- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- AS-403-70-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB “Policiklas”
- Atsakovas
- Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB “Policiklas” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB “Policiklas” skundą atsakovui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 187 „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo akto patvirtinimo”. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 171350,27 Lt mokesčio už aplinkos teršimą už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 187 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam paskaičiuota suma nepakeliamai didelė. Nesustabdžius sprendimo galiojimo, pareiškėjas privalės apskaičiuotą sumą sumokėti, ko pasekmėje bus padaryta didelė žala įmonės finansiniams interesams, įmonė nesugebės atsiskaityti su savo kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais, darbuotojais ir greičiausiai bus priversta bankrutuoti. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą gali būti neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki neteisėto sprendimo priėmimo, kadangi įmonė bus bankrutavusi arba jai bus iškelta bankroto byla arba įmonės skolos bus labai išaugusios, įmonė praras gerą vardą ir nepriekaištingą reputaciją tarp kitų rinkos dalyvių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepatenkino.
Teismas nurodė, kad iš skundo bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog ginčijamu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 187 pareiškėjas įpareigotas 171350,27 Lt sumą sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Pareiškėjas teigia, kad prašoma įmokėti suma jam yra nepakeliamai didelė ir tai gali atsiliepti įmonės finansiniams interesams, įmonė nesugebės atsiskaityti su savo kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais, darbuotojais ir greičiausiai bus priversta bankrutuoti. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2005 m. kovo 25 d. visų akcijų savininko UAB „Dzūtra” sprendimu Nr. 04 buvo nutarta perimti UAB „Policiklas” vykdomą veiklą bei parduoti UAB „Dzūtra” ilgalaikį turtą. Be to, iš pareiškėjo prie skundo pateikto paaiškinimo matyti, kad visi bendrovės UAB „Policiklas'” darbuotojai UAB ”Policiklas” ir UAB „Dzūtra” susitarimu pervesti dirbti į UAB „Dzūtra”. Pareiškėjas pateikė UAB „Policiklas” finansinės atskaitomybės dokumentus tik laikotarpiui iki 2005 m. kovo 28 d. Vėlesniam laikotarpiui pareiškėjas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Taip pat nėra pateikta teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad UAB „Policiklas” nuo 2005 m. kovo 25 d. vykdo kokią nors veiklą. Dėl paminėtų priežasčių teismas nusprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių įmonė negalės atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais, neužteks lėšų toliau vykdyti bendrovės veiklą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė netaikytina.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo 2006 m. spalio 9 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo Nr. 187 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde akcentuojama, kad atsakovo 2006 m. spalio 9 d. sprendimu buvo patvirtintas apskaičiuotas 171350,27 Lt mokestis, kurį UAB „Policiklas” privalo sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Ši suma UAB „Policiklas” yra labai didelė ir mokesčio sumokėjimas kelia esminę grėsmę jos finansinei situacijai, įsipareigojimų vykdymui, konkurencingumui, išlikimui rinkoje ir priverstų UAB „Policiklas” bankrutuoti. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, realus teismo sprendimo įvykdymas, jei UAB „Policiklas” skundas būtų patenkintas, ne tik pasunkėtų, bet tikėtinai taptų nebeįmanomas
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia administraciniam teismui taikyti ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę. Akto galiojimo laikinas sustabdymas yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pareiškėjas teismui apskundė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 187 „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo akto patvirtinimo”. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 171350,27 Lt mokesčio už aplinkos teršimą už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti šio sprendimo galiojimą.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent šis mokestis buvo apskaičiuotas pareiškėjui (b. l. 20). Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mokesčio už aplinkos teršimą už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą nėra pagrindo, tai būtų beprasmiška, nes tie veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja grėsmę būsimam teismo sprendimui, priverstinai negali būti įgyvendinti. Jei pareiškėjas savo noru nori sumokėti jam apskaičiuotas sumas, jis tai gali padaryti, tačiau tai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjo nurodomą grėsmę būsimam teismo sprendimui tokiu atveju sukeltų jo paties savo noru atlikti veiksmai, o ne sprendimo galiojimas ir sprendimo pagrindu institucijų atliekami veiksmai.
Dėl paminėtų priežasčių, nors ir dėl kitų motyvų bei argumentų, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.