Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija - Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Vilniaus m. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, teismo nustatytu terminu pateikė teismui buities tyrimo aktą bei išvadą, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas dukrai P. B., kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai. Taip pat neprieštaravo, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina – ieškove N. B..

Atsakovas V. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė iš dalies ir prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt dydžio išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2011-09-05. Paaiškino, jog atsakovas šeimą paliko 2011 m. kovo mėnesį ir nuo to laiko šeima nesirūpino, išlaikymo vaikui neteikė. Be to, santuokos metu išryškėjo atsakovo aistra lošimams, dėl ko pastarasis nuolat reikalaudavo pinigų, uždirbtus pinigus pralošdavo, be to, atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Taip pat paaiškino, jog šiuo metu dirba 1,5 etato, gauna apie 2 500 Lt atlyginimą, tačiau už komunalines paslaugas kas mėnesį moka po 600 Lt, o už dukters darželį apie 140-160 Lt, dukra specialių poreikių neturi, atsakovas su ja pastoviai bendrauja, matosi kas savaitę, pas jį nakvoja po 2-3 naktis. Paaiškino, kad tuo metu, kai dukra būna pas atsakovą, jis ja pilnai pasirūpina.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog ji su dukra P. B. ir dukra iš pirmos santuokos A. B. panaudos sutarties pagrindu gyvena 3 kambarių bute, kuriame yra švaru ir tvarkinga, mergaitėms sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Dukra Patricija lanko lopšelį-darželį „Pabiručiai“, yra sveika. Apsilankymo metu mergaitė paaiškino, jog myli mamą ir tėtį, su juo kalba telefonu, kartais pas jį nuvažiuoja. Taip pat atstovė paaiškino, jog atsakovas nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikas. Kadangi nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, auklėja, išlaiko, vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su motina. Sutiko, kad iš atsakovo dukters išlaikymui būtų priteista 600 Lt. Pažymėjo, jog atsakovui išvykus į Angliją bei Vokietiją, vaiko išlaikymui pastarasis pinigų neskyrė, todėl, nežiūrint į tai, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atstovės manymu, iš atsakovo dukters Patricijos naudai turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už dvejus metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2008 m. balandžio 12 d. (b.l. 5). Santuokoje šalims 2008 m. rugpjūčio 7 d. gimė dukra P. B. (b.l. 6). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas šeimą paliko 2011 metų kovo mėnesį, dėl ko šalys jau beveik metus laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas finansiškai prie dukters išlaikymo neprisideda. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. B. yra priklausomas nuo azartinių žaidimų – kazino įstaigoje pralošdavo dideles pinigų sumas, priemonių atsakovas dėl nurodytos priklausomybės nesiėmė, sutuoktinės atžvilgiu naudojo smurtą, grasino ją nužudyti (b.l. 23-25), buvo žiaurus, dėl ko šeimoje neliko pagarbos, supratimo bei pasitikėjimo. Atsakovas nurodytų aplinkybių neneigė, savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažino (b.l. 32). Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliu šeimoje, pareigą rūpintis vaiku ir sutuoktiniu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nesuderinami su įstatymo numatytomis sutuoktinio pareigomis ir tai patvirtina atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė CK 3.26 str., 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Teismas sutuoktinių bendrą turtą padalina sekančia tvarka. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą sodų bendrijoje „Lita“, adresu Piktakonių k., Vilniaus rajone. Bendra šio turto vidutinė rinkos vertė - 22 100 Lt (b.l. 8-9). Ieškinio pareiškimu ieškovė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą su gyvenamuoju namu prašė priteisti atsakovui, kadangi šis turtas buvo įgytas už jo iki santuokos sudarymo asmeninius pinigus bei už atsakovo tėvo pinigus (b.l. 31). Atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas turi 32 000 Lt įsiskolinimą, dėl ko bendra jungtine nuosavybės teise šalių valdomas turtas yra areštuotas (b.l. 9). Atsižvelgiant į ieškovės išreikštą norą santuokos metu įgytą turtą priteisti atsakovui, taip pat į aplinkybę, jog prašomas padalinti turtas yra apsunkintas skolomis bei areštu, teismas mano, jog ieškovės prašomas turto padalinimo būdas nepakenks šalių teisėms bei pareigoms, o taip pat nepaveiks neigiamai nepilnamečio vaiko interesų. Tokiu būdu teismas tenkina ieškovės prašymą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sekančiu būdu: N. B. ir V. B. vardu įgytą žemės sklypą bei gyvenamąjį namą sodų bendrijoje „Lita“, adresu Piktakonių k., Vilniaus rajone, kurio bendra vidurinė rinkos vertė 22 100 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisia atsakovui V. B., nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą.

Ieškovė prašė nepilnametės P. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, atsakovas nurodytam prašymui neprieštaravo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena kartu su vaiku, juo rūpinasi, augina, išlaiko, todėl nepilnametės P. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (CK 3.174 str.).

Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, Vaiko teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo akte konstatuota, kad atsakovas su dukra bendrauja, ją lanko, ieškovė atsakovo bendravimui su vaiku neprieštarauja, teismas nenustato atskiros atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos (CK 3.175 str.). Šalims neprašant nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, vaikas auklėjamas ir auginamas bendru tėvų sutarimu.

CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, priteistino išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.198 str. 1 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kartu su dura Patricija bei dukra A. B. iš pirmos santuokos gyvena mirusio pirmojo sutuoktinio motinos D. Š. 3-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 80-81). Ieškovė nuosavo būsto neturi, dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1,5 etato, jos gaunamos pajamos per mėnesį - 2 500 Lt darbo užmokestis bei 300 Lt dukters A. B. našlaičio pensija, iš viso - 2 800 Lt (b.l. 16-17). Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas turi nuosavą gyvenamąjį būstą, yra sveikas, kitų išlaikytinių neturi, teismo sprendimo priėmimo metu niekur nedirbo, yra įrašytas į Darbo biržos bedarbių apskaitą. Taip pat nustatyta, jog nepilnametė P. B. lanko vaikų lopšelį - darželį „Pabiručiai“, yra sveika, lanko mokamą sporto būrelį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį bei į tai, jog teismas bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą su gyvenamuoju namu paskyrė atsakovo asmeninėn nuosavybėn, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas teismo posėdyje sutiko teikti 600 Lt išlaikymą dukrai, teismas priteisia iš atsakovo nepilnametės dukters P. B. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-05 iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.201 str. 1 d., 2 d., 3.208 str.).

Teismas išaiškina, kad pasikeitus šalių materialinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201str).

Ieškinio pareiškimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palaikė tik iš dalies ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2011-09-05. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 376 str., kuris numato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, suteikia teisę teismui, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl atsakovo kaltės, be to, santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas asmeninės nuosavybės teise priteistas atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą, taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, jog atsakovas 2011 m. kovo mėnesį šeimą paliko, išvyko į užsienį ir nepilnametės dukters išlaikymui lėšų iš viso neskyrė, o ieškovė augino ir išlaikė dukrą viena, teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas išimtinai vaiko interesais, vadovaujantis CK 3.200 str., iš atsakovo priteistinas dukrai 7 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus (600 Lt x 12 mėn.). Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, teismas įvertina teismo posėdyje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas su dukra matosi kas savaitę, per išeigines ji gyvena pas jį, kur mergaitės išlaikymu yra visapusiškai pasirūpinta.

Kadangi CK yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Todėl teismas skiria kartu su nepilnamete P. B. gyvenančią jos motiną N. B. dukrai išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise, CK 3.185 str., 3.190 str.).

Ieškovė išlaikymo sau ar kompensacijos nereikalauja, todėl sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje nesprendžiami (CK 3.72 str.).

Ieškovės prašymu ir esant nustatytai atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „B“ (CK 3.69 str.).

Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo visiškai, CPK 88 str. ir 93 str. pagrindu, ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudarė 266 Lt, todėl jis priteistinas iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 21,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., žyminis mokestis už šį reikalavimą priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai, t.y. 432 Lt žyminis mokestis (((600 Lt x 12 mėn.) + 7200) x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 307 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti N. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2008 m. balandžio 12 d., Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 1017, dėl atsakovo V. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. B. ir V. B. palikti santuokines pavardes „B“ ir „B“.

žemės sklypą, unikalus Nr. 4154-0103-0026, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1996-7549, 22 100 Lt vertės, esančius sodų bendrijoje „Lita“, adresu Piktakonių k., Vilniaus rajone.

Nustatyti nepilnametės P. B. gyvenamąją vietą kartu su motina N. B..

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai P. B. (a.k.: (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokant kas mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus Lt) iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2011-09-05) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters P. B., a.k: (duomenys neskelbtini) naudai 7.200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikui priteisto išlaikymo skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko motiną N. B..

Priteisti iš atsakovo V. B. 269 Lt (du šimtus šešiasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 432 Lt (keturis šimtus trisdešimt du Lt) žyminio mokesčio ir 21,30 Lt (dvidešimt vieną Lt 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso - 453,30 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris Lt 30 ct).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.