Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms V. Ž., D. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2014-07-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto/rajono/ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (įsiteisėjo 2014-08-13), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 182 str. 1 d. 215 str. 1 d.; 182 str. 1 d. 215 str. 1 d.; 178 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2012-12-13, 19.28 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be V. Ž. žinios ir sutikimo, iš virtuvinės spintelės paimdamas, neteisėtai įgijo V. Ž. vardu AB “Swedbank” banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, jis, 2012-12-13, apie 19.28 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas V. Ž. vardu AB “Swedbank” banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus), taip apgaule save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, iš V. Ž. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “SEB bankas“, neteisėtai pervedė 1000 litų, kurių dalį – 980 Lt išgrynino 2012-12-14, 11.21 val. AB “SEB banko” Panevėžio finansinių paslaugų centre, Ukmergės g. 20, Panevėžyje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – pinigus - 1000 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, N. P., 2012-12-15, 20.58 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas V. Ž. vardu AB “Swedbank” banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus), taip apgaule save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, iš V. Ž. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “SEB bankas“, neteisėtai pervedė 2000 litų, kuriuos 2012-12-17, 11.21 val., išgrynino bankomate, adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – pinigus - 2000 Lt.

Be to, jis, 2014-04-11, apie 16.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – D. M. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 206 Dual Sim”, 150 Lt. vertės.

Neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimas bei panaudojimas apgaule įgyjant svetimą turtą:

Kaltinamasis N. P. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su V. Ž., gyvenančia (duomenys neskelbtini), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2009 metų vasaros. 2012 metų pabaigoje, būdamas V. Ž. namuose, pasiėmė jos internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, nes žinojo, kad šie duomenys yra virtuvės spintelėje, ketindamas iš jos sąskaitos banke pervesti pinigų į savo sąskaitą banke, kadangi reikėjo pinigų. V. Ž. tuo metu buvo darbe. Jai prieš tai nebuvo pasakęs, kad ketina naudotis jai išduotais internetinės bankininkystės kodais ir slaptažodžiais bei kad ketina persivesti pinigų. V. Ž. nepasakė, neatsiklausė ir jos neinformavo, kad ketina atlikti šią finansinę operaciją, nes tarp jų buvo taip priimta, kad, esant reikalui, ji internetinės bankininkystės pagalba persivesdavo į savo sąskaitą banke pinigus iš jo sąskaitos banke ir atvirkščiai. Jam tada staigiai įsireikė pinigų, o V. Ž. buvo jau darbe, todėl jos iš anksto nepaprašė nei grynųjų pinigų, nei leidimo naudotis internetinės bankininkystės kodais ir slaptažodžiais. Jis pervedė iš V. Ž. sąskaitos banke į savo sąskaitą banke 1 000 Lt ir apie tai jos neinformavo. Vėliau, datos tiksliai neprisimena, tokiu pat būdu ir tokiomis pat aplinkybėmis pervedė iš V. Ž. sąskaitos banke į savo sąskaitą banke 2 000 Lt ir apie tai taip pat V. Ž. neinformavo. Už tuos 1 000 Lt pirko lovą, esančią jos namuose. 2000 Lt jie leido bendrai, savo reikmėms, bet ji apie tai nežinojo, kieno pinigus jie leidžia. Neėmė pinigų grynaisiais, naudodamasis jos banko mokėjimo kortele, nes ši kortelė buvo pas V. Ž., taip pat neprašė V. Ž., kad ji jam duotų pinigų grynaisiais, nes žinojo, kad neduos. Kai ji pastebėjo, kad nebėra minėtų pinigų jos sąskaitoje, pradėjo pykti ir tada jie abu nuėjo į banką, ji išsiėmė sąskaitos išrašą, nes norėjo sutikslinti duomenis dėl elektroninės bankininkystės ir toliau jie dar pusantrų metų gyveno kartu, tik kai tarpusavio santykiai pradėjo blogėti, ji pasakė, kad dėl tų pinigų ji jau turi pretenzijų ir kreipsis į policiją. Gražiuoju jai neatidavė pinigų, nes nematė už ką jai juos atiduoti, nes ji iš jo paimdavo viską, todėl mano, kad ir jis galėjo imti jos pinigus. Motina V. P. V. Ž. atidavė 1 000 Lt., nes jis tuo metu neturėjo, o daugiau pinigų nematė už ką jai atidavinėti.

Nukentėjusioji V. Ž. 2014-04-02 protokole-pareiškime bei 2014-04-02, 2014-05-30 apklausų metu parodė, kad Su N. P. niekada kartu negyveno ir juo labiau nevedė bendro ūkio, tik draugavo, jis pas ją ateidavo į namus, matyt, tada ir pamatė, kur ji laiko elektroninės bankininkystės duomenis. Jį vieną savo namuose yra palikusi, bet tik keletą kartų, tačiau kada tiksliai- datų neatsimena. N. P. ji niekada nėra davusi savo buto raktų. N. P. tuo metu nedirbo ir jokių lėšų neturėjo, jo paties bankininkystės kortelė būdavo pas jo motiną. 2012 metų gruodžio mėnesį pasitikrino savo elektroninę bankininkystę ir pamatė, kad nuo jos sąskaitos per du kartus nuimti pinigai – 3000 Lt. Tuomet nuvyko į banką išsiaiškinti. Banko darbuotoja pasakė, kad tie pinigai pervesti į N. P., sąskaitą, tačiau ji jokių pinigų N. nepervedinėjo. Į policiją kreipėsi ne iš karto, nes galvojo, kad susitars gražiuoju, tačiau jis tų pasisavintų pinigų negrąžina iki šiol. Vieną tūkstantį litų grąžino jo mama V. P., dėl likusių pinigų pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad dar 1000 Lt atiduos vėliau, o kitus 1000 Lt pats N.. Jis galėjo matyti, kur jie laikomi, kai ji internetu mokėdavo kai kuriuos mokesčius, o jis tuo momentu būdavo jos namuose. Jie nesinaudodavo vienas kito internetinės bankininkystės duomenimis, gal tik vieną kartą, kai jis neturėjo jam išduotos banko mokėjimo kortelės nei asmens dokumento, kad galėtų nusiimti pinigų, tai tada paprašė, kad ji nuo jo sąskaitos banke pervestų pinigus į savo sąskaitą banke ir jis tada jai išduota banko mokėjimo kortele tuos pinigus pasiimtų. Kada tai buvo – neatsimena ir tai buvo gal 500 Lt., bet tai nebuvo susiję su tais pinigais, dėl kurių atliekamas šis tyrimas. Daugiau jokių bendrų finansinių operacijų nėra atlikę nei kartu, nei atskirai su leidimu vienas kitam. Tai nebuvo tarp jų priimta ir ji niekada nebūtų leidusi naudotis savais pinigais. Yra buvę taip, kad 800 Lt jis be jos žinios, panaudodamas jos internetinės bankininkystės kodus ir duomenis, pervedė iš jos sąskaitos į jos dukros T. Ž. sąskaitą, T. pasakęs, kad jis neturi banko mokėjimo kortelės ir jos atsiklausė dėl minėtos finansinės operacijos, T. sutiko. Tada T. Ž. nuėmė tuos pinigus bankomate ir padavė N. P.. Tokiu būdu jos abi buvo apgautos, nes jis aiškino, kad uždirbo pinigų ir jie gali važiuoti į PPC „Babilonas“ papramogauti. Taip ir buvo, jie PPC „Babilonas“ pramogavo, nusipirko lovą, buvo kavinėje, t.y. šiuos pinigus išleido kartu ir ji pretenzijų neturi, nes ta lova ir šiuo metu yra jos namuose. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo jos pačios, o ne jam pervesti pinigai, bet, kadangi išleido pagrinde jos reikmėms, tai pretenzijų dėl to neturi. Kai jis iš jos sąskaitos į savo sąskaitą banke pervedė minėtus 1 000 Lt. ir 2 000 Lt., tai jie šių pinigų bendrai tikrai neleido. Žino, kad 1 000 Lt. jis nusiėmė kažkur su savo pasu tada, kai juos persivedė į savo sąskaitą, kiti 2 000 Lt. buvo nuimti, kaip jai žinoma iš paties N. P. - kažkokiame bankomate. Tai sužinojusi ji supyko, reikalavo atiduoti pinigus. Jis buvo pats nuvykęs į policiją ir atvyko į jos namus su policija, sakydamas, kad jis „prisidavė, prisipažino kaltas“ ir policijos pareigūnai klausė jos, ar ji rašys pareiškimą, bet tuokart nerašė, nes jis prisipažino ir pasižadėjo pinigus grąžinti, bet negrąžino, išskyrus jo motinos atiduotus 1 000 Lt. Iš pradžių su juo bendravo draugiškai ir vien todėl, kad tikėjosi, jog jis nors po truputį grąžins tuos pinigus, nes tai jai yra nemaža suma, tačiau jam nesiruošiant grąžinti pinigų, kreipėsi su pareiškimu į policiją. Jis yra prikaišiojęs, kad ją išlaikė, bet jis niekada neturėjo pakankamai pinigų net savo reikmėms, tik kartais nupirkdavo maisto. Bendravimo su N. P. - metų - laikotarpiu jis yra dirbęs apie du mėnesius laiko, o daugiau niekur nedirbdavo, meluodavo apie savo pajamas, meluodavo, kad registravosi darbo biržoje. Prašo priteisti 2000 Lt.

Akistatos tarp nukentėjusiosios V. Ž. ir N. P. metu V. Ž. patvirtino savo parodymus, N. P. parodė, kad iš persivestų į savo sąskaitą pinigų kartu pirko maistą, mokėjo už butą, bet jai nesakė, kad už butą moka jos pinigais, sakė, kad tai jis moka. Pinigus paduodavo grynaisiais jai į rankas, sakydamas, kad tai jo pinigai, kuriuos jam atsiuntė sesuo iš užsienio. (b.l. 86-88)

Iš šiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityto liudytojos apklausos protokolo matyti, kad T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta N., kuris yra jos mamos V. Ž. buvęs draugas. Jie niekada kartu ir negyveno, nevedė bendro ūkio, tik jis ateidavo, pabūdavo, bet nei mama, nei ji nebuvo davę N. buto raktų. Jis ateidavo tada, kai kažkas būdavo namuose. Atsimena, kad buvo taip, kad N. paprašė, jog ji leistų į jai priskirtą banko sąskaitą pervesti jo pinigus, kuriuos jam yra atsiuntusi jo sesuo iš Norvegijos, nes jis pats negali tų pinigų nusiimti, kadangi neturi banko mokėjimo kortelės ar tai asmens dokumento – to tiksliai nepamena. Taip pat jis minėjo, kad kai pinigus jis perves į jos sąskaitą, tada ji turės juos nuimti bankomate ir jam paduoti. Ji tada N. padavė lapelį su jai priskirtos banko sąskaitos numeriu ir jis, konkrečiai aplinkybių neatsimena, pervedė į jos sąskaitą 800 Lt. Tuos pinigus bankomate išgrynino ji pati ir padavė N.. Neatsimena, ar mamai būnant namuose N. pervedinėjo pinigus į jos banko sąskaitą, nei kaip konkrečiai pervedinėjo pinigus, nes nematė, kaip jis tai padarė. Šiaip mama, kiek žino, N. neleisdavo naudotis savo internetinės bankininkystės duomenimis, kodais bei atlikinėti bankinių operacijų jai priskirtoje banko sąskaitoje. Tuomet, tą pačią dieną ji, Nerijus ir mama bei mažametis brolis S., nuvyko į PPC „Babilonas“, kur už tuos pinigus buvo nupirkta lova, kuri dabar yra mamos namuose, dar nuėjo į kavinę, dar kažką pirko. N. pademonstravo, kad iš savo pinigų namams nupirko lovą, tačiau vėliau paaiškėjo, t.y. mama jai pasakė, kad ji aptiko, jog N. tuos 800 Lt. į jai (T. Ž.) priskirtą sąskaitą banke pervedė iš jos (V. Ž.) sąskaitos banke, t.y. apgavo. Taip pat mama sakė, kad N. ir daugiau kartų ją taip yra apgavęs, t.y. nuo jos sąskaitos banke pervedęs pinigų į savo sąskaitą banke ir ji tai pamatė per internetinę bankininkystę bei sužinojo banke. Daugiau jokių pirkinių, kuriuos „nupirko“ N. iš mamos pinigų, namuose nėra, nes tokių pirkinių ir nebuvo, nebent jis kartais nupirkdavo maisto. (b.l. 39-40)

Liudytoja V. P. patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad N. P. yra jos sūnus. N. apie pusantrų metų gyveno kartu su V. Ž., o kai ji maždaug prieš pusmetį laiko N. „išvijo“, jis išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena ir dabar. Nežino, kaip jie pasiskirstydavo pinigais ir koks buvo jų susitarimas dėl įvairių finansinių reikalų. N. dažnai prašydavo jos (V. P.) pinigų, kam juos leido - nežino. Ji nuomojo N. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau N. po poros mėnesių pasakė, kad jam jo nebereikia, nes jis būna pas V. Ž.. Apklausos metu parodytame raštelyje (kopijoje), yra jos ranka parašyti žodžiai, kad ji V. Ž. davė 1 000 Lt. už N. P., kadangi ji (V. Ž.) pas ją atvykusi pasakė, kad N. iš jos sąskaitos banke nuėmė 3 000 Lt. be jos žinios ir ji dėl to parašė pareiškimą policijai ir jei jis arba ji (V. P.) grąžins tuos pinigus, tai ji tą pareiškimą atsiims. Ji, gailėdama sūnaus, atidavė V. Ž. 1 000 Lt. ir surašė tą raštelį. N. apie minėtus nuimtus 3 000 Lt. jai nieko nesakė, nematė pas jį nei kur kitur tų pinigų. Taip pat nematė kokių nors naujų daiktų pas jį – kad jis būtų ką nors nusipirkęs ar įsigijęs. Atsimena, kad kažkuriuo laiku N., dar bendraudamas ar tai gyvendamas su V. Ž., savo vardu pasiėmė tris greituosius kreditus, gal taip norėdamas V. Ž. parodyti, kad jis tuos pinigus kažkur užsidirbo. Apie tuos kreditų paėmimus sužinojo todėl, kad į butą, kuriame gyvena ir kur N. yra registruotas, atėjo laiškas iš kredito bendrovės. N. paklausus, šis atsakė, kad jokiu būdu nesakytų V., nes ji labai prieš greituosius kreditus. Klausė jo, kodėl jis nuėmė iš jos sąskaitos pinigus, o jis pasakė, kad V. iš jo sąskaitos irgi yra nuėmusi, tačiau ar su jo žinia, ar be jo žinios, jis nesakė, o ji ir neklausė. V. Ž. sąskaitoje galėjo būti minėti 3 000 Lt., kadangi ji kartu su savo broliu tuo laikotarpiu buvo pardavę savo mirusios mamos butą ir pasidalinę pinigus. (b.l. 41-43)

Iš AB “Swedbank” pateikto V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad:

2012-12-13 N. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį “skola”; tą dieną 19:27 – 19:40 val. prie V. Ž. sąskaitos jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini);

2012-12-15 N. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį “dffs”; tą dieną 20:58 val. prie V. Ž. sąskaitos jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini);

2012-12-27 T. Ž. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 800 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį “TAIP”; tą dieną 12:47 – 12:48 val. prie V. Ž. sąskaitos jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-28)

2014-06-09 UAB “ELEKTA” raštas, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-01-10 priklauso V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). (b.l. 30)

Iš AB “SEB bankas” pateiktos informacijos matyti, kad prie N. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės 2012-12-12 – 2012-12-16 dienomis, o 2012-12-13, konkrečiai 10:04, 10:17, 15:22 val., 16:22 val., 18:46 val., 19:01 val., 19.06 val., buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini).

Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2012-12-14 į sąskaitą įskaityti iš mokėtojo V. Ž. pervesti pinigai – 1000 Lt., kurių dalis – 980 Lt - tą pačią dieną išgryninti. 2012-12-17 į sąskaitą įskaityti iš mokėtojo V. Ž. pervesti pinigai – 2000 Lt., kurie tą pačią dieną, 11:21:49 val. išgryninti bankomate, adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžyje. (b.l. 34-38)

Nors N. P., iš esmės patvirtindamas, jog be leidimo pasiėmė svetimus V. Ž. internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodžius ir juos panaudojo be leidimo pervesdamas į savo sąskaitą svetimus 1000 Lt ir 2000 Lt, nurodė, jog kaltu nesijaučia, tačiau jo kaltė neteisėtai įgijus V. Ž. vardu AB “Swedbank” banke atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir taip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d. yra pilnai įrodyta nuosekliais viso baudžiamojo proceso metu V. Ž. parodymais, jog ji su kaltinamuoju jokio bendro ūkio nevedė ir niekada jam neleido naudotis savo internetinės bankininkystės kodais ar slaptažodžiais, tai patvirtina ir kaltinamojo parodymai bei 2014-06-09 UAB “ELEKTA” raštas, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-01-10 priklauso V. Ž.. Taipogi paties kaltinamojo prisipažinimu, jog jis pervedė svetimus pinigus į savo sąskaitą, V. Ž. parodymais, jog ji niekada neleido, o netgi ir paprašius, kaltinamajam nebūtų leidusi jam įgyti jos turtą, AB “Swedbank” pateikta informacija bei V. Ž. sąskaitos išrašu pilnai įrodyta N. P. kaltė per interneto prieigą, neteisėtai panaudojant V. Ž. vardu AB “Swedbank” banke atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, apgaule save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atlikus finansines operacijas, iš V. Ž. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą neteisėtai pervedus 1000 litų, jų dalį – 980 Lt išgryninus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – pinigus - 1000 Lt bei tęsiant nusikalstamą veiką 2012-12-15 analogiškai neteisėtai pervedus 2000 litų, kuriuos 2012-12-17, išgrynino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijus svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – pinigus - 2000 Lt, viso įgijus 3000 Lt, pilnai įrodyta. N. P. paaiškinimai, jog jis, pripažindamas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, kaltu prisipažįsta tik iš dalies, nes manosi turįs teisę taip elgtis, vertintini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę bei išvengti žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė apgaulės būdu, panaudojant vieno ir to paties asmens svetimos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pasisavinant svetimą to paties asmens turtą dviem alternatyviais veiksmais. Tokių veikų atskiras sudėtines dalis jungė vieningas kaltininko sumanymas, bendras abiem veiksmam, todėl N. P. įvykdyti 2012-12-13 bei 2012-12-15 alternatyvių veiksmų atlikimai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų vieningą tikslą ir laikytina, kad jis nuo 2013-05-13 iki 2013-05-18 padarė vieną tęstinę veiką esant idealiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje sutapčiai.

Motyvuojamoji dalis

N. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Ž. pareikštas civilinis ieškinys 2000 lt. sumai (b.l. 18) įrodytas, pagrįstas ir priteistinas iš N. P., kadangi žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais.

N. P. paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tačiau neatsimena kurią dieną, susitiko su pažįstama D. ir jos drauge V.. Jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus dvi dienas - pradžioje jo namuose (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) gatvėje pas kažkokį D. draugą, paskui pas D. namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Čia buvo tik trise – jis, D. ir V.. Neatsimena, kaip baigėsi išgertuvės, nes buvo labai girtas, tik atsimena, kad atsibudo namuose ir pamatė, kad turi svetimą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, raudonos spalvos ir atsiminė, kad toks pat D. telefonas. Telefonas tuo metu buvo išjungtas, tačiau neprisimena, ar pats jį išjungė, ar kažkas kitas prieš tai. Šiame telefone buvo D. SIM kortelė, kurią jis išėmė ir kažkur padėjo, kur – neatsimena. Tada dar girtavo maždaug keturias dienas, todėl nenešė D. grąžinti telefono. Maždaug po penkių dienų išsiblaivęs, įsigijo sau telefoną ir paskambino D. į kitą jos telefono numerį, kurį sužinojo iš bendrų pažįstamų ir paprašė D., kad susitiktų, nes nori grąžinti jai telefoną. Su D. susitiko Laisvės aikštėje, Panevėžyje, jis jai atidavė minėtą mobiliojo ryšio telefoną bei 30 Lt. už SIM kortelę. Jis D. atsiprašė.

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nuskaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjos L. N. 2014-04-11 tarnybinis pranešimas, kad 2014-04-11, apie 17.22 val. kreipėsi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po išgertuvių pasigedo mobiliojo ryšio telefono. (b.l. 44)

Nukentėjusioji D. M. patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jos 2014-04-16 protokole-pareiškime bei 2014-04-16, 2014-07-14 apklausų metu duotus parodymus, kai parodė, kad 2014-04-11, apie 12.20 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su V. Š. ir N. P. gėrė alkoholinius gėrimus iki 16 val., kuomet jos abi su V. susiruošė vykti pas ją į svečius. N. P. tuo metu, kuomet jos su V. rengėsi, staigiai išėjo, pasakydamas, kad palauks jų kieme. Jo išėjimas jai pasirodė įtartinas. Ji tada kaip tik norėjo pasiimti savo mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 206 Dual Sim”, IMEI1 357886052554160, IMEI2 357886052554178, kuriame buvo aktyvuota viena SIM kortelė TELE2 tinkle, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo padėtas kambaryje ant palangės, tačiau pasižiūrėjusi į tą vietą, pamatė, kad telefono nebėra. Išėjus į kiemą, N. P. niekur nebesimatė. Jis nieko nesakė, kad pasiima jos telefoną, ji telefono pasiimti neleido. Tuomet skambino N. P., kvietimo signalas buvo, tačiau niekas neatsiliepė. Tada ji iš V. Š. mobilaus telefono skambino į savo numerį, bet telefonas jau buvo išjungtas. Suprato, kad N. P. pavogė jos telefoną. Šiuo metu telefono numerį jau yra atsinaujinusi, tai padarė savaitės bėgyje nuo vagystės, datos tiksliai neprisimena. Praėjus keletui dienų nuo vagystės, laiko neprisimena, bet jau buvo parašiusi pareiškimą policijoje dėl šio telefono vagystės, prisiskambino N. P. ir pasakė, kad atiduotų jos telefoną, tačiau jis kategoriškai teigė, kad nevogė. Tada ji jam pasakė, kad nebenusišnekėtų, nes ir V. matė, kad ji tą telefoną turėjo ir kur buvo padėjusi prieš pat pavogimą. Bet N. P. vis tiek kategoriškai teigė, kad nevogė. Tada ji jam pasakė, kad dėl telefono vagystės jau yra parašiusi pareiškimą policijoje ir vis tiek policija atseks to telefono vagystę. Tada N. P. pasakė, kad jis tikrai pavogė telefoną ir pasakė: „Būk gera, tik atsiimk pareiškimą, aš tau arba atpirksiu naują telefoną, arba grąžinsiu tą patį“. Jis sekančia dieną, o gal po dviejų dienų, tiksliai neprisimena, atnešė jai jos mobiliojo ryšio telefoną ir atidavė. Jie tada susitiko Laisvės a., Panevėžyje, prieš tai jis paskambino ir susitarė dėl šio susitikimo. N. P. jos taip pat atsiprašė, motyvuodamas, kad nežino ir pats nesupranta kodėl taip pasielgė. Taip pat jai N. P. padavė 30 Lt. už SIM kortelę, nes jos jis negrąžino, paaiškino, kad išmetė. Jai telefonas ir pinigai dėl SIM kortelės grąžinti, todėl turtinė žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. N. P. pretenzijų neturi, jam atleido. Telefoną šiai dienai su nusidėvėjimu vertina 150 Lt. (b.l. 5, 46-47, 50-51, 52-53)

2014-07-14 daiktų, pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji D. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 206 Dual Sim”, IMEI1 357886052554160, IMEI2 357886052554178 bei šio mobiliojo ryšio telefono dėžutę (b.l. 55), kurie buvo apžiūrėti (b.l. 56-60) ir grąžinti nukentėjusiajai D. M. (b.l. 61-63)

N. P. kaltė pagrobus svetimą – D. M. priklausantį nedidelės vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 206 Dual Sim”, 150 Lt vertės yra pilnai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kaltinamojo parodymai, jog jis, būdamas girtas grįžęs namo, rado minėtą telefoną pas save bei daikto pateikimo ir apžiūros protokolas. Padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d. Kaltinamojo paaiškinimai, kad jis minėtą svetimą telefoną galėjo paimti netyčia, per girtumą, vertintini kaip noras išvengti atsakomybės ir paneigti nukentėjusiosios parodymais, kad pradžioje neigęs vagystę, tik tada, kai ši pasakė parašiusi pareiškimą policijai, N. P. jai atlygino žalą.

N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pašalino bei atlygino padarytą žalą; atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad N. P. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad jis šias veikas padarė iki nuosprendžio priėmimo kitoje byloje, priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre nėra registruotas (b.l. 120); pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, namo gyventojai teigia, kad yra konfliktiškos būdo, dažnai vartoja alkoholį (b.l. 115), administracine tvarka baustas: 2013-03-18 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. 40 Lt bauda, bauda nesumokėta; 2014-05-23 pagal LR ATPK 50 str. bauda 300 Lt, bauda nesumokėta. (b.l. 116-117), nuosprendžio priėmimo metu yra pradėjęs dirbti, elgesį prieš nusikaltimų padarymą ir šiuo metu. Todėl yra pagrindas manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam turtinio pobūdžio bausmes, tai yra baudas, artimas minimalioms. Teismo manymu šios bausmės skyrimas labiausiai atitinka N. P. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę. Paskirtosios bausmės bendrintinos jas apimant ir iš dalies sudedant bei subendrinant su 2014-07-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad N. P. pradėjo dirbti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2014-05-05 N. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK, Smetonos g. 35, Panevėžyje, antradieniais, 11.00 val.), keistinos į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. pripažintina proceso išlaidomis ir iš N. P. išieškotina 15 Lt pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

nusprendžia:

BK 214 str. 1 d. ir nubausti jį 10 MGL (1300 Lt) bauda;

BK 215 str. 1 d. ir nubausti jį 10 MGL (1300 Lt) bauda;

BK 182 str. 1 d. ir nubausti jį 8 MGL (1040 Lt ) bauda;

BK 174 str. 4 d. ir nubausti jį 5 MGL (650 Lt ) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes, padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, o kitas – iš dalies jas sudedant ir N. P. nubausti subendrinta bausme 20 MGL bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtąją bausmę subendrinti su 2014-07-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir N. P. nubausti galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. atidėti paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš N. P. išieškoti 15 Lt (penkiolika litų 00 ct) pašto išlaidų valstybei.

V. Ž. pareikštą civilinį ieškinį 2000 lt. sumai tenkinti ir priteisti iš N. P. du tūkstančius litų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. P. pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.