Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, galutine bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams;

5) Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

6) Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu septyneriems metams;

7) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalis, laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2018 m. spalio 15 d. apie 20 val. 30 min., įsibrovęs į A. K. priklausančius ūkinį ir kitus pastatus, esančius gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, tai yra įsibrovęs pro neužrakintas ūkinio pastato garažo duris, pagrobė keturias talpas po 35 litrus ir vieną talpą 20 litrų dyzelio kuro, bendros 152,00 Eur vertės, benzininį pjūklą „Stihl“, 670,00 Eur vertės, raktų rinkinį „Halfor“ 350,00 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs pro neužrakintas medinio garažo duris, pagrobė raktų komplektą 30,00 Eur vertės, automobilio užvedimo laidus 10,00 Eur vertės, kuprinę „Reebok“ 30,00 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs pro neužrakintas svirno duris, pagrobė dvi bendros 20,00 Eur vertės dešras, dėl ko nukentėjusiajam A. K. padarė bendrą 1 262,00 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. R. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. R. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. spalio 15 d. vakare ėjo draugą V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuėjęs iki jo namo, pamatė, kad ten vaikšto kiti žmonės, todėl suprato, kad V. tame name jau negyvena. Apie 20 val., einant atgal pro vieną namą, pastebėjo, kad jame nedega šviesos, suprato, kad namuose nieko nėra. Jam reikėjo pinigų, todėl, tikėdamasis, kad ras vertingų daiktų, kuriuos galės parduoti ir gauti pinigų, įėjo į gyvenamojo namo kiemą, ėjo prie garažų, kurie buvo atrakinti. Įėjęs į vieno iš garažo vidų, iš jo pasiėmė ir nunešė už tujų gyvatvorės keturias talpas (tris po 35 litrus ir vieną 20 l) dyzelinio kuro. Iš kažkurio garažo paėmė benzininį pjūklą „Stihl“, raktų rinkinį, kuris buvo dėžėje, ir automobilio užvedimo laidus. Viską sunešė ir sudėjo už tujų tvoros. Taip pat iš svirno paėmė dvi rūkytas dešras. Viską paėmęs, nusinešė šiek tiek toliau į krūmus, kad vėliau atvažiuotų jų pasiimti, nes buvo be automobilio. Nuėjo į Birštono autobusų stotį, autobusai jau nevažiavo. Tada vaikščiojo po Birštoną, galvojo, kaip pasiimti daiktus ir juos nuvežti į Prienus. Nieko nesugalvojo, grįžo vėl į tą pačią vietą, norėjo daiktus paslėpti nuošalesnėje vietoje, tačiau tų daiktų ten nebuvo, nežino kas juos galėjo paimti. Jis buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį A. K., jo atsiprašė, sutiko su jo pareikštu 1 262,00 Eur civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Susitarė, kad jam šią žalą atlygins iki 2018 m. gruodžio 30 d. Dėl savo nusikalstamų veiksmų labai gailisi (b. l. 72 – 73, 77 – 78).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 5.30 val. jam paskambino brolis A. K. ir pranešė, kad ryte išėjęs į kiemą pastebėjo, jog praviros 2 garažų ir svirno durys, nors iš vakaro jas pats buvo uždaręs, bet neužrakinęs. Apžiūrėjęs vidų, pamatė, kad garaže trūksta keleto daiktų, suprato, kad garažas apvogtas. Namai ir juose esantis turtas drausti draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Ūkinis pastatas, garažas ir svirnas, esantys (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo pavogti daiktai, priklauso jam, todėl jam vienam yra padaryta turtinė žala. Vagystės metu iš ūkinio pastato garažo buvo pavogtos keturios talpos po 35 litrus ir viena talpa 20 litrų dyzelio kuro, bendros 152,00 Eur vertės, benzininis pjūklas „Stihl“, 670,00 Eur vertės, raktų rinkinys „Halfor“ 350,00 Eur vertės. Iš medinio garažo pavogti raktų komplektas 30,00 Eur vertės, automobilio užvedimo laidai 10,00 Eur vertės ir kuprinė „Reebok“ 30,00 Eur vertės. Iš neužrakinto svirno pavogtos dvi dešros 20,00 Eur vertės. Viso jam yra padaryta bendra 1 262,00 Eur turtinė žala, kuri yra neatlyginta. J. R. buvo atvykęs pas jį, jie susitarė dėl žalos atlyginimo. J. R. įsipareigojo turtinę 1 262,00 Eur žalą atlyginti iki 2018 m. gruodžio 30 d (b. l. 5 – 7, 21, 22).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 5.00 val. išėjęs į kiemą pastebėjo, kad praviros abiejų garažų medinės durys. Šalia esančio svirno durys taip pat buvo praviros. Nuėjo į vieną iš garažų, kuriame stovi jo automobilis „Audi A6“. Automobilio bagažinę buvo iš vakaro palikęs pravirą, kad išsivėdintų. Pastebėjo, kad iš jos dingę sportinis krepšys „Reebok“, kurį buvo palikęs brolis A. K., taip pat dingę automobilio užvedimo laidai bei raktų komplektas. Nuėjęs į kitą garažą, pastebėjo, kad garaže yra pavogtos plastikinės talpos su dyzelinu. Pasigedo 4 plastikinių talpų su kuru po 35 litrus talpos ir vienos 20 litrų talpos. Kuras taip pat priklauso jo broliui A. K.. Išėjęs iš garažo pastebėjo praviras svirno duris, svirne pamatė, kad pavogtos dvi dešros. Apie pavogtus daiktus jis telefonu informavo brolį A. K. SMS žinute, važiuodamas į darbą, nes pats negalėjo laukti policijos pareigūnų, turėjo važiuoti į darbą. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino, jokių įtartinų asmenų jis nematė ir negirdėjo (b. l. 32 – 33, 34).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantys sodybos ūkiniai pastatai: ūkinio pastato garažas, medinis garažas, svirnas (b. l. 8 – 19).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. spalio 15 d. apie 20 val. 30 min., įsibrovęs į A. K. priklausančius ūkinį ir kitus pastatus, esančius gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, tai yra įsibrovęs pro neužrakintas ūkinio pastato garažo duris, pagrobė keturias talpas po 35 litrus ir vieną talpą 20 litrų dyzelio kuro, bendros 152,00 Eur vertės, benzininį pjūklą „Stihl“, 670,00 Eur vertės, raktų rinkinį „Halfor“ 350,00 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs pro neužrakintas medinio garažo duris, pagrobė raktų komplektą 30,00 Eur vertės, automobilio užvedimo laidus 10,00 Eur vertės, kuprinę „Reebok“ 30,00 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs pro neužrakintas svirno duris, pagrobė dvi bendros 20,00 Eur vertės dešras, dėl ko nukentėjusiajam A. K. padarė bendrą 1 262,00 Eur turtinę žalą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis 2018 m. lapkričio 29 d. įsipareigojimu dėl žalos, padarytos A. K., atlyginimo pripažino nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį ir įsipareigojo nukentėjusiajam padarytą 1 262,00 Eur žalą atlyginti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Pateiktas nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo J. R. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, taikos sutarties šalys raštu patvirtino, kad šio susitarimo sąlygos atitinka jų valią, todėl sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtinamas (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad J. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 82 – 86).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. R. teistas, bausmes atlikęs (b. l. 56 –66), administracine tvarka nebaustas (b. l. 55), nedirba (b. l. 53), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. R. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 24 paras arešto.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79 – 80) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti galutinę 16 (šešiolika) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. R. sulaikymo dienos.

Patvirtinti 2018 m. lapkričio 29 d. A. K. ir J. R. sudarytą įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį susitarimo šalys susitarė, kad:

„J. R. įsipareigoja padarytą 1 262,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) turtinę žalą atlyginti iki 2018 m. gruodžio 30 d., paduodant A. K. į rankas“.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam J. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam J. R. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.