- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-192-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29713-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. P., Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. R. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 60 BBND (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. P. skirta 40 BBND (2 000 Eur) dydžio bauda.
Baudą nustatyta sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vadovaujantis BK kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini)sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „duomenys neskelbtini „valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis A. P. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir priimti naują – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę I. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trumpesniam nei 2 metų terminui; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės ar jos dalies atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
Šalies argumentai
2.1. Atkreipia dėmesį, kad nei BK nuostatos, nei Lietuvos A. T. nuosekliai suformuota BK 40 straipsnio taikymo praktika neapriboja teisiamojo galimybės prašyti teismo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tokiais atvejais, kai šis prašymas pateikiamas ne pirmosios, tačiau apeliacinės instancijos teisme, t. y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas gali būti taikomas tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, teikia savo ir laiduotojos prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.
2.2. Nurodo, kad atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį sąlygas, o būtent: jis yra teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tretiesiems asmenims turtinė ir/ar neturtinė žala nebuvo padaryta, yra objektyvus pagrindas tikėtis, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Paskutinį kriterijų grindžia tuo, kad, kaip jau minėta, yra teisiamas pirmą kartą, todėl šios nusikalstamos veikos padarymas yra vienkartinio pobūdžio įvykis, dėl kurio jis nuoširdžiai gailisi ir save dėl to smerkia, tuo pačiu, jis nėra sisteminis KET ar kitų teisės aktų pažeidėjas – yra baustas administracine tvarka tik už vieną smulkų KET pažeidimą. Laiduotoja prašo paskirti savo sutuoktinę, kuri yra pakankamai autoritetingas ir artimas jam asmuo, galėsiantis paveikti jį bei pakeisti jo elgesį į gerąją pusę.
2.3. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimas 2 metų laikotarpiui būtų neproporcingas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones svarbi tuo, kad jis su savo sutuoktine prižiūri jos senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos motiną, kuriai yra būtina nuolatinė priežiūra ir vykimas į sveikatos priežiūros įstaigas. Dažnu atveju susiklosto tokios situacijos, kai jo sutuoktinė dėl darbo ar kitų objektyvių aplinkybių neturi galimybės nuvežti savo motinos į gydymo įstaigą, todėl tai daro jis. Sutuoktinės motina neturi jokių kitų asmenų, kurie galėtų tą daryti, jo sutuoktinės tėvas yra miręs. Taigi, jam teisė vairuoti yra ypatingai svarbi, siekiant užtikrinti sutuoktinės motinos gerovę ir sveikatos būklę. Taip pat, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią jam vykti į darbą, kas lemtų tai, kad būtų neproporcingai ir neteisingai suvaržyta jo galimybė sąžiningai ir teisėtai uždirbti lėšas savo bei savo šeimos narių išlaikymui užtikrinti. Dar kartą pažymi, kad yra teisiamas pirmą kartą, nėra sistemingas KET ar kitų teisės aktų pažeidėjas, o nusikalstama veika, už kurią yra teisiamas, buvo vienkartinio pobūdžio nutikimas, dėl kurio jis nuoširdžiai gailisi bei šį savo elgesį smerkia, kaip visiškai nepriimtiną ir neteisingą. Taigi, nors ir vairavimas būnant neblaiviam savaime yra pavojingas reiškinys, galintis sukelti didelę žalą, tačiau tai nėra sistemingas jo elgesys, kas parodo, jog jo atlikti veiksmai yra reikšmingai mažesnio pavojingumo, nei, pavyzdžiui, nuolatos tokius veiksmus atliekančio asmens. Teigia, kad šioje situacijoje egzistuoja visetas faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų paskirti švelnesnę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę būtų pasiekti visi baudžiamosios poveikio priemonės tikslai, o būtent – jis 1-1,5 metų laikotarpiui neturėtų galimybės vairuoti transporto priemonės ir tokiu būdu būtų užkardyta galimybė atlikti naujas nusikalstamas veikas, tuo pačiu jis būtų tinkamai ir proporcingai nubaustas už atliktą nusikalstamą veiką, be kita ko, būtų realizuotas teisingumo principas.
2.4. Pažymi, kad jo sutuoktinė neturėjo jokios galimybės žinoti ar užkirsti kelio tam, jog jis savo paties iniciatyva vairuotų jai priklausančią transporto priemonę, be kita ko, tokiems veiksmams nepritarė, jų nepateisino. Tai yra vienintelis atvejis, kai jis vairavo neblaivus, todėl sutuoktinė neturėjo jokių objektyvių priežasčių ar kitų indikacijų automobilio užvedimo raktelius nuo jo slėpti ar šiuos nuolatos turėti su savimi, kadangi dalijimasis automobiliu buvo įprasta jų praktika, praeityje nesukėlusi jokių problemų. Vien tai, kad automobilis buvo įgytas ir disponuojamas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog šis privalo būti konfiskuojamas kaip jo paties turtas, valdomas asmeninės nuosavybės teise. Jo sutuoktinė konfiskuotiną automobilį įgijo su paskola, todėl susidarytų visiškai neproporcinga ir neteisinga situacija, kuomet automobilis, už kurį yra ir toliau privalės būti mokamos paskolos įmokos, būtų konfiskuotas tik dėl jo kaltės. Tai nulemtų, jog turto (automobilio) konfiskavimas šiuo atveju būtų visiškai netikslingas, kadangi tai labiau paveiktų ne jį patį, o jo sutuoktinę, kuriai šis automobilis yra būtinas nuvykti į darbą bei rūpintis savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos motina. Atsižvelgiant į tai, prašo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir automobilio „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į šio automobilio vertei lygios ar jos dalies pinigų sumos išieškojimą iš jo.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas L. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti nuteistajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
3.1. Nurodo, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu, be siūlytinos bausmės ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat prašė teismo skirti nuteistajam ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismas šio prokurorės prašymo nuosprendyje visiškai neaptarė – jis nebuvo išspręstas, skundžiamame nuosprendyje dėl tokio prokurorės prašymo nepateikta jokių motyvų ar argumentų, t. y. iš viso nebuvo pasisakyta ir spręsta dėl šios priemonės taikymo tikslingumo ar netikslingumo.
3.2. Pažymi, kad baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Neabejotina, kad prie šių tikslų įgyvendinimo gali reikšmingai prisidėti ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
3.3. Cituoja byloje nustatytas aplinkybes, kad A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto saugumo srityje, neatsakingai ir pavojingai elgėsi su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, būdamas neblaivus, kai neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nusikalstama veika padaryta 2025 m. rugpjūčio 20 d., dienos metu, apie 13.30 val., įprastai esant intensyvesniam eismui, kai A. P. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų pavojingai manevruojantis automobiliu „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia spręsti, kad jo veiksmai buvo pavojingi – vairavimas buvo toks, kad asmenys, stebintys iš šono, neturėjo abejonių, jog A. P. yra neblaivus. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos jis negalėjo. A. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 8 valandas (gėrė degtinę). Pirmu tikrinimu 13.36 val. jam nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija, antruoju tikrinimu 13.55 val. – 2,01 promilės. Šių aplinkybių kontekste veikos pavojingumą reikšmingai didina tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės bei ši transporto priemonė nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, akivaizdu, jog A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų matyti, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Taip pat, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių kilimo. Tai, kad šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių neatsirado, veikos pavojingumo nepašalina.
3.4. Mano, kad tai, jog A. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, yra reikšmingos sprendžiant dėl bausmės individualizavimo ir papildomų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad be paskirtos bausmės ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, yra pagrindas jam skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose – įpareigojant joje sudalyvauti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3.5. Atkreipia dėmesį, jog BK 72⁵ straipsnis įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. 2024 m. balandžio 25 d. priėmus įstatymą Nr. XIV-2573. Nusikalstama veika padaryta 2025 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau galiojant minėtam įstatymui. Įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta šios naujos baudžiamojo poveikio priemonės samprata bei jos atsiradimo priežastys. Pažymėta, kad programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Manytina, kad tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme paskatins kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta edukuoti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme, kiekvienam iš jų vertinant, kad galbūt reikėtų pradėti savanorišką gydymą, jog atitinkama problema būtų išspręsta. Ši priemonė tokiems asmenims, kaip A. P., gali tapti paskata keisti savo gyvenimo būdą.
3.6. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam paskyrimas būtų proporcingas, individualizuotas, atitinkantis jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir realiai galėtų paveikti jo elgesį. Taip pat ši baudžiamojo poveikio priemonė padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį – ne tik nubausti, bet paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, aptariamos baudžiamojo priemonės paskyrimas, šiuo konkrečiu atveju, taip pat būtų suderinamas su nuteistajam paskirta baudos bausme bei jau paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimu). Mano, jog vien tik BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas šiuo atveju aiškiai nėra pakankamas teigiamai paveikti nuteistojo asmenybę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, egzistuoja pagrįsta ir proporcinga pusiausvyra tarp būtinybės užtikrinti tokių teisės pažeidimų prevenciją ir papildomos BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šiam tikslui pasiekti.
3.7. Taigi, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje, kurioje A. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – esant pagrindui nuteistajam taikyti baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jos nebuvo pritaikytos, t. y. nepaskirta būtina šioje situacijoje paskirti prokurorės baigiamojoje kalboje prašyta BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, nors tam byloje buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti; netenkinti A. P. apeliacinio skundo dalies dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo, šį draudimą skirti jam 2 metams; netenkinti prašymo dėl automobilio konfiskavimo pakeitimo. A. P. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, tačiau, pateiktu apeliaciniu skundu, pašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukti.
8. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiamas nebuvo, kadangi jis tokio prašymo neteikė, tačiau, kaip minėta, to prašoma pateiktu apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys būtent šiuo klausimu.
9. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą (Lietuvos A. T. 2024 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2024).
10. A. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.
11. Kita, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis padarius nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos A. T. 2024 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2024).
12. A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertina blogai. Todėl laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
13. Įvykdytu nusikaltimu A. P. jokios žalos nepadarė, todėl jo atitiktis, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos aspektu, nevertinama.
14. Dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos A. T. 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).
15. Bylos duomenimis A. P. prieš tai teisiamas nebuvo, jis nusikalto pirmą kartą (1 t., 149 b. l). 5 metų laikotarpyje yra vos vieną kartą baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis (nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eismo dalyvaujančią transporto priemonę. Vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota)) (1 t., 151 – 153 b. l.). Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Apklausiamas bylą nagrinėjant apygardos teisme žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybės, yra realus pagrindas manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad aptariama laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.
16. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tam tinkamas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos A. T. 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
17. BK 40 straipsnio 5 dalis įtvirtinta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
18. Kartu su A. P. apeliaciniu skundu buvo pateiktas I. P. prašymas perduoti A. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Jame nurodoma, kad nėra jokių objektyvių priežasčių abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu ir autoritetu sutuoktiniui – A. P.. Šiuo metu ji dirba, nėra teista už jokias nusikalstamas veikas, todėl sutuoktiniui yra sektinu pavyzdžiu, kuris gali teigiamai paveikti bei užkardyti bet kokias jo galimybes nusikalsti ar atlikti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus ateityje. Apklausiama bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu I. P. patvirtino šį savo prašymą. Nurodė galinti su A. P. kalbėtis kaip žmona su vyru. Jis turi suprasti, kad negalima neblaiviam ir be teisių važinėti. Automobilio raktus pasiims savo žinion. Ji pati administracinių nusižengimų neturėjo, gal kada buvo padidinusi greitį, bet to neatsimena. Pažymėtina, kad A. P. neprieštarauja būti perduodamas žmonos atsakomybėn. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patikino, kad ji jam gali daryti teigiamą įtaką, ji jam autoritetas, jis jos klauso, jų santykiai yra labai geri.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog A. P. ir I. P. santuoka buvo registruota 2018 m. gruodžio 29 d. (1 t., 144 – 145 b. l.), taigi, jau trunkanti 6 metus, I. P. yra dirbanti, duomenų, kad ji būtų teista ar bausta administracine tvarka negauta, nekyla abejonių dėl jos tinkamumo būti A. P. laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką.
20. Esant šiai aplinkybei, A. P. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos – I. P. atsakomybėn 1 metams, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
21. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialia teise, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
22. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
23. A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 prom. girtumas. Jis transporto priemonę vairavo darbo dieną, šviesiu paros metu, miestelio gatvėje. Jo vairuotas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinimui dėl to, kad įtartinai manevravo. Neabejotina, kad tokiais savo veiksmais A. P. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Be to, A. P. transporto priemonę vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo (galiojimas pasibaigė 2024 m. liepos 11 d.), t. y. nebuvo jo prasitęsęs, ir tai žinojo, kadangi, kaip pats nurodė apklausiamas apeliacinės instancijos teisme metu, apie tai buvo informuotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus visas šias aplinkybes, A. P. yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones būtent 2 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d., kuomet jam buvo skirtas šios teisės sustabdymas (1 t., 124-125 b. l.). Skirti trumpesnį uždraudimo naudotis aptariama teise terminą, kaip prašo A. P., nėra teisinio pagrindo. Sutiktina, kad dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės jis patirs nepatogumus rūpinantis žmonos mama ar vykstant į darbą (nors byloje nėra duomenų, jog šiuo metu jis būtų kur nors įsidarbinęs), tačiau vien tai, nėra pakankamos priežastys skirti jam trumpesnį jos taikymo terminą, nes kiekvienas asmuo privalo prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes. Teisėjų kolegijos manymų, būtent 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones apeliantui skyrimas yra adekvatus ir proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai, asmenybei ir nevaržys jo labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.
24. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,01 prom. neblaivumas) bei akivaizdžiai suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo jam ir sutuoktinei I. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „duomenys neskelbtini “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo A. P. nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuriai, siekiant prevencinio tikslo, taikytinos BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatos. Aplinkybė, jog aptariamas automobilis yra įgytas santuokoje su I. P. (jos vardu), taigi dalis šio turto priklauso ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės sutuoktinei, lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto ar jo vertės išieškojimo taikymo neturi. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, apeliantui priklausančio bei konfiskuotino turto vertė – 4 502 Eur su PVM (1 t., 59 b. l.). Šiuo atveju nėra priežasčių manyti, kad konfiskavus turtą apeliantui ir jo šeimai bus sukeltos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais. Šių teismo išvadų nekeičia tai, kad I. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos vyras vairuos minėtą transporto priemonę būdamas neblaivus, automobilis buvo įgytas su paskola ir jis labiausiai yra reikalingas I. P. nuvykti į darbą bei rūpintis savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos motina. Būtent pats A. P. prieš pasirinkdamas teisei priešingą elgesį – transporto priemonė vairavimą būnant neblaiviam, turėjo įvertinti dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek jo šeimai.
26. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 2 metai.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. P. skiriamos jau dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir automobilio „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konstatuoja, kad dar ir prokuroro prašomos, BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas A. P., šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas jo padarytam nusikaltimui. Gi nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas vos vieną kartą, byloje nėra duomenų, jog turėtų priklausomybę nuo alkoholio. Jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi ir pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Aukščiau aptartų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas yra visiškai pakankamas bausmės tikslams pasiekti, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti varžomas labiau, nei tai yra būtina. Todėl prokuroro prašymas skirti A. P. dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, atmetamas.
Dėl išlaidų
29. 2025 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą A. P. teikė advokatas A. L. ir jo gynybos išlaidos sudaro 125 Eur sumą, kurią prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., 47-49 b. l.). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad A. P. skundas tenkinamas iš dalies, jis yra nedirbantis, konfiskuojama jam ir jo žmonai priklausanti transporto priemonė, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
30. A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 124-125 b. l.) – panaikinamos.
31. A. P. vairuotojo pažymėjimas Nr., saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
P. U. apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį, kuriuo A. P. (A. P.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. P. (A. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams, perduodant jį laiduotojos – I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir bylą A. P. (A. P.) atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu 1-3 dalimis, A. P. (A. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2-3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) .
A. P. (A. P.) taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.
A. P. (A. P.) vairuotojo pažymėjimą Nr., saugomą prie baudžiamosios bylos, perduoti AB „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. P. (A. P.) nepriteisti.