Telšių apylinkės teismo įsakymas, 1-561-1007/2018

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2018-08-01
Bylos Nr.: 1-561-1007/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-561-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00376-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.1; 2.12.1.4 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), staliumi, teistas:

1) 1999-02-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu už 100 Lt; remiantis BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

2) 2002-05-06 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 275 str. 1 d., 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m., bauda 500 Lt su ½ turto konfiskavimu;

3) 2002-06-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. su ½ turto konfiskavimu; subendrinus su 2002-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m., bauda 500 Lt su ½ turto konfiskavimu; 2002-12-11 pritaikius 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, t. y. 2 mėn. 14 d., galutinė bausmė 1 m. 9 mėn. 16 d. laisvės atėmimo; 2003-02-11 paleistas lygtinai 9 mėn. 19 d.; 2003-10-01 panaikintas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir grąžintas atlikti neatliktą 9 mėn. 19 d. bausmę;

4) 2003-12-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimas 6 mėn.; subendrinus su 2002-06-04 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2004-06-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 str. – laisvės atėmimu 1 m.; bausmę subendrinus su 2003-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.;

6) 2004-11-11 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 184 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn.; subendrinus su 2004-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn.; 2005-09-01 paleistas atlikus bausmę;

7) 2006-09-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – areštu 60 p.; 2006-12-22 paleistas atlikus bausmę;

8) 2010-06-04 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. (3 epiz.), 183 str. 1 d (2 epiz.) – bauda (20 MGL) 2600 Lt; bauda sumokėta,

9) 2013-09-11 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str. – viešieji darbai 4 mėn., bausmę atlikęs 2014-02-10, teistumas neišnykęs,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2013 m. spalio 15 d. apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasisavinti svetimą turtą – grūdus, apgaule piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, sudaręs žodinę sutartį dėl grūdų pirkimo – pardavimo ir iš anksto žinodamas, kad už paimtus grūdus jis neatsiskaitys, įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą, o būtent: 13 tonų kviečių (7795 Lt) 2257,59 eurų vertės ir 17 tonų miežių (8755 Lt) 2535,62 eurų vertės, taip jis apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą, padarydamas V. M. (16550 Lt) 4793,21 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu ir nurodė, kad nusikalstama veika dėl kurios yra įtariamas, padaryta labai senai, gerai neprisimena visų aplinkybių, tačiau pripažįsta, kad 2013 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į Akmenės r., Vegerių kaimą, pirkti grūdų. Du kartus už pirktus grūdus atsiskaitė sumokėdamas sutartą kainą, o už grūdus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą su nukentėjusiuoju neatsiskaitė. Taip atsitiko todėl, kad pats buvo apgautas asmenų, kurių duomenų negali nurodyti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui, jų nepažįsta. Per visą šį laikotarpį nuo 2013 m. bandė šiuos asmenis surasti, tačiau nepavyko. Suprato, kad prašė pakrauti ir išvežti grūdus pats neturėdamas kaip atsiskaityti, jau įtarė, kad pinigų perduoti nukentėjusiajam negaus, tačiau rizikavo. Pirmus du kartus iš nukentėjusiojo pirkdamas grūdus gaudavo naudos - pinigų, tačiau sumos negali įvardinti, neatsimena, už tą grūdų pirkimą, už kurį pareikštas įtarimas, jokių pinigų negavo, nors tikėjosi juos gauti. Susipažino su nukentėjusiojo V. M. parodymais. Patvirtina, kad jose parodytos iš esmės teisingos aplinkybės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tiksliai visų detalių neatsimena, tačiau nori patvirtinti, kad iš pradžių tikėjosi, kad atsiskaitys su nukentėjusiuoju ir atlygins jam žalą. Tai padaryti nepavyko iki šiol dėl jo sunkios turtinės padėties. 2013 m. privalėjo vykdyti susitarimą su buvusia sutuoktine dėl sūnaus išlaikymo, be to, turi šeimą, su kuria kartu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu išlaiko 4 vaikus, visi vaikai nepilnamečiai. Šeimoje dirba abu su vaikų mama, tačiau pajamų nuolat trūksta. Jis dirba Airijoje, Ballygovan mieste, įmonėje Push Sheds NI, staliumi. Šioje įmonėje dirba virš 10 metų. Šiuo metu yra sudaręs susitarimą su nukentėjusiojo atstovu dėl žalos atlyginimo ir yra pasiryžęs jį įvykdyti per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki liepos 9 d. Dėl padarytos nusikalstamos veikos be galo gailisi, kaip minėjo tuo metu labai reikėjo pinigų. Iš matymo pažįstamas žmogus pasiūlė jam užsidirbti ir iš pradžių net neįtarė, jog bus daroma nusikalstama veika, tačiau paskutinį kartą suprato, kad neturės galimybių atsiskaityti su nukentėjusiuoju už grūdus. Po šios veikos padarymo daug galvojo, padarė išvadas ir nuo pat 2013 m. iki šiol nėra apgavęs jokio žmogaus, stengiasi gyventi dorai. Šiais jo parodymais prašo remtis ir teisme tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama teisme. Informuoja, kad yra apsisprendęs pasinaudoti teise neduoti daugiau jokių parodymų šioje baudžiamojoje byloje ir prašo remtis šia jo apklausa. Dėl tokio poelgio labai gailisi ( 3 tomas, 190–191 b. l.).

D. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. 2013-11-04 apklausos metu parodė, kad 2013 metų spalio mėnesio pradžioje tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 1 ar 2 dienos, kai į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris, kiek pamena, tada neprisistatė, kuris paklausė ar jam galėtų pakrauti 10 tonų kviečių. Telefonu tarpusavyje sutarė dėl kviečių kainos ir atsiskaitymo. Vyriškis neprieštaravo ir sutiko su jo sąlygomis, t.y. atsiskaityti atvykęs į vietą. Tą pačią dieną, vyriškis atvažiavo į jo nurodytą vietą, tai yra į grūdų sandėliavimo vietą (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, vyriškis apie 30 metų amžiaus, neaukšto ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Su kokiu automobiliu atvažiavo neįsidėmėjo. Automobilio spalva galėjo būti šviesiai raudona. Po keleto minučių atvažiavo ir sunkvežimis į kurį, jo manymu, pakrovė apie 13 tonų kviečių. Kadangi su vyriškiu buvo suderėję, jog jis pirks tik 10 tonų kviečių, tai todėl vyriškis už 10 tonų iš karto atsiskaitė, o už likusias 3 tonas, susitarė, jog jis grįžęs pasisvers ir jei tiksliai yra per daug, jis jam sumokės vėliau. Atvykusio sunkvežimio markės taip pat negali nurodyti, kadangi neįsidėmėjo, tik pamena, kad sunkvežimio valstybiniai numeriai buvo latviški. Taip pat, kiek teko kalbėti su sunkvežimio vairuotoju, tai jis lietuviškai visiškai nemokėjo, o kalbėjo rusiškai. Kitą dieną, po kviečių išvežimo, vyriškis paskambino iš to paties mobiliojo ryšio telefono numerio į jo numerį ir pasakė, kad jis pasvėrė kviečius ir patikslino, kad jų buvo ne 10 tonų, o 13 tonų. Tai todėl jis atvyks sekantį kartą ir sumokės už likusias 3 tonas. 2013-10-06 vyriškis vėl paskambino ir pasakė, kad atvažiuos iš jo pirkti miežinių grūdų ir atveš skolą už 3 tonas. Tą pačią dieną apie 12.00 val. tas pats vyriškis atvažiavo į sandėlį esantį (duomenys neskelbtini). Tada vyriškis atvažiavo lengvuoju automobiliu „Volvo“ tamsios spalvos, beveik juodos, kurios tranzitiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Tada jis jo pasiteiravo, ar pakeitė automobilį, jis pasakė, kad jo automobiliui pasibaigė tech. apžiūra, tai todėl atvyko su draugo automobiliu. Po kiek laiko atvažiavo ir sunkvežimis, taip pat „Volvo“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios numeris pradžioje yra P tačiau skaičių tiksliai nepamena, gali būti ar 3535 arba 5353. Baiginėjant į sunkvežimį krauti miežius, t. y. 27 tonas, vyriškis pasakė, kad su savimi turi eurus ir gali jais atsiskaityti. Tačiau jis pasakė, kad toks atsiskaitymo būdas netinka, tai tada vyriškis išvažiavo kažkur pasikeisti eurus į litus. Tačiau, kol baigė krauti miežius, vyriškis dar negrįžo, o kol vyriškis neatsiskaitė, neišleido pakrauto sunkvežimio. Po keleto minučių į jo mobiliojo ryšio telefoną iš to paties numerio vėl paskambino tas pats vyriškis, su kuriuo sutarė, kad 17:00 val., jis atsiskaitys. Tada sutarė vietą, ir vyriškis kaip pažadėjo taip ir atsiskaitė. Dar besišnekučiuojant su vyriškiu jis draugiškai užklausė ar kartais jam dabar iš tų pačių pinigų negalėtų paskolinti 3000 litų, kadangi vyriškiui yra kažkokie nesklandumai su kitu automobiliu, kuris taip pat kažkur Akmenės rajone kraunasi grūdus. Tada nieko bloga nepagalvojo, kadangi vyriškis su juo iki šiol elgėsi sąžiningai, ne karto nebuvo apgavęs, tai todėl jam sutiko paskolinti 3000 litų iki sekančios dienos. Tačiau už tai, kad vyriškiui skolino pinigus, paprašė, kad užrašytų savo asmens duomenis. Tada vyriškis ant paprasto popieriaus lapelio užrašė savo vardą ir asmens kodą, kurį gali pateikti. 2013-10-08 vyriškis vėl paskambino iš to paties numerio, kuris pasiteiravo, kaip galėtų perduoti pasiskolintus pinigus. Jis pasakė, kad šiuo metu yra užsiėmęs ir tarpusavyje, jeigu jis neprieštarauja, atsiskaitys tada kai jis atvyks pas jį pasiimti dar likusių grūdų ir tuomet atsiskaitys. 2013-10-11 paskambino vyriškiui ir pranešė, kad gali atvažiuoti kitos savaites pradžioje ir galės iš jo nusipirkti grūdus. 2013-10-15 paskambino vyriškis ir pasakė, kad atvyks ta pati mašina kaip ir praeitą kartą, kurią turi prikrauti. Pats vyriškis tą kartą neatvyko, tačiau su juo visą laiką kontaktavo telefonu ir jo tada pasiteiravo apie skolą ir už tai kaip jis dabar atsiskaitys. Vyriškio atsakymas buvo, kad atsiskaitys tada kai pasvers automobilį. Nieko blogo tame nematė ir neįtarė, kadangi juo pasitikėjo. Tą dieną į sunkvežimį „Volvo“ pakrovė 13 tonų kviečių ir į tą pačią priekabą kaip praeitą kartą pakrovė 17 tonų miežių. Iš viso jo manymu ir jo patvirtinimu gavosi 30 tonų grūdų. Baigus krauti, vyriškis paskambino ir paprašė leisti važiuoti automobilį, o jis su juo atsiskaitys kitą dieną. Jis neprieštaravo ir sutiko, kadangi juo vis dar pasitikėjo. Kitą dieną apie 10:00 val. ar 11:00 val. paskambino tas pats vyriškis, kuris pasakė, kad už parduotus grūdus dabar neturi pinigų ir prašė jo atidėti atsiskaitymą. Tada sutiko, kad vyriškis atsiskaitytų kaip ir pažadėjo po 10 dienų, tačiau, nei po 10 dienų nei iki šiol, t.y. 2013-11-04 vyriškis su juo neatsiskaitė ir į jo skambučius daugiau neatsiliepia. Paskutinį kartą 2013-10-25 iš vyriško gavo trumpąją SMS žinutę, kurioje rašė, kad su juo niekaip negali susisiekti ir kad jis šiuo metu yra Estijoje ir grįš antradienį (29 d.) ir pas jį atvažiuos 8 valandą ir su juo atsiskaitys. Tačiau taip ir liko pažadai ir su juo neatsiskaitė. Tą kartą vyriškis parašė iš kito latviško numerio (duomenys neskelbtini). Šiai dienai vyriškis už grūdus skoloje 16550 Lt ir 3000 litų kuriuos paskolino. Iš viso 19550 litų. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 tomas, 57–59 b. l.). 2014-10-08 papildomos apklausos metu parodė, kad yra ūkininkas daug metų, ūkininko kodas 5320115, verčiasi grūdų auginimu ir pardavimu. 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje - rugsėjo pradžioje nuėmė iš savo ir nuomotų iš žmonių laukų savo pasėtą derlių. Dalį nuimto derliaus supylė į savo sandėlį, kuris yra Vegerių kaime. Dalį derliaus pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Tą rudenį telefonu paskambino vyriškis prisistatęs, kad superka grūdus ir jam trūksta grūdų pripildyti pilną automobilį. Jis niekur nebuvo įdėjęs skelbimo jog parduoda grūdus, iš kur vyriškis gavo jo telefono numerį, nežino. Vyriškio pasiteiravo iš kur gavęs jo telefono numerį. Vyriškis atsakė, kad jam davė kažkoks ūkininkas kurio pavardės neatsimena. Po vyriškio skambučio nusprendė dalį likusio derliaus esančio sandėlyje parduoti. Vyriškis minėjo, kad jam reikalinga apie 10 tonų kviečių. Dienos dabar neatsimena, tačiau yra savo užrašuose pasirašęs, apie 15 val. į (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlį atvyko lengvasis automobilis, markės neatsimena ir sunkvežimis, kurio taip pat markės ir valstybinių numerių neatsimena, tačiau žino, kad automobilis buvo registruotas Latvijos Respublikoje. Atvyko du vyriškiai ir viena moteris, kuri visą laiką sėdėjo sunkvežimio kabinoje. Sunkvežimio vairuotojas kalbėjo rusiškai, o lengvojo automobilio – lietuviškai, tai tas pats asmuo, kuris jam skambino telefonu. Nuėjus į sandėlį, grūdų miegoje parodė, kad joje yra 10 t. Tai žinojo, nes ne pirmi metai tokiu būdu pardavinėja grūdus. Transporterio pagalba grūdai – kviečiai buvo supilti į sunkvežimio priekabą. Grūdus padėjo pakrauti A. R. iš Vegerių, V. M. iš (duomenys neskelbtini), A. Š. iš (duomenys neskelbtini), D. T. iš (duomenys neskelbtini). Pakrovus grūdus vyriškis pasakė, kad jam dar trūksta apie 3 tonas. Tuomet kviečių 3 t. supylė į tą pačią priekabą. Vyriškis pamatęs grūdus sandėlyje pradėjo įkalbinėti parduoti visus. Iš karto pasakė, kad neparduos, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo skoloje. Vyriškio pasiteiravo, o kaip su dokumentų pildymais. Jis turi pasidaręs pirkimo – pardavimo sutartis, kurias norėjo užpildyti. Vyriškis patikino, kad dabar nepildytu dokumentų, kad juos užpildys vėliau. Kadangi vyriškis įdavė už 10 t. pinigus, jis nebijojo, kad gali apgauti. Jis turėjo užpildyti krovinio važtaraštį, tačiau vyriškis nenorėjo. Vyriškis sumokėjo tik už 10 t., įduodamas apie 6000 Lt, tikslios sumos neatsimena. Vyriškis paminėjo, kad grįžęs į Bauskę, Latvijos Respublikoje pasisvers ir paskambinęs informuos. Jei kiekis atitiks tuomet atiduos už likusias 3 t. kviečių. Po maždaug valandos vyriškis paskambino ir pasakė, kad kviečių svoris tikrai yra 13 tonų ir už 3 t. kitą kartą atveš pinigus. Telefonu pradėjo kalbinti, kad dar parduotų grūdų. Sutiko vyriškiui parduoti dar vieną mašiną su priekaba grūdų – miežių. Po dviejų maždaug dienų, vyriškis atvažiavo vienas su kitu automobiliu, kurio duomenis ankstesnėje apklausoje nurodė. Taip pat atvažiavo kitas sunkvežimis su priekaba bei kitas vairuotojas. Vairuotojus gerai įsidėmėjo ir juos dabar atpažintų. Sunkvežimis iš Latvijos ir vairuotojas kalbėjo rusiškai. Tie patys darbininkai padėjo pakrauti miežius. Tą kartą pakrovė 27 t. miežių. Vyriškis norėjo atsiskaityti už grūdus Eurais, tačiau jis nesutiko. Tuomet vyriškis išvažiavo pasikeisti pinigus, o jam jau kilo įtarimas, kad nori apgauti, todėl užsirašė abiejų automobilių valstybinius numerius, kuriuos taip pat pateikė pirmoje apklausoje. Vyriškis išvažiuojant paprašė paleisti sunkvežimį su grūdais, nes esą jie jau galėtų važiuoti į Bauską. Po 1,5 val. vyriškis paskambino ir paprašė atvažiuoti į degalinę (duomenys neskelbtini) esančią už (duomenys neskelbtini), prie tilto. Ten nuvykus vyriškis atidavė visus pinigus, maždaug po 500 Lt už toną miežių, viso apie 13 500 Lt ir už 3 tonas grūdų apie 1800 Lt. Prieš tai vyriškis buvo minėjęs, kad Akmenės r. pas kažką taip pat krauna grūdus ir paprašė paskolinti 3000 Lt., esą trūksta jam sumokėti ir jam reikėtų važiuoti į Bauską, o tai gali užtrukti. Jis pasitikėjo vyriškiu, nes lygtai už viską buvo sumokėjęs. Vyriškiui paskolino 3000 Lt ir jo paprašė ant lapelio parašyti bent savo vardą, pavardę ir asmens kodą, esą jis jo net vardo nežinojo. Vyriškis atsiplėšė popieriaus lapelį ir savo ranka parašė vardą ir asmens kodą. Buvo tamsu ir jis net nepasižiūrėjo, kad jis neužrašė pavardės. Vyriškis pokalbio metu vėl paprašė parduoti dar grūdų. Jam atsakė, kad pasižiūrės kiek liks ir paskambins. Po kurio laiko vyriškiui pats paskambino tuo pačiu telefono numeriu ir pasakė, kad gali parduoti apie vieną automašiną kviečių ir priekabą miežių. Tą dieną į Vegerių kaimą atvažiavo sunkvežimis ir vairuotojas, kuris buvo atvažiavęs antrą kartą. Vyriškis atvažiavęs nebuvo, su juo kalbėjo ir viską derino telefonu. Vyriškis esą užsiėmęs, kažkur krauna grūdus ir dėl užimtumo negali atvykti. Tie patys darbininkai padėjo krauti grūdus. Pakrovus gal pusę grūdų telefonu paskambino vyriškis pasiteirauti kaip sekasi. Jam pasakė, kad neišleis sunkvežimio kol jis neatvažiuos atsiskaityti. Galvojo tuomet užpildys visus dokumentus ir dar pasitikslins automobilio valstybinį numerį. Vyriškis pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad leistų sunkvežimiui važiuoti ir kad vėliau atvyks. Sunkvežimis su pakrautais grūdais išvažiavo iš ūkio. Vakare pradėjo vyriškiui skambinėti kada jis atvažiuos. Vyriškis patikino, kad atvyks kitą dieną ir pasakė grūdų svorį. Jis nesutiko su jo pasakytu grūdų svoriu, nes buvo per mažas. Vyriškis pasakė, kad tuomet nuvyks į Bauską ir atspaus iš kompiuterio tikslų svorį, kad jis įsitikintų. Kitą dieną paskambinęs vyriškis pasakė, kad vyrai iš Bausko, kurie priėmė jo grūdus ant jo supykę dėl svorio neatitikimo. Jie esą supykę, kad jis nesutikęs su mažesniu svoriu ir jam už tai pasakė, kad pinigus perves tik už 10 dienų. Jis nesutiko ir pasakė, kad pinigai turi būti dabar. Taip dėl pinigų gražinimo su vyriškiu kalbėjo telefonu apie dvi savaites. Vyriškis neatsiskaitė už 13 tonų kviečių ir 17 t. miežių, bei negrąžino 3000 Lt kuriuos pasiskolino. Pirkimo – pardavimo dokumentų neužpildė tik dėl to, kad vyriškis paskutinį kartą atsisakė atvažiuoti. Jis įtaria, kad tyčia dėl to ir neatvažiavo, nes abu kartus vyriškio prašė tai padaryti. Visi jo vardu parduoti grūdai oficialioms įmonėms yra deklaruoti (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Tų grūdų, kuriuos pardavė vyriškiui deklaruoti negali, nes neužpildė jokių dokumentų. Vyriškį iš matymo pažintų. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 tomas, 107–108 b. l.).

Nukentėjusysis V. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 – D. S., kaip asmenį, kuriam 2013-10-15 pardavė grūdus (1 tomas, 109–110 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-09 D. T. liudytojo apklausos metu parodė, kad apie 4 metus dirba pas ūkininką V. M., traktorininku. 2013 m. rudenį, laiko tikslaus neatsimena, V. M. pasakė, kad reikia pakrauti į sunkvežimį ir priekabą grūdus. Tą dieną į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) kaime atvyko sunkvežimis su priekaba, markės neatsimena, tik matė, kad buvo latviškais numeriais. Norėjo pakalbinti savo tautietį, sunkvežimio vairuotoją, tačiau jis buvo nekalbus, nieko nepasakojo. Jis klausinėjo iš kurio rajono atvykęs, kur gimęs, tačiau jis nenorėjo nieko pasakoti, paminėjo tik Bausko rajoną. Vairuotojas buvo atvykęs vienas. Vairuotojo neįsidėmėjo ir jo neatpažintų. Kiek jam žinoma, prieš tai du kartus grūdus V. M. buvo pardavęs tam pačiam pirkėjui. Tą dieną pakrovė pilną sunkvežimį ir pilną priekabą grūdų, jei neklysta kviečių. Jis dirbo kaip darbininkas ir į kitus V. M. ūkio reikalus nesikiša (1 tomas, 201–202 b. l.).

2014-10-09 V. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad du metai dirba ūkyje pas V. M., traktorininko pareigose. 2013 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, V. M. pasakė, kad parduoda grūdus ir reikia juos pakrauti į sunkvežimį su priekaba. Grūdai buvo nukulti ir supilti į aruodus, sandėlyje esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Prie sandėlių atvažiavo kaip suprato pirkėjas su automobiliu šviesiai pilkos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, tačiau jie buvo lietuviški. Vyriškis buvo iki 40 metų amžiaus, sportinio sudėjimo, apie 1,75 m. ūgio, vilkėjo juodos spalvos striukę. Vyriškį gerai įsidėmėjo ir jį iš matymo pažintų. Taip pat atvažiavo sunkvežimis su priekaba. Sunkvežimis jei neklysta „Volvo“ markės, su latviškais numeriais. Sunkvežimyje buvo grūdų. Jie V. M. grūdus krovė į priekabą. Sunkvežimio vairuotojas buvo pagyvenęs, amžiaus pasakyti negali, pražilęs, jo neįsidėmėjo ir atpažinti negali. Pripylė pilną priekabą grūdų, rūšies negali pasakyti, kviečių arba miežių. Jis nežino ir nematė ar pirkėjas atsiskaitė su V. M.. Po savaitės gal laiko, į sandėlius vėl atvažiavo tas pats pirkėjas, tik su kitu lengvuoju automobiliu „Volvo“ juodos spalvos, su tranzitiniais numeriais. Atvažiavo kitas sunkvežimis su priekaba, markės neatsimena, numeriai buvo latviški. Sunkvežimio vairuotojas buvo kitas, jaunas vyriškis, jo neįsidėmėjo ir neatpažintų. Tą dieną pakrovė pilną priekabą grūdų ir pilną sunkvežimį, grūdų kiekio ir rūšies pasakyti negali. Jis dirbo sandėlyje ir nieko daugiau nematė. Po grūdų pakrovimo abu automobiliai išvažiavo. Trečią kartą, gal po savaitės laiko, į sandėlius atvažiavo tik sunkvežimis su priekaba, kuris buvo atvažiavęs antrą kartą. Sunkvežimio vairuotojas tas pats jaunas vyriškis. Pirkėjo nebuvo. Tą kartą pakrovė pilną sunkvežimį ir priekabą grūdais, rūšies ir kiekio negali pasakyti. Jis girdėjo kaip V. M. telefonu kalbėjo su pirkėju ir sakė, kad jei jis neatvažiuosiantis, tuomet neišleis išvažiuoti sunkvežimio. Pirkėjas telefonu prašė sunkvežimį paleisti. Dėl ko pirkėjas negalėjo atvažiuoti jis nežino, nes pokalbio negirdėjo. V. M. pakalbėjęs su vairuotoju leido išvažiuoti sunkvežimiui su jo grūdais. Jis dirba sandėlyje ir nesikiša į jų pokalbį. Grūdus pakrauti padėjo D. T., A. R.. Pašalinių asmenų sandėlyje nematė (1 tomas, 203–204 b. l.).

Liudytojas V. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 – D. S., kaip asmenį, kuris du kartus buvo atvykęs pas V. M. į sandėlius, esančius Vegerių k. ir pirko grūdus (1 tomas, 205–206 b. l.).

2014-10-09 A. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2013 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, telefonu paskambino ūkininkas V. M., kuris paprašė padėti pakrauti jo grūdus, esančius (duomenys neskelbtini) sandėliuose. Su M. yra abu ūkininkai ir vienas kitam padeda. Nuvyko į Valerijaus sandėlius, esančius netoli jo namų. Netrukus prie sandėlių atvažiavo sunkvežimis su priekaba, kurios duomenų jokių neatsimena, tik matė, kad sunkvežimis registruotas Latvijos r.. Sunkvežimio vairuotojas kalbėjo latviškai. Ant sunkvežimio jokių skiriamųjų ženklų ar reklamų nebuvo. Taip pat atvažiavo vyriškis su lengvuoju automobiliu raudonos spalvos, numerio ir markės neatsimena. Vyriškį iš matymo atpažintų. Kaip suprato minėtas vyriškis pirko iš V. grūdus. Pakrauti grūdus į priekabas padėjo V. M., A. Š., D. T.. Jis tik padėjo pakrauti grūdus, į jų pokalbį nesikišo ir nieko negirdėjo. Žino, kad tą kartą pakrovė kviečius, tačiau jų kiekio nežino. Jis nežino ar vyriškis atsiskaitė su M.. Po kelių dienų, gal savaitės, laiko tikslaus neatsimena, V. M. vėl paprašė padėti pakrauti grūdus. Tas pats vyriškis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau jau su kitu lengvuoju automobiliu, juodos spalvos „Volvo“, su tranzitiniais numeriais, kuriu neatsimena. Taip pat atvažiavo sunkvežimis su priekaba, markės „Man“ ar „Skania“, dabar neatsimena, su latviškais numeriais. Vairuotojas sunkvežimio buvo kitas ir jis kalbėjo rusiškai. Minėtą vyriškį iš matymo gal ir atpažintų. Vyriškis apie 45-50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,85 m. ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų. Vėl padėjo pakrauti grūdus. Tą kartą pakrovė dalį miežių ir dalį kviečių, grūdų kiekių nežino. Iš pokalbio tarp vyriškio ir M. girdėjo, kad vyriškis klausinėjo ar dar jis turėsiantis parduoti grūdų. Girdėjo kaip M. jam pasakė, jei atidavus už skolas liks grūdų, tuomet paskambins. Pakrovus grūdus pasiteiravo kiek kainuoja toks automobilis ir pasiteiravo kur jo senasis. Vyriškis jam paaiškino, kad senąjį automobilį ruošia tech. apžiūrai, o Volvo automobilis jo draugo. Tikslaus laiko neatsimena, vėl trečią kartą paskambino M., kuris paprašė padėti vėl pakrauti grūdus. Tą kartą atvyko tas pats sunkvežimis su priekaba ir vairuotojas, kuris buvo atvykęs antrą kartą. Vyriškis, kuris esą pirko grūdus atvykęs nebuvo. Girdėjo tik tiek, kad su pirkėju M. kalbėjo telefonu ir girdėjo, kad pinigus atveš vėliau. M. nenorėjo išleisti sunkvežimio kol neatveš pinigų, tačiau vyriškis primygtinai prašė sunkvežimį paleisti. Tą kartą matė kaip M. užsirašė sunkvežimio ir priekabos numerius. Tarpusavyje jie pasikalbėjo, kad vyriškis ne vieną kartą pirko grūdus ir visuomet atsiskaitė, gal iš ties yra jam problemų dėl ko negali atvykti, todėl taip pakalbėję, M. leido sunkvežimiui išvažiuoti. Kadangi M. dažnai padėdavo pakrauti grūdus ne tik minėtiems asmenims, todėl aplinkybes po metų laiko, gal ir supainiojo (1 tomas, 197–198 b. l.).

2014-10-09 A. Š. liudytojo apklausos metu parodė, kad pas V. M. ūkyje dirba 5 metai, sezono metu. 2013 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, V. M. liepė pakrauti jo grūdus į sunkvežimį su priekaba. Sunkvežimio numerio ir markės neatsimena, tik matė, kad su latviškais numeriais. Sunkvežimio vairuotojo neįsidėmėjo ir jo neatpažintų. Visą laiką buvo sandėlyje, dirbo ir nematė grūdų pirkėjo. Grūdus pakrauti padėjo D. T., R. A., V. M.. Jis nežino ir negali pasakyti kiek kartų ir kas pirko iš M. grūdus, nes nesidomi. Jo darbas tik juos pakrauti. Taip pat nepastebėjo jokio automobilio su tranzitiniais numeriais. Į sandėlį yra 2013 m. atvykę daug kartų įvairių sunkvežimių, todėl kas ir kur grūdus išvežė jis nieko nežino (1 tomas, 195–196 b. l.).

2014-10-10 A. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis ūkininkauja, augina grūdines kultūras. Jau daug metų naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena apie skambutį iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dažnai skambina arba rašo žinutes, kurie prašo arba klausia apie grūdų pardavimą. Kadangi bendradarbiauja su patikimomis įmonėmis, todėl jų pasiūlymų atsisako. D. S. pavardė jam nieko nesako (1 tomas, 187–188 b. l.).

2014-10-14 J. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad su žmona yra įkūrę ūkį, verčiasi augalininkyste, augina grūdus. 2013 m. rudenį, gal rugsėjo pabaigoje telefonu paskambino vyriškis prisistatęs D., kuris pasiūlė nupirkti iš jų grūdus. D. skambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravo kokiu būdu atsiskaito. D. pasakė, kad už grūdus sumoka iš karto grynais. D. atvyko į sandėlį, (duomenys neskelbtini) kaime, pasiimti grūdų mėginius. Anksčiau buvo nukentėję nuo sukčių, kurie nupirko grūdus ir neatsiskaitė, todėl D. pasakė, kad jei sugalvos nesumokėti sunkvežimio neišleis net iš kiemo. D. paprašė ant popieriaus lapelio užrašyti jo duomenis. Jis užrašė savo automobilio numerį, markę ir pasakė, kad esąs vardu D.. Paprašė užrašyti kokius kitus savo asmens duomenis, tačiau D. pasakė, nenorintis skelbtis. Lapelį yra išmetęs. Tą kartą D. pardavė apie 20 t. miežių, už toną jis sumokėjo po 420 Lt. Grūdus pasvėrė ir D. iš karto sumokėjo visus pinigus. D. abu kartus buvo atvykęs su tuo pačiu automobiliu „Peugeot“ raudonos spalvos. Sunkvežimis buvo iš Latvijos Respublikos, valstybiniai numeriai latviški. D. iš matymo pažintų. Grūdus jam pardavė tik vieną kartą. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 tomas, 182–183 b. l.).

Liudytojas J. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė, kad atpažįsta vyriškį, kurio nuotrauka protokole pažymėta Nr. 6, jo vardas D. (D. S.), kuris 2013 m. rugsėjo mėn. pirko iš jo grūdus (1 tomas, 184–185 b. l.).

2014-10-14 R. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi, jis registruotas žmonos vardu. Jis yra ūkininkas, užsiima augalininkyste, augina grūdines kultūras. Dažnai telefonu skambina pavieniai fiziniai asmenys siūlydami supirkti grūdus, tačiau jis atsisako, nes bendradarbiauja tik su žinomomis firmomis. Jis neatsimena ir negali pasakyti kas 2013-10-07 skambino jam telefonu. Dažniausiai telefonu paskambinę asmenys arba neprisistato, arba pasako tik vardą, jokių tikslesnių duomenų nepasako. D. S. pavardė jam nieko nesako. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 tomas, 180–191 b. l.).

2014-10-14 A. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jis. Jis nežino kas jam 2013-10-07 skambino. Jis yra ūkininkas, verčiasi gyvulininkyste ir augalininkyste. Grūdus mažai kam parduoda, o jei parduoda tik įmonėms. Jis neatsimena ar jam yra skambinęs vyriškis vardu D.. Jam nėra pardavęs jokių grūdų (1 tomas, 193–184 b. l.).

A. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2013 m. rudenį dirbo Latvijoje įsikūrusioje įmonėje (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vairuotoju. Važinėjo su sunkvežimiu „Man“, valstybinio numerio nežino. Su sunkvežimiu „Volvo“ važiuoti tekdavo retai, valstybinių numerių taip pat neatsimena. Važiavo į Lietuvą dėl grūdų. Važiuoti į Lietuvą nurodė viršininkas A. N.. Teko važiuoti tiek su Man, tiek su Volvo. Įmonėje išdirbo apie 6 metus ir į Lietuvą tekdavo važiuoti kiekvieną rudenį grūdų. Šitų kelionių jis neprisimena. Atsimena pavadinimą Akmenė, kad ten yra buvęs, tačiau su kokia mašina neprisimena. Labiausiai tikėtina, kad su Man. Jam niekada nebuvo duoti grynieji pinigai, kad Lietuvoje atsiskaitytų už perkamus grūdus. Visuomet važiuodavo į kokią nors džiovyklą, pasikraudavo ir išvažiuodavo. Buvo girdėjęs, kad buvo kažkokių nemalonumų, bet jis į tai nesigilino, nes jo tai nedomino (3 tomas, 54–55 b. l.).

F. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2013 m. rudenį dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš įmonės buvo paskirti du sunkvežimiai į Lietuvą, kurie reguliariai perveždavo grūdus iš Lietuvos į Latviją. Jis važinėjo su sunkvežimiu Volvo, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), šia mašina naudojosi ir A. S.. Tikslaus mėnesio jis neatsimena, pats asmeniškai buvo du ar tris kartus Lietuvoje, kažkur už Akmenės, kur buvo pakrauti grūdai ir krovinį vežė į Latviją. Niekur Lietuvoje nėra pristatęs krovinio. Įmonėje atsakingas A. N. nurodė, kad reikia pasikrauti ir kur išsikrauti. Visuomet važiuodavo vienas, niekas daugiau nėra važiavęs su juo kartu. Kartais nutikdavo taip, kad dalinamas krovinys. Į sunkvežimio krovinių skyrių supildavo kviečius ir jei krovinių skyrius iki galo neužpildydavo, dar pripildavo miežių. Pagal sunkvežimį gali pasakyti, kad į krovinių skyrių telpa mažiau tonų grūdų negi į priekabą. Tuo laiku kviečiai buvo pristatyti (duomenys neskelbtini) čia pat Bausmės sav. Tiksliai neatsimena, tuo metu buvo tokių atvejų, kai Agro Bausma buhalterį I. D. pinigų kad iškart atsiskaitytų už krovinį Lietuvoje pagal svorį po pakrovimo. Visada pinigų buvo duodama su rezervu, kad užtektų visam kroviniui apytiksliai apie 5000 eurų. Bet ar tai buvo tiksliai 2013 m. rudenį - neatsimena. Jei pakrovimo metu šalia nebūdavo grūdų savininko, tuomet pinigus palikdavo trečiajam asmeniui, tam, kuris vykdydavo grūdų krovimą. Sunkvežimį „Volvo“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), naudojo jis ir A. S.. Grūdai būdavo įkraunami džiovykloje ir niekada nebuvo taip, kad tuo metu toje vietoje būtų buvęs tik vienas žmogus. Buvo įvairaus amžiaus jauni žmonės, apie 30 metų vyrai. Nuotraukoje matomo vyro D. S., atrodo, nėra matęs. Nėra su šiuo asmeniu kontaktavęs (3 tomas, 56–57 b. l.).

2013 m. lapkričio 4 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. M. pateikė baltą popieriaus lapą su užrašu D. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 123–124 b. l.).

2015 m. liepos 13 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-35(15) nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktame lapelyje, pateiktu 2013 m. lapkričio 4 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rankraštinius įrašus „D (duomenys neskelbtini)“ parašė D. S. (2 tomas, 85–86 b. l.).

2013 m. lapkričio 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra grūdų sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra plytinis, pastato viduje įrengtas grūdų laikymo miegos kurios sužymėtos numeriais Nr. 1 iki Nr. 13 (1 tomas, 60–67 b. l.).

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad šis numeris, kuriuo buvo skambinama nukentėjusiajam V. M., priklauso D. S. (1 tomas, 180 b. l., 2 tomas, 31–51, 54–57, 72–73 b. l.).

2018-06-22 nukentėjusiojo V. M. įstatyminis atstovas V. M. pateikė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, 83–84 b. l.).

V. M. pateikė 2018 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2990 ir sąskaitos išrašo kopiją, kuriais patvirtina, kad atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala (3 tomas, 205 b. l.).

Kaltinamojo D. S. gynėja advokatė J. G. pateikė duomenis apie atsiskaitymą su nukentėjusiuoju V. M. (3 tomas, 202–204 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, jog D. S. veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jis iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasisavinti svetimą turtą – grūdus, apgaule piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, sudaręs žodinę sutartį dėl grūdų pirkimo – pardavimo ir iš anksto žinodamas, kad už paimtus grūdus jis neatsiskaitys, įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą, o būtent: 13 tonų kviečių (7795 Lt) 2257,59 eurų vertės ir 17 tonų miežių (8755 Lt) 2535,62 eurų vertės, taip jis apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą, padarydamas V. M. (16550 Lt) 4793,21 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Žala atlyginta.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu. Pripažinti D. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Iš kaltinamojo D. S. priteisti Telšių apskrities VPK patirtas proceso išlaidas 569,47 eurų.

D. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu (3 tomas, 94 b. l.). Nukentėjusiajam pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų negauta, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nurodė, jog su tokia bylos baigtimi sutinka (3 tomas, 197 b. l.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

D. S. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 12 str.), nusikalstama veika baigta. Anksčiau teistas 9 kartus, teistumas dėl naujai padaryto nusikaltimo neišnykęs, anksčiau paskirtos bausmės įvykdytos. 2010 m. birželio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 epiz.), 183 straipsnio 1 dalį (2 epiz.). Nusikaltimą padarė vykdydamas 2013 m. rugsėjo 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę, nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. vasario 10 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Baustas administracine tvarka. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), staliumi. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant prokuroro prašomą, BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmę – baudą, nustatant jos dydį artimą minimaliam dydžiui, numatytam BK 47 straipsnyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroro prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 ir 105 straipsnius proceso išlaidos vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų ir teismui priėmus nuosprendį iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas(duomenys neskelbtini) 72900 AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini) 40100 AB DNB bankas(duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas(duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas

(duomenys neskelbtini) 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

(duomenys neskelbtini) 21400 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

(duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas

Baudos mokėjimo kvitai pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1, Naujoji Akmenė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda bus nesumokėta savanoriškai, bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė