iki 2009 m. birželio 30 d. Atsakovas sutiko ir su tuo, kad jeigu UAB „Šilna“ neįvykdys savo įsipareigojimų prieš ieškovą, ieškovas galės pasinaudoti atsakovo laidavimu iš karto. nenukreipiant išieškojimo į pagrindinį skolininką. 2009 m. sausio 13 d. laidavimo sutartis yra neterminuota ir pagal jos sąlygas galioja iki tada, kol UAB „Šilna“ arba laiduotojas ir atsakovas A. P. pilnai įvykdys įsipareigojimus prieš ieškovą. Ieškovas ne kartą mėgino skolą atgauti gražiuoju, ragindamas UAB „Šilna“ likviduoti susidariusį įsiskolinimą, tačiau pastangos buvo nesėkmingos, todėl už prievolės įvykdymą solidariai yra atsakingas ir laiduotojas A. P..

sąskaitomis faktūromis. Pagal CK 1.91 str. sandoris gali būti nuginč\las įrodžius, kad to sandorio sudarymo metu vienos iš šalių valia formavosi nenormaliomis sąlygomis, kurias galėjo sukelti itin bloga materialinė padėtis, aiški ekonominė priklausomybė nuo kitos sandorio šalies ir pan. Sandorio sudarymo metu buvo susiklosčiusi ypatingai bloga UAB ..Šilna" padėtis, o šias aplinkybes žinojusi kita sandorio šalis (ieškovas) jomis pasinaudojo. Ginčytinas sandoris turi valios trūkumų. Akivaizdu, kad ginčo susitarimu ieškovas siekė paveikti kontrahento valią ir privertė sudaryti nenaudingą sandorį, grasinant nenaudingais ekonominiais padariniais. Būdamas vienas pagrindinių UAB „Šilna" akcininkų, atsakovas, vengdamas nenaudingų ekonominių padarinių įmonei, dėl ieškovo nesąžiningumo, atsakovui daromo ekonominio ir psichologinio spaudimo. pasirašė ieškovo pateiktą susitarimą - laidavimą. Susitarimas pasirašytas ekonominio spaudimo įtakoje, gresiant nepalankioms ekonominėms pasekmėms ir ketinimu nutraukti metalo tiekimą BU AB „Šilna“;

3) atsakovas nebuvo sutartinių santykių (2003-03-25 Sutarties) šalimi, todėl nepagristai tapo laidavimo susitarimo šalimi. Nepertraukiamas metalo gaminių tiekimas įmonei buvo būtina sąlyga statybos darbams vykdyti, todėl keičiantis ekonominei situacijai buvo siekiama bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas gi pasinaudojo šiomis aplinkybėmis bei savo pranašesne padėtimi ir ekonomiškai spaudė atsakovą pasirašyti laidavimo susitarimą mainais už Sutarties sąlygų galiojimą ir tolimesni metalo tiekimą. Nuo šio sprendimo priklausė ne tik UAB „Šilna", bet ir atsakovo, kaip asmens. susieto su bendrove, tolimesnės veiklos perspektyvos. Todėl susitarimo-laidavimo pasirašymas turėtų būti traktuojamas kaip dalykiniai verslo subjektų santykiai, užtikrinantys tik prievolės pagal Kontraktą buvimą. Nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudanlas. todėl vertinant susiklosčiusią situaciją, kai bendrovei grėsė bankrotas ir buvo siekiama išvengti neigiamų padarinių vykdant bendrovės darbus, atsakovo veiksmai pasirašant laidavimą ir prisiimant bendrovės skolą galėjo būti pripažinti kaip vienintelis būdas iškilusiems sunkumams spręsti;

4) UAB ..Šilna" yra iškelta bankroto byla. Ieškovas, būdamas BUAB ..Šilna" kreditoriumi. reiškia tą patį reikalavimą dviejose skirtingose bylose. Taigi ieškovas potencialiai turi galimybe gauti savo reikalavimų patenkinimą du kartus. Todėl toks savo teisių gynimo būdas nėra ir negali būti laikomas tinkamu kreditoriaus teisių įgyvendinimu.

Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui nustatytas 10 dienų terminas trūkstamam 10 869,00 Tt žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovui nutartį apskundus, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir nustačius atsakovui naują terminą iki 2011 m. sausio 17 d. sumokėti 10 869.00 Lt žymini mokesti. A. P. nurodyto žyminio mokesčio už priešieškinį nesumokėjo ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys paliktinas nenagrinėtas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalys BĮ UAB „Azovlitas“ (ieškovas/kreditorius) ir UAB „Šilna“ (pirkėjas/skolininkas) susitarė, jog ieškovas parduos pirkėjui prekes (metalo gaminius), kurių kiekis ir kaina bus nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, o pirkėjas atsiskaitys su ieškovu per 75 dienas po prekių pristatymo (t.l, b.l. 7-8). Vykdydamas sutartį ieškovas 2008 m. gegužės 12 d. - 2008 m. liepos 3 d. laikotarpiu pardavė pirkėjui prekių už 814 691,75 Lt, o pirkėjas, sumokėjęs 40 766,73 Lt. liko skolingas ieškovui 785 712,40 Lt (t.l, b.l. 9, 12-32). BĮ UAB „Azovlitas“ 2009 m. sausio 8 d. pateikė UAB ..Šilna" pretenziją dėl skolos grąžinimo, reikalaudamas sumokėti skolą iki 2009 m. sausio 16 d. (t.l. b.l. 33). 2009 m. sausio 13 d. atsakovas A. P. pasirašė laidavimą, laiduodamas visu savo turtu ir pajamomis už skolininko UAB „Šilna“, kurio vadovu ir 50 proc. šios įmonės akcijų turėtoju jis buvo, 700 000,00 Lt skolą ieškovui BĮ UAB „Azovlitas“ (t.l. b.l. 10-11. t.2. b.1.4). Laiduotojas nurodė, kad ieškovas gali pasinaudoti šiuo laidavimu tuo atveju, jeigu skolininkas 700 000.00 Lt skolos nesumokės iki 2009 m. birželio 30 d. UAB „Šilna“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2009

m. vasario 20 d. nutarė paskelbti apie įmonės nemokumą ir kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo (t.2, b.l. 4-14). Bankroto byla UAB „Šilna“ iškelta 2009 m. kovo 19 d., kurioje yra patvirtintas ieškovo 785 712, 40 Lt dydžio finansinis reikalavimas (t.l. b.l. 138-148. t.2. b.l. 92-93). Ieškovas 2009 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą dėl laiduotojo prievolės įvykdymo (tl. b.l. 3).

Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, liek bet kuris iš jų skyrium. Pažymėtina, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių (nagrinėjamu atveju atsakovui A. P.) neatima iš kreditoriaus BĮ UAB „Azovlitas“ teisės pareikšti tokį pati ieškinį kitiems bendraskoliams, ką ir padarė kreditorius, pareikšdamas finansinį reikalavimą UAB „Šilna“ bankroto byloje (CK 6.14 str. 3 d.). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Vadinasi, ieškovo kreditorinio reikalavimo pareiškimas bankroto byloje trečiajam asmeniui BUAB „Šilna“, kuris su laiduotoju A. P. yra bendraskoliai. nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. CK 6.6 straipsnio 7 dalis numato, jog jei solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Todėl ieškovas objektyviai negali gauti daugiau, nei jam bendraskoliai solidariai yra skolingi pagal sutarti. Taigi ir kitas atsakovo argumentas, kad ieškovas turi galimybę patenkinti savo reikalavimą du kartus, nepagrįstas.

Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad laidavimo sutartis neatitinka esminių sutarties sąlygų, kadangi neaišku už kokios prievolės įvykdymą garantavo atsakovas. Iš sutarties turinio akivaizdu, kad atsakovas laiduoja už savo vadovaujamos įmonės skolą ieškovui. Laidavimo sutarties sudarymo laikas sutampa su ieškovo pareikšta pretenzija skolininkui UAB „Šilna“ dėl skolos grąžinimo pagal 2008 m. gegužės 12 d. - 2008 m. liepos 3 d. laikotarpio apskaitos dokumentus. Atsakovo veiksmai, kai jis laidavo už dalį skolininko skolos (iš 785 712,40 Lt skolos laiduota 700 000,00 Lt apimtyje), įstatymui neprieštarauja (CK 6.76 str. 1 d.). Kad pirkimo-pardavimo sutarties šalys BĮ UAB „Azovlitas“ ir UAB „Šilna“ be paminėto sandorio būtu sudariusios kitus sandorius, kurių pagrindu atsakovas sudarė 2009 m. sausio 13 d. laidavimo sutarti. nei šalių paaiškinimais, nei kitais bylos įrodymais nenustatyta (tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas). Atsižvelgiant į sutarčių tarpusavio ryšį, jų esmę, sudarymo tikslus ir sudarymo laiką. galima pagrįstai teigti, kad atsakovas laidavo ieškovui pagal skolininko 2008 m. gegužės 12 d.-2008 m. liepos 3 d. laikotarpiu neįvykdytas prievoles kreditoriui BĮ UAB „Azovlitas“ (CK 6.193 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia laidavimo sutartimi, kuri yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl vykdytina. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytais terminais nepašalino priešieškininio pareiškimo trūkumų dėl laidavimo sutarties nuginčijimo. todėl jo priešieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 7 p.).

Nepagrįsti jokiais bylos įrodymais atsakovo argumentai, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta nesant laisvos laiduotojo valios, ieškovui darant spaudimą, nesąžiningai pasinaudojus situacija ir piktnaudžiaujant savo teisėmis (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad už UAB „Šilna“ prievoles laidavęs atsakovas A. P. buvo tiesiogiai susijęs su pagrindiniu skolininku, kadangi sutarties sudarymo metu buvo jos administracijos vadovas, valdybos pirmininkas ir UAB „Šilna“ dalyvis (akcininkas, turintis 50 proc. įmonės akcijų). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Atsakovui, kaip verslininkui ir betarpiškai su skolininko veikla susijusiam asmeniui, buvo žinoma UAB „Šilna“ turtinė ir finansinė padėtis, o tuo pačiu ir įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal su ieškovu 2003 m. kovo 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/02/11. Apie riziką, atsirandančią sudarant laidavimo sutarti, buvo numatyta pačioje sutartyje, iš kurios seka, kad atsakovas už skolininką laidavo visu savo turtu ir pajamomis. Byloje neįrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų įsipareigojimų apimties bei

turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise - sudaryti laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės

sąlygomis, ar jos nesudaryti.

Remiantis išdėstytu ir bylos įrodymų visetu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas (CK 6.210 str. 1 d.. 6.245 str. 3 d.).

Ieškovo ieškinį patenkinus, jam iš atsakovo priteistinos 1190 Lt dydžio atstovavimo išlaidos (t.l, b.l. 35) ir 44,82 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BĮ UAB „Azovlitas“, įm.k. 110458043, 700 000 Lt (septynis šimtus tūkstančių litų) skolą. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (200907-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio, 1190 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt litų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 44,82 Lt (keturiasdešimt keturis litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atsakovo A. P. priešieškinį dėl 2009 m. sausio 13 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.