- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-193/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Orgidas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Girteka“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Contestus“
- Advokatai
- Andris Smaliukas, Eimantas Šiupša
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Orgidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1031-28/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Orgidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Girteka“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Contestus“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Orgidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą ir priteisti iš atsakovo UAB ,,Girteka“ 142 000 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą teisme nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašytos dvi statybos rangos sutartys, pagal kurias ieškovas, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti užsakovui statybos darbus sandėlyje Nr. III ir sandėlyje Nr. IV. Už atliktus darbus sandėlyje Nr. III atsakovas pilnai apmokėjo pagal šalių suderintus ir pasirašytus atliktų darbų aktus. Atliktus darbus sandėlyje Nr. IV atsakovas priėmė pasirašydamas 2005 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, kurių vertė buvo 409 669,54 Lt. Ieškovas išrašė minėto akto pagrindu PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas privalėjo apmokėti iki 2006 m. sausio 17 d. Tačiau atsakovas, vengdamas atsiskaityti, pateikė ieškovui niekuo nepagrįstą 2006 m. vasario 5 d. defektinį aktą, kuriame išvardinti defektai nebuvo aptarti šalių pasirašytame atliktų darbų priėmimo akte. Neatsiskaitymo pagrindu atsakovas taip pat nurodė baigiamųjų darbų aktų, pasirašytų užsakovo paskirto statybos valdytojo, nebuvimą, terminų atlikti darbus praleidimą. Pasinaudodamas ieškovo ekonomiškai silpnesne padėtimi, nes ieškovas privalėjo iš gautų sumų atsiskaityti su tiekėjais už medžiagas, panaudotas vykdant darbus, bei ieškovo priklausomumu nuo atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, atsakovas pareikalavo pasirašyti ginčijamą 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą, nes tvirtino, jog priešingu atveju visai neapmokės ieškovo pateiktų sąskaitų. Ieškovas buvo priverstas pasirašyti akivaizdžiai sau nenaudingą ir nuostolingą aktą, nes tolimesnis atsakovo delsimas atsiskaityti pagal rangos sutartį būtų sukėlęs ieškovui dar didesnius nuostolius. Ginčijamą aktą laikė neteisėtu ir nepagrįstu, nes jame nenurodytos ieškovo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybės, nepagrįstos jokiais dokumentais, baudos suma nepagrįsta jokiais skaičiavimais, o sutarties vykdymo terminai buvo pažeisti ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo kaltės, pastarajam vėluojant perduoti atliktų darbų frontus. Užsakovas priėmė pilną prievolės įvykdymą ir papildomai pareikalavo netesybų, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, kuriais buvo siekiama gauti naudos, naudojant ekonominį spaudimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė UAB „Girteka“ iš UAB „Orgidas“ 3 068 Lt bylinėjimosi išlaidų ir panaikino teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartimi taikytą areštą UAB „Girteka“ nuosavybės teise priklausančiam 142 000 Lt vertės turtui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2005 m. liepos 27 d. rangovas UAB „Orgidas“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. GIR-015-49-05 su užsakovu UAB „Girteka“ dėl statybos darbų objekte – sandėlyje Nr. IV, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-14). Sutartyje nustatyta, kad darbai užsakovui priduodami pagal atliktų darbų aktą, kurio pavyzdys ir forma suderinti sutarties priede Nr. 4, darbai galutinai laikomi užbaigtais, kai pasirašomas baigiamasis darbų aktas, kurio pavyzdys ir forma suderinti sutarties priede Nr. 6, t. y. kai įvykdyti visi darbai, užpildytas darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos, medžiagų ir įrenginių sertifikatai, atitikties deklaracijos bei ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai ir kt. (sutarties 2.2.15 p., 8.15 p.). Atliktų darbų aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2005 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l.15-16), ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą. 2006 m. vasario 5 d. užsakovo sudaryta komisija patikrino rangovo atliktus darbus ir, nustačiusi trūkumus, surašė defektinį aktą (t. 1, b. l.18-19). Teismo teigimu, vertinant šalių išdėstytus argumentus dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, nustatyta, kad sutartyje numatytus darbus ieškovas privalėjo atlikti per nustatytą laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. rugsėjo 5 d. pagal suderintą darbų grafiką (t. 1, b. l. 135). Byloje pateikti darbų fronto perdavimo ieškovui aktai (t. 1, b. l. 22-24, 101, 108-124) teismo manymu, iš dalies pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas negalėjo laiku atlikti prisiimtų įsipareigojimų ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau ir po to, kai jau buvo likusi tik dalis darbų ir perduoti visi būtini darbų frontai, ieškovas per sutartyje aptartą mėnesį laiko darbų nepabaigė. Byloje pateikti raštai patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dalis atliktų darbų buvo nekokybiški, kad defektai rangovo buvo taisomi, kad buvo vėluojama darbus priduoti (t. 1, b. l. 102, 106-107, 139-186, 192-197). Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog rangovas būtų pateikęs užsakovui pagal sutartį reikalaujamus baigiamajam atliktų darbų aktui pasirašyti būtinus dokumentus, kurių užsakovas reikalavo ir papildomai rangovui rašytais raštais (t. 1, b. l. 64). Atliktų darbų priėmimą reglamentuojantys CK 6.662 ir 6.694 straipsniai nustato, kad užsakovas privalo nedelsdamas apžiūrėti ir priimti atliktą rangovo darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju, defektinį aktą pasirašė užsakovo sudaryta komisija praėjus ne mažiau kaip mėnesiui po to, kai šalys pasirašė darbų atlikimo aktą, kuriame nebuvo fiksuoti jokie atlikto darbo trūkumai ar defektai. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas darbų trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, kai tie trūkumai buvo aptarti darbų priėmimo akte, išskyrus šio straipsnio 3-4 dalyse numatytas išimtis. Tačiau tiek įstatymas (CK 6.662 str.1 d., 6.668 str.), tiek bylos šalių pasirašyta rangos sutartis nustatė, kad atliktas darbas (jo rezultatas) yra priimami rangovui pateikus atliktų darbų aktą ir sutarties 2.2.15 p. įvardintus priedus, t. y. šalims pasirašius jų nustatytą ir suderintą baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Vertindamas 2006 m. vasario 5 d. defektinį aktą, teismas padarė išvadą, kad 1-5 akto punktuose nurodyti darbų trūkumai privalėjo būti fiksuoti pasirašant darbų atlikimo aktą 2006 m. gruodžio mėnesį, dėl ko nesuteikia pagrindo atsakovui remtis šiais trūkumais, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad pateikė užsakovui akto 5 punkte įvardintus dokumentus. Teismas nurodė, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog rangovas tinkamai neįvykdė prisiimtos prievolės, laiku neatlikęs sutartyje numatytų darbų ir nepateikęs būtinų dokumentų ir nesant pateiktam baigiamųjų darbų atlikimo aktui, nėra pagrindo konstatuoti būtent užsakovo kaltų veiksmų, bei daryti išvadą, kad užsakovas pažeidė prisiimtą prievolę (CK 6.694 str. 6 d., 6.652 str. 4 d.). Teismas ginčijamą 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą vertintino kaip rangovo ir užsakovo susitarimą dėl taikytinos sankcijos rangovui už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą vėluojant priduoti atskirus darbų frontus ir nekokybiškus darbus tiek pagal statybos rangos sutartį Nr. GIR-015-49-05 (IV sandėlio statyba), tiek pagal anksčiau pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. GIR-015-30-05 (III sandėlio statyba). Teismo manymu, aplinkybė, kad po šio akto pasirašymo užsakovas sumokėjo rangovui už atliktus darbus likusią (atėmus baudą) sumą, leidžia teigti, jog prievolė pagal rangos sutartį buvo įvykdyta: darbai atlikti ir už juos sumokėta. Byloje nepateikti detalūs paaiškinimai ir atitinkami įrodymai, kurių pagrindu šalys susitarė dėl būtent tokios sumos, tačiau teismas laikė, kad tai nėra esminė aplinkybė, nes ieškovas iš esmės nepripažįsta visos baudos skyrimo teisėtumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčijamą aktą pasirašė labai sau nenaudingomis sąlygomis, nes byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas tinkamai ir laiku neįvykdė prisiimtos prievolės, o 2005 m. gruodžio mėnesio darbų priėmimo aktas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei paneigti. Teismas nurodė, kad bylos šalys turi pakankamą patirtį statybų versle, kuriuo užsiima pakankamą laiką, jog suvoktų tiek statybų specifiką, tiek dėl statybos darbų pasirašomų sutarčių esmę ir prisiimamus įsipareigojimus bei atsakomybę dėl jų nevykdymo ir vien aplinkybė, kad ieškovas pasirašė suderinimo aktą, siekdamas išvengti galimai didesnių nuostolių ir gauti bent dalį jam priklausančio atlyginimo, negali būti vertinama kaip svarbios ir neišvengiamos priežastys, privertusios pasirašyti šį aktą. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas prievolės tinkamai neįvykdė, ginčijamą suderinimo aktą vertino kaip šalių pasirinktą atliktų darbų priėmimo dokumentą, kuriame susitarta dėl atsiskaitymo. Teismo manymu, tai, jog ieškovas pasirašė dėl 142 000 Lt dydžio baudos, tikėtina, kad šalys pozicijų suderinimo metu išsiaiškino šios sumos pagrįstumą ir jai pritarė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad susitarimas dėl rangos sutartyje numatytų sankcijų taikymo nelaikytinas ekonominiu spaudimu prieš ieškovą, nes, nesutikimo atveju ieškovas turėjo teisę šalių jau anksčiau pasirašytų dokumentų pagrindu įrodinėti savo tiesą ir ginti jo manymu pažeistą teisę įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Orgidas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą negaliojančiu. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė įrodymus ir sprendime nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė pareikšto ieškinio reikalavimus. Teismas nevertino šių aplinkybių, kad: atsakovas reikalavo ieškovą pasirašyti 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą; atsakovas grasino ieškovui neapmokėti už atliktus darbus (grasino ekonominiais padariniais), kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų; 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktas sudarytas ieškovui akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis; nesant ekonominio spaudimo, ieškovas nebūtų pasirašęs 2006 m. kovo 1 d. suderinimo akto. Teismas netyrė arba netinkamai ištyrė ieškovo teismui pateiktus įrodymus: PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, kad ieškovas turėjo prievolinių įsipareigojimų savo tiekėjams; 2006 m. kovo 1 d. suderinimo akte esančio prierašo ,,Galutinį atsiskaitymą garantuojame per 7 darbo dienas“, kuris patvirtina, kad atsakovas delsė atsiskaityti su ieškovu ir visiškai atsiskaityti žadėjo tik pasirašius suderinimo aktą; 2005 m. liepos 12 d., 2005 m. rugpjūčio 5 d., 2005 m. rugsėjo 21 d., ir 2005 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitas faktūras, įrodančias, kad atsakovas ieškovo atliktus darbus sandėlyje Nr. III priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktus bei pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę.
2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas visus darbus atliko tinkamai, o tai pagrindžia darbų priėmimo ir perdavimo aktai, kuriuose atsakovas nenurodė jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų ar defektų. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas vengė atsikaityti su ieškovu ir 2006 m. vasario 5 d., praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktai, ieškovui pateikė nepagrįstą defektinį aktą, nors teisės aktai numato, jog užsakovas priėmęs atliktą darbą, trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti (CK 6.662 str. 2 d.). Be to, sutarties 9.2 punkte numatyta, kad esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą šalims būtina pasirašyti tuo pačiu terminu nurodant ginčo priežastis, arba užsakovas privalo pareikšti argumentuotą nesutikimą, kai atsisakoma pasirašyti atliktų darbų aktą. Užsakovas darbus priėmė įformindamas 2005 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą, kuriame nenurodė jokių atliktų sandėlyje Nr. IV darbų trūkumų, defektų ar nukrypimų nuo sutarties sąlygų, todėl laikytina, kad darbai buvo atlikti tinkamai.
3. Teismas, apsiribodamas vien tik fakto, kad ieškovas nepateikė atsakovui baigiamųjų darbų aktų, konstatavimu, nevertino tai, kad pagal rangos sutarties nuostatas atsakovas ieškovui privalėjo apmokėti ne tik užbaigus visus rangos darbus, tačiau privalėjo apmokėti ir už tam tikrus darbų etapus – pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Pagal sutarties 9.4 p. atsakovas turėjo apmokėti už medžiagas per tris dienas, o už montavimo darbus per 20 dienų nuo sąskaitos faktūros pasirašymo. Sąskaita faktūra Nr. 00000175 atsakovo buvo pasirašyta 2005 m. gruodžio 28 d., todėl remiantis šia sąskaita faktūra ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atsakovas už statybines medžiagas 236 688 Lt privalėjo sumokėti iki 2005 m. gruodžio 31 d., o už atliktus montavimo darbus – 172 981,50 Lt – iki 2006 m. sausio 17 d. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus sąskaitos faktūros Nr. 00000175 409 669,54 Lt sumai neapmokėjo iki tol, kol ieškovas nepasirašė 2006 m. kovo 1 d. suderinimo akto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti sau nuostolingą aktą, nes bet koks atsakovo tolesnis delsimas sumokėti visą skolą, ieškovui būtų sukėlęs dar didesnius nuostolius. Ginčijamas suderinimo aktas bei jame nurodyta suma yra nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir įrodymais.
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Atsakovo veiksmai delsiant apmokėti už atliktus darbus, pasinaudojant savo pranašumu ir priverčiant pasirašyti suderinimo aktą prieš ieškovo valią, bei kitos ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtina didesnę tikimybę, kad ieškovas suderinimo aktą buvo priverstas pasirašyti esant ekonominiam spaudimui (CK 1.91 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Girteka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti šalių 2006 m. kovo 1 d. pasirašytą suderinimo aktą negaliojančiu, kaip sandorį sudarytą esant ekonominiam spaudimui (CK 1.91 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas reikalavimą pripažinti 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą negaliojančiu grindė aplinkybėmis, jog šį suderinimo aktą pasirašyti reikalavo atsakovas, jis grasino ieškovui neapmokėti už atliktus darbus, ginčijamas suderinimo aktas buvo sudarytas ieškovui akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, kurio jis nebūtų pasirašęs nesant ekonominio spaudimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. gegužės 27 d. ir 2005 m. liepos 27 d. pasirašė statybos rangos sutartis dėl statybos darbų objektuose – sandėliuose Nr. III ir Nr. IV, esančiuose (duomenys neskelbtini)
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kad remiantis bylos duomenimis negalima konstatuoti, jog ieškovas tinkamai įvykdė rangos sutartimi prisiimtą prievolę, nes nėra duomenų, kad jis pateikė atsakovui baigiamąjį darbų atlikimo aktą pagal sutartyje nustatytus reikalavimus. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalį darbų ieškovas atliko nekokybiškai, iki ginčijamo suderinimo akto pasirašymo nebuvo ištaisęs visų jo atliktų darbų defektų, taip pat buvo pažeidęs statybos darbų pabaigos terminus (b. l. 102, 106-107, 125, 139-186, 192-197).
Dėl šių aplinkybių teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šalys 2006 m. kovo 1 d. pasirašydamos suderinimo aktą, susitarė dėl taikytinos sankcijos ieškovui už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą pagal sutartis. Ieškovo argumentas, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus sandėlyje Nr. III ir už juos pilnai apmokėjo yra nepagrįstas, nes teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbai sandėlyje Nr. III taip pat buvo atlikti su defektais, kuriuos pats ieškovas pripažino ir juos šalino. Šią aplinkybę patvirtina 2005 m. spalio 28 d. defektų sąrašas (t. 2, b. l. 130-134) bei 2005 m. lapkričio 9 d. ieškovo pranešimas dėl baigiamųjų darbų defektų (t. 2, b. l. 136).
Faktinių aplinkybių dėl daryto ekonominio spaudimo nustatymas sudaro pagrindą pripažinti, kad sandoris (ar jo dalis) buvo sudarytas su šalies, veikusios tokio spaudimo įtakoje, valios trūkumais, todėl toks sandoris gali būti nuginčytas pripažįstant jį negaliojančiu. Sandoris nurodytu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad ekonominis spaudimas buvo objektyvus ir realus. Tokio pobūdžio spaudimas visų pirma vertintinas kaip vienas iš objektyvaus ir realaus grasinimo būdų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, sprendžia, kad šioje civilinėje byloje nėra įrodyta, jog atsakovas objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindamas nenaudingais ieškovui ekonominiais padariniais būtų jį privertęs pasirašyti ginčijamą suderinimo aktą. Šalys suderinimo aktu siekė įtvirtinti statybos rangos sutarčių pažeidimo pasekmes, remdamosi šiose sutartyse numatytomis savo teisėmis ir pareigomis. Bylos duomenimis atsakovas negalėjo nulemti ieškovo valios pasirašyti ginčijamą aktą, nes ieškovas nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo. Apeliantas argumento, kad atsakovas, pasirašydamas ginčijamą suderinimo aktą, pasinaudojo savo pranašesne padėtimi, nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas turėjo prievolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl jo turtinė padėtis nebuvo gera ir ieškovas buvo priverstas pasirašyti ginčijamą suderinimo aktą, yra atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir jo tikslas yra pelno siekimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, kaip verslo subjektas, nėra silpnesnioji sandorio šalis ir veikia savo rizika bei pasirašydamas ginčijamą 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, įvertinti sudaromo sandorio pasekmes. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas negali remtis savo sunkia finansine padėtimi, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, ginčijamame suderinimo akte šalys susitarė dėl ieškovo atsakomybės, t. y. netesybų, kurias ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui už sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gegužės 27 d. ir 2005 m. liepos 27 d. statybos rangos sutartis netinkamą įvykdymą. Ginčijamo suderinimo akto dalykas – netesybų sumokėjimas, patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis negali būti pagrindas pripažinti šalių pasirašytą 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo. Be to, ieškovo teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros tik patvirtina ieškovo turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims dydį, tačiau neįrodo sunkios ieškovo finansinės padėties.
Ieškovo nurodytas prierašas 2006 m. kovo 1 d. suderinimo akte, kad atsakovas garantuoja galutinį atsiskaitymą per 7 darbo dienas nepatvirtina jokio atsakovo ekonominio ar kito pranašumo, ar kad atsakovas būtų grasinęs ieškovui ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų.
Ginčijamas suderinimo aktas, šalims nustačius pasekmes, tiesiogiai kylančias iš netinkamai įvykdytos šalių sudarytos sutarties, negali būti laikomas sudarytu dėl vienos iš šalių ekonominio spaudimo arba grasinančių veiksmų, nes tokios pasekmės yra iš anksto numatytos sutartyje ir jos neišvengiamai kyla netinkamai įvykdžius sutartį pagal šios sutarties nuostatas ir CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Sudarydamos ginčijamą 2006 m. kovo 1 d. suderinimo aktą, šalys susitarė dėl statybos rangos sutarčių netinkamo įvykdymo pasekmių ieškovui. Todėl atsakovo reikalavimas sumokėti netesybas už sutarčių pažeidimus negali būti laikomas atsakovo nesąžiningais veiksmais ir grasinimu ieškovui šių veiksmų sąlygojamais ekonominiais padariniais.
Sprendžiant, ar sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, turi būti nustatytos akivaizdžios nenaudingos ekonominės sąlygos, t. y. įvertinus byloje esančius įrodymus, neturi likti jokių abejonių dėl šių sąlygų nenaudingumo. Tačiau šioje byloje ginčijamas suderinimo aktas nebuvo pasirašytas akivaizdžiai ieškovui nenaudingomis sąlygomis, kadangi jo pasirašymą sąlygojo ieškovo padarytas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas ir už šį pažeidimą sutartyse numatytų sankcijų taikymo galimybė.
Įstatymas numato, kad apeliaciniame skunde negalima reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo išdėstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 312 str.), todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ginčijamame suderinimo akte nurodytos sumos pagrįstumu.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas visus darbus atliko tinkamai, ir tai neva pagrindžia darbų priėmimo ir perdavimo aktai, kuriuose atsakovas nenurodė jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų ar defektų. Pažymėtina, kad teismas teisingai nurodė, jog ieškiniu ginčijamas sandoris – šalių suderinimo aktas, todėl apie prievoles, kylančias iš rangos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nepasisakė.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino, jog pagal rangos sutarties nuostatas atsakovas ieškovui privalėjo apmokėti ne tik užbaigus visus rangos darbus, tačiau privalėjo apmokėti ir už tam tikrus darbų etapus – pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras, taip pat atmestinas, nes, kaip minėta, ieškinys pareikštas kitu pagrindu.
Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs ieškovą pasirašyti ginčijamą suderinimo aktą.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 96 str.). Atsakovas prašydamas priteisti advokato atstovavimo išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą (t. 3, b. l. 19), tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų apmokėta, todėl šį atsakovo prašymą teisėjų kolegija atmeta (CPK 98 str.). Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, kurio ginčijama suma 142 000 Lt, sumokėjo 440 Lt žyminio mokesčio daugiau negu reikėjo pagal įstatymą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), todėl ieškovui grąžintina permokėta mokesčio suma (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Orgidas“ (į. k. 125503028) 13,40 (trylika litų, 40 ct.) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Grąžinti ieškovui UAB ,,Orgidas“ iš valstybės biudžeto už apeliacinį skundą permokėtą 440 (keturis šimtus keturiasdešimt) Lt žyminio mokesčio sumą.