Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam D. A., nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. A., Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Liudmilai Dubinskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, rusas, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-12-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 22str.1d, 178str.2d. laisvės apribojimu 1 m.,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2009-07-22 apie 20.00 val. Lentvario pradinės mokyklos teritorijoje, esančioje Klevų alėjos g. Lentvaryje, Trakų r., plėšimo tikslu priėjo prie D. A., kur panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusi tuo, kad jis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius ranka į veido sritį, dėl ko D. A. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, atimdamas galimybę priešintis, pagrobė iš jo mobilųjį telefoną Nokia 6125 400 litų vertės, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Baudžiama byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)

G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-07-22 apie 18val. jis, bei jo pažystami E. A. ir E. R. buvo Lentvario pradinės mokyklos aikštelėje, esančioje Lentvaryje, Klevų al. g. Maždaug apie 19 val. prie jų atėjo D. A., M. G. ir E. Š.. M. G. su savimi atsinešė tris ar keturis plastikinius butelius alaus, kas jį pirko- nežino. Begerdamas alų su E. A., M. G., E. R. bei D. A., sugalvojo pavogti iš D. A. jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną pas D. A. jis pastebėjo alaus gėrimo metu, nes D. jį buvo kelis kartus išsitraukęs iš kelnių kišenės. Kad nori pavogti iš D. mobiliojo ryšio telefoną girdėjo E. A. ir tikriausiai E. R., tačiau jie nepritarė telefono vagystei ir jis su jais nesitarė dėl telefono vagystės. Ar girdėjo kiti draugai, kad jis nori pavogti telefoną iš D. pasakyti negali, kadangi neprisimena. Kai D. atsistojo ir nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, jis nuėjo prie D., stvėrė jam už rankos ir išplėšė telefoną. Išplėšiant jis sudavė D. A. tris smūgius į veidą nuo ko D. A. nukrito. Po to kai atėmė telefoną ir sumušė D., D. nuėjo link savo namų, o jis su E. R. susikeitė mobiliaisiais telefonais. Jis E. R. davė D. A. telefoną, o E. R. jam savo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kaltu prisipažįsta pilnai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. A. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su mama ir seneliu (duomenys neskelbtini). 2009-07-22, apie 20.00 val, jis nuėjo pas savo draugę V. į svečius. Ji gyvena Vytauto gatvėje, namo numerio jis neprisimena. Eidamas namo iš draugės jis prie Lentvario pradinės mokyklos sutiko M., kurio pavardės nežino, E. A., vaikiną pravarde „Gibas“ bei G. S.. Minėti jo sutikti jaunuoliai paprašė jo nepraeiti pro juos ir likti su jais, pasikalbėti. Tačiau jis jaunuoliams atsakė, kad likti su jais negali, kadangi jam reikia eiti į namus. Jam beeinant link namų, priėjo G. S. ir atėmė iš jo telefoną Nokia. Prieš atimdamas sudavė tris ar tai keturis smūgius į veidą nuo kurių jis parkrito ant žemės. Atsikėlęs nuo žemės nuėjo į namus ir apie tai, kad jį sumušė papasakojo mamai. Mama iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvažiavusi ir jį apžiūrėjusi pristatė tolimesniam gydymui į VšĮ „Trakų ligoninė“.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė N. A. parodė, kad ji gyvena su sūnumi bei jo seneliu adresu (duomenys neskelbtini). sūnus nuo gimimo turi įgimtą negalią, serga cerebraliniu paralyžiumi ir autizmu. Kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą, ji pastebėjo, kad klasiokai iš jo šaiposi, sūnus buvo kaltinamas įvairiais dalykais, kurių jis nepadarydavo. Klasiokai pasinaudodami jos sūnaus negalia tyčiodavosi iš jo. Ji buvo pradėjusi pati vedžioti sūnų į mokyklą, tam, kad jis patirtų kuo mažiau streso. Suderinusi su mokytojais ji sūnaus neleido kurį laiką į mokyklą, mokytojai ateidavo patys į namus. Sūnus mokėsi pagal jam skirtą specialią programą. 2009-07-22 apie 21.00 val, sūnus į namus grįžo sumuštas. D. buvo sumuštas veidas, iš nosies bėgo kraujas, buvo ištinusi lūpa. Kai ji paklausė sūnaus kas jam atsitiko, jis jai atsakė, kad klasiokai jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Paklaususi sūnaus kurioje vietoje klasiokai jį sumušė, o jis atsakė, kad prie Lentvario pradinės mokyklos. Po pokalbio su sūnumi ji iškvietė medikus į namus. Atvažiavę į namus greitosios pagalbos darbuotojai ir apžiūrėję sūnų, atvežė į VšĮ „Trakų ligoninė“ priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros D. buvo paguldytas į vaikų skyrių. Gulint ligoninėje, sūnus jai pasakė, kad jį sumušė ir molų telefoną pagrobė G. S..

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini). 2009-07-22, apie 19.00 val, jis susitiko su draugais E. A. ir H. prie Lentvario pradinės mokyklos. Jie visi ten suposi. Maždaug apie 19.30 val. prie jų priėjo D. A., M. ir E. Š.. M. jiems pasakė, kad D. turėjo pinigų ir už juos nupirko 2l. plastmasinį butelį alaus. Visi pradėjo gerti alų. Pirmas į krūmus nuėjo D. A., o jam iš paskos –G. S., kuris dar tuo metu, kai gėrė alų pasakė, kad nori pavogti iš D. telefoną. Kai G. prie krūmų išplėšė telefoną, iš karto jį perdavė jam. D., pamatęs kad jis laiko telefoną, pradėjo jį smaugti, jis pradėjo šaukti ir tiksliai neprisimena kas, greičiausiai E. sudavė D., kad paleistų. G. taip pat mušė D.. Kur sudavė, jis neprisimena. Po to kai pasakė G. S., kad nori D. A. telefoną pasilikti sau, įsidėjo jį į kišenę ir visi nuėjo link parduotuvės, o po to namo. (b.l .51-52, 53-54)

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-07-22, tiksliai laiko nurodyti negali, jis susitiko su draugais E. Š., E. A., E. R. ir G. S. prie Lentvaryje esančios pradinės mokyklos. Visi aikštelėje kalbėjo, tada jam paskambino tėtis ir paprašė padėti sunešti daiktus iš mašinos į namus. Kartu su E. Š. išėjo. Po to kai sunešė daiktus, kieme pamatė, kad prie mūsų prieina D. A., kuris pasiūlė kartu su juo išgerti alaus. D. pasakė, kad jis turi pinigų ir jis alų pats nupirks. Tada visi trys nuėjo į kažkokią parduotuvę, D. nuėjo ir nupirko tris ar tai keturis plastikinius butelius alaus. Visi trys atėjo į aikštelę, esančią Lentvario pradinės mokyklos teritorijoje, kurioje jau buvo draugai E. A., E. R. ir G. S.. Begeriant alų išgirdo kaip G. S. pasakė E. A., kad jam patinka D. A. mobilusis telefonas ir, kad jis telefoną iš D. pavogs. Kada ir kaip jis tai padarys G. S. to neminėjo. Po kurio laiko D. A. atsistojo ir pasakė, kad nori nueiti į krūmus atlikti gamtinius reikalus ir nuėjo maždaug 30-50 m. atstumu nuo jų į krūmus ir maždaug po 5 minučių jis pamatė, kaip G. S. atsistojo ir nieko nepasakęs nuėjo link D.. Ką D. tuo metu darė prie krūmų pasakyti negali, kadangi toliau sėdėjo aikštelėje. Kaip E. R. atsidūrė šalia D. A. nepastebėjo, kadangi buvo išgėręs tą vakarą daug alaus, tuo metu kai vyko konfliktas jis vėmė, todėl apie muštynes ir dėl kokios priežasties jos kilo pasakyti negali. Kaip tą vakarą jis grįžo į namus neprisimena, kadangi buvo daug išgėręs alaus ir jam buvo labai bloga. Po kurio laiko iš draugų sužinojo, kad G. S. iš D. A. tą vakarą kai gėrė visi alų, pavogė mobilųjį telefoną. (b.l .58-59)

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2009-07-22 karu su draugais M., E., E. A., G. S. bei D. gėrė alų vaikų darželio teritorijoje. Jokios prievartos D. atžvilgiu panaudota nebuvo. Po kurio laiko D. su E. nuėjo prie krūmų, ką jie ten darė, nežino, tačiau išgirdo, kaip E. sušuko, kad jį smaugia. Pribėgęs pastūmė D. apgindamas E.. Po to visi palikę gulintį D. krūmuose nuėjo.(b.l .56-57)

Liudytojas E. A. parodė, kad 2009-07-22d, maždaug apie 18.30 val. jis, E. Š., E. R., G. S. ir M. G. susitiko prie Lentvario pradinės mokyklos. Visi sėdėjo ir kalbėjosi. Po kurio laiko M. G. į mobilųjį telefoną kažkas paskambino. M. pasakė, kad jam trumpam reikia nueiti į namus, padėti sunešti iš automobilio įrankius į namus. Maždaug po 20 minučių atėjo M. G., E. Š. ir D. A.. Tuo metu M. rankose laikė tris ar tai 4 plastikinius, 2 litrų butelius alaus, paaiškino, kad alų nupirko D. A.. Tada visi nuėjo į gretą esančio vaikų darželio teritoriją, kur visi draugiškai gėrė alų. Begeriant alų G. S. jam pašnibždomis pasakė, kad nori pavogti iš D. jo mobilųjį telefoną, kad jam bus lengva iš D. atimti telefoną, nes jis yra nesveikas ir nesugebės apsiginti. Jis bandė atkalbėti G. S. , nevogti iš D. telefono. Po kurio laiko D. pasakė, kad nueis į šalia esančius krūmus atlikti gamtinių reikalų. D. nuėjus prie krūmų, G. S. nuėjo iš paskos. G. S. iš paskos nuėjo ir E. R.. Išgirdo, kaip garsiai suriko D. A., kad E. R. atiduotų jam telefoną ir pamatė, kaip D. A. laikė rankomis E. už kaklo , o E. šaukėsi pagalbos, kad jį smaugia. Norėdamas padėti E. sudavė du smūgius į pilvo sritį. Matė, kaip G. S. įsidėjo telefoną sau į kišenę. (b.l .82-83)

Specialisto 2009-09-21 išvadoje Nr.G.3698/09(01) nurodyta, kad D. A. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva už dešinės ausies, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.(b.l .20-21)

Iš 2009-07-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6125“ (b.l.23)

Iš 2009-08-20 Foto kortelės prie nukentėjusiojo parodymų atpažinti protokolo matyti., kad nukentėjusysis D. A. atpažino jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.(b.l. 26-28)

2010-09-21 įtariamasis G. S. parodė vietoje nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes.(b.l .94-102)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas. (LAT nutartis 2007-04-20 Nr.2K-731-2007)

Taigi, šioje byloje ištyrus visas įvykio aplinkybes kaltinamojo G. S. nusikalstama veika yra teisinga kvalifikuota kaip plėšimas. Jo kaltė dėl įvykdyto plėšimo yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais bet ir paties kaltinamojo bei liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros specialisto išvada, 2009-07-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2010-09-21 įtariamojo G. S. parodymų patikrinimu vietoje bei kita bylos medžiaga.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad jis 2009-07-22 apie 20.00 val. Lentvario pradinės mokyklos teritorijoje, esančioje Klevų alėjos g. Lentvaryje, Trakų r., plėšimo tikslu priėjo prie D. A., kur panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusi tuo, kad jis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius ranka į veido sritį, dėl ko D. A. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, atimdamas galimybę priešintis, pagrobė iš jo mobilųjį telefoną Nokia 6125 400 litų vertės, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo G. S. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, padarė tyčinį nusikaltimą, kuris (pagal LR BK 180 str.1 d.) priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11str. 4 d.), padarė nusikalstamą veiką aiškiai išreikšdamas žmogaus ir visuomenės negerbimą, kadangi žinojo, kad nusikaltimą vykdo prieš neįgalų asmenį, pademonstravo niekinį požiūrį į nukentėjusįjį, panaudodamas fizinę jėgą jo atžvilgiu, dėl ko nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus ir buvo gydomas.

Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. S. nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnametis.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams principais (LR BK 91 str.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G. S. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. A. įstatyminės atstovės N. A. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ieškinį dėl turinės žalos patenkinti visiškai, kadangi jis yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais (pinigų priėmimo kvitais, kelionės išlaidų bilietais, vaistinių kvitais) pagal teismui pareiktus įrodymus dėl turėtų išlaidų, dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turinę žalą.

Kardomąją priemonę G. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią G. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš G. S. 857,60 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) turtinės žalos civilinės ieškovės N. A. naudai.

Priteisti iš G. S. 2000 Lt (du tūkstančius) litų neturtinės žalos civilinio ieškovo D. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.