- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1120-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- Laimos Padleckienės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Laimos Padleckienės personalinės įmonės ieškinį atsakovei G. S. , dėl tikrovės neatitinkančių ir juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės G. S. priešieškinį ieškovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Laimos Padleckienės personalinė įmonė (toliau tekste – PĮ) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog atsakovės G. S. teiginiai apie tai, jog iš kavinės „Pilies kepyklėlė“ sklinda tabako, chemikalų kvapai, kurie nuodija ją, jos motiną, kitus asmenis, neatitinka tikrovės ir žemina įmonės dalykinę reputaciją, ir įpareigoti atsakovę viešai spaudoje ir raštiškai atsiprašyti įmonės, priteisti iš atsakovės 7 413,85 Lt turtinės žalos atlyginimo už atliktus matavimo darbus ir vėdinimo sistemos pagerinimą, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad 2002-01-03 įsigijo maitinimo/kavinės paskirties patalpas, esančias Pilies g. 19, Vilniuje. 2002-08-10 aktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba nustatė, kad kavinės patalpos atitinka reikalavimus ir pripažino jas tinkamomis naudoti. Virš kavinės patalpų gyvena atsakovė, kuri, žemindama įmonės garbę ir orumą, nuolat rašo nepagrįstus skundus dėl kvapų ir nuodijimo tretiesiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai. Patikrinimų metu stabdoma įmonės veikla, nes kavinės darbuotojai negali atlikti pareigų, klientai vengia naudotis kavinės paslaugomis. Užsakinėjami įvairių duomenų patikrinimai, dėl ko ieškovas patiria nuostolius. Taip formuojamas neigiamas įmonės ir kavinės vertinimas, žeminama dalykinė reputacija. Nustatyta, kad į kavinės patalpas tiekiamo šviežio oro kiekiai atitinka teisės aktų reikalavimus, vėdinimo sistemos veikia efektyviai. Nepaisant to, dėl pastovių atsakovės skundų ieškovui nurodyta iki 2006-08-01 pagerinti oro šalinimą nuo kavinėje esančios maisto ruošimo įrangos. Vykdydamas vėdinimo sistemų išbandymo ir derinimo nurodymą ieškovas turėjo 361,08 Lt išlaidų. Už vėdinimo sistemų montavimo darbus ir medžiagas sumokėta 7052,77 Lt. Dėl to, kad atsakovė, siųsdama skundus į įvairias institucijas, viešai keldama skandalus prie kavinės, girdint ir matant jos lankytojams, praeiviams, žemina ieškovės garbę ir orumą, ieškovas patyrė neturtinės žalos – sumažėjo lankytojų skaičius ir kavinės pelningumas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. S. nesutiko su ieškiniu nurodydama, kad bute Pilies g.19-1, Vilniuje, gyvena nuo 1993 m., kol veikė po jos butu kavinė – ledainė, nekildavo jokių problemų, kadangi toje kavinėje nebuvo prekiaujama karštu maistu, o padėtis komplikavosi, kai kavinę įsigijo ieškovė. 2002 m. buvo atlikta kavinės rekonstrukcija, ir į butą pradėjo skverbtis intensyvūs nemalonūs kvapai, tai cigarečių ir dūmų, tai maisto gamybos, o vėliau pro grindjuostes pradėjo pūsti drėgnas rūsio kvapo prisodrintas oras. Tokia padėtis susidarė po to, kai 2005 m. ieškovė atkasė po pastatu buvusius rūsius ir pradėjo sklisti suplėkusių žemių kvapas. Vilniaus miesto gyvenamųjų patalpų komisija fiksavo tuos faktus apie dvokiančio oro pūtimą, galimai pažeistas namo konstrukcijas ir pan., tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių padėčiai sutvarkyti. Ieškinys yra nepagrįstas ir neturi teisinio ir materialinio pagrindo. Atsakovė laikė sąžiningu elgesiu savo kreipimąsi į institucijas siekiant išspręsti konfliktinę situaciją dėl iš kavinės sklindančių kvapų. Sąžiningas asmens kreipimasis negali būti laikomas žinių, žeminančių įmonės garbę ir orumą, skleidimu. Atsakovės skunduose dėstomos aplinkybės nėra sąmoningai nukreiptos prieš ieškovę, su tikslu paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Tik pačios ieškovės piktybiškas elgesys ir kaimynų ignoravimas įtakojo atitinkamą kavinės ,,Pilies kepyklėlė“ veiklos apibūdinimą (nuodijimas ir kt.).
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš L.Padleckienės personalinės įmonės 50 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškovė savo veiksmais, t.y. kavinės veikla ir vykdomais remontais padarė žalą atsakovės turtui – butui, nes pradėjo skilinėti sienos, reikalinga daryti remontą, kamuoja intensyvūs kvapai, sutriko atsakovės ir jos motinos sveikata, išsivystė atsakovei nerimo sindromas, nemiga, alerginis rinitas, dar labiau sutriko klausa. Jos motinos sveikata taip pat silpna. Bute yra padidėjusi drėgmė, įsimetė pelėsis, buto ore tvyroja kenksmingi mikrobai. Atsakovė nurodo, jog reikalingi jos bute remonto darbai kainuoja 40 000 Lt, kuriuos turi kompensuoti ieškovė, o dėl dvasinių išgyvenimų ir gyvenimo kokybės sutrikimo ieškovė turi kompensuoti 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią ir prašė priteisti.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pripažino, kad G. S. teiginiai apie tai, kad iš kavinės ,,Pilies kepyklėlė“ sklinda kvapai, kurie nuodija ją, jos motiną ir kitus asmenis, neatitinka tikrovės ir žemina įmonės dalykinę reputaciją. Įpareigojo Gražiną Sviklaitę raštiškai atsiprašyti įmonės. Priteisė iš atsakovės G. S. 7 413,85 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovės L.Padleckienės PĮ naudai. Priteisė iš atsakovės G. S. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės L.Padleckienės PĮ naudai. G. S. priešieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog nekyla abejonių dėl to, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą. Ieškovas įrodė, kad apie jį buvo skleidžiamos žeminančios žinios. Teismas atsakovės skleidimą žinių skunduose ir raštuose Visuomenės sveikatos centrui, savivaldybės įstaigoms, Seimo nariui apie ieškovo kavinę, kad įmonė nuodija ją ir jos motiną, iš patalpų sklinda blogi kvapai ir pan. vertino kaip kavinės veiklą žeminančią informaciją. Teismas sprendė, jog atsakovė šiuose raštuose išsakė ne subjektyvią nuomonę apie ieškovą, o paskleidė apie jį tam tikrus duomenis. Atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti, jog skleidžiami duomenys atitinka tikrovę, neįrodė, jog jai daroma žala ir sklindantys kvapai bei drėgmė jos bute bei ieškovo vykdoma veikla kavinėje susieiti priežastiniu ryšiu. Teismas konstatavo, jog atsakovės paskleistos žinios apie per ventiliacinę sistemą iš kavinės sklindančius kvapus ir pučiamą šaltą, drėgną, rūsio kvapo prisodrintą orą neatitinka tikrovės, nes kavinės ,,Pilies kepyklėlė“ ventiliacijos sistema nėra susieta su virš jos esančių butų sistema.
Teismas padarė išvadą, jog paskleisti duomenys gali būti vertinami kaip nukreipti į ieškovo dalykinės reputacijos sumenkinimą: ieškovo kavinė yra pristatoma kaip kenkianti žmonių sveikatai, daranti žalą kaimynams, pažeidinėjanti teisės aktus, nesilaikanti nustatytų reglamentų ir tvarkų darant patalpų rekonstrukcijas bei vykdant kasdienę kavinės veiklą.
Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog jos gyvenimo kokybę bloginantys veiksniai yra susiję su ieškovo vykdoma veikla, todėl neįrodžius ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, priešieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti nėra pagrindo.
Teismas, konstatavęs, jog ieškovas įrodė, jog veiklą vykdo teisėtai, kavinė turi visus leidimus ir kavinėje naudojama įranga atitinka higienos normų reikalavimus, nesant būtinybės montuoti papildomas kvapų šalinimo sistemas, nes nebuvo kategoriškai nustatyta, jog lygis neatitinka nustatytų normų, tačiau buvo priverstas tai padaryti dėl nuolatinių atsakovės skundų. Teismas ieškovo patirtas išlaidas dėl vėdinimo sistemos papildomo įrengimo pripažino turėtais nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, rašant skundus dėl kavinės veiklos.
Teismas priteisė ieškovui 3 000 Lt neturtinės žalos atsižvelgdamas į esamus įrodymus apie įmonės vardą žeminančių neatitinkančių tikrovės duomenų skleidimo mastą ir sukeltas pasekmes.
Šalies argumentai
Atsakovė G. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas klaidingai nustatė, jog atsakovės skunduose įvairioms valstybinėms institucijoms nurodyta informacija neatitinka tikrovės bei nėra susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovo vykdoma veikla, tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, patvirtinantiems, jog atsakovės bute esanti natūrali ventiliacija veikia priešinga kryptimi bei kad bute tvyro drėgmė ir nemalonus kvapas.
Teismas, nustatydamas ar yra priežastinis ryšys tarp nemalonių kvapų atsakovės bute ir ieškovo veiklos, nepagrįstai vadovavosi VGTU Šildymo ir vėdinimo katedros profesoriaus E. Juodžio atlikta ekspertize, nes šis ekspertas net nebuvo užėjęs į atsakovės butą, surašant ekspertizę buvo remtasi duomenimis iki jos paskyrimo, oro judėjimas buvo pamatuotas faktiškai vienoje vietoje, neišmatavus oro judėjimo buto ventiliacijos angose, prie ekspertizės akto nebuvo pridėti jai atlikti panaudotų prietaisų sertifikatai, kiti dokumentai, patvirtinantys eksperto kvalifikaciją ir kompetenciją. Tokia ekspertizė negali būti laikoma tinkamai atlikta.
Teismas klaidingai traktavo Chemijos instituto profesoriaus A. Lugausko parodymus, neatsižvelgė į kitus įrodymus, kurie patvirtina esant priežastinį ryšį tarp ieškovo veiklos ir atsakovės bute tvyrančių kvapų.
Teismas, priteisdamas turtinę žalą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovės bei kitų gyventojų skundai dėl blogos kavinės ventiliacijos buvo pagrįsti, taigi teisėti, kadangi ieškovui įrengiant galingesnę ištraukiamąją ventiliaciją, padidinusią ištraukiamosios ventiliacijos parametrus nuo 1389,6 kub. m./h iki 2700 kub.m./h, akivaizdu, jog ventiliacija kavinėje nebuvo pakankama, ir teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas buvo priverstas daryti papildomą ventiliaciją tik dėl atsakovės veiksmų.
Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovė nesiekė pažeisti ieškovo teisių, ji tiek siekė apginti savo teisę į sveiką gyvenamąją aplinką, o skųsdamasi įvairioms institucijoms ji neiškraipė informacijos ir pateikė ją taip, kaip suvokė.
Atsiliepimas
Ieškovas Laimos Padleckienės PĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, jie nepatvirtina, jog yra priežastinis ryšys tarp kavinės veiklos ir atsakovės bute esančių nemalonių kvapų. Apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo prieštaraujantys, nepagrįsti. Teismas, nustatęs visas deliktinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovui. Ieškovas nurodo, jog teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (Civilinio kodekso Civilinio kodekso 2.24 str.) taikymu ir aiškinimu (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnio).
Byloje nustatyta, jog ieškovės L.Padleckienės individualios įmonės (t 1, b.l. 6) Pilies g.19, Vilniuje, patalpose veikia kavinė ,,Pilies kepyklėlė“. Virš šios kavinės atsakovė G. S. nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su motina S. S. . Atsakovė kreipėsi į įvairias valstybės ir savivaldos institucijas ir asmenis su skundais: 2004-11-09 į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (t 1, b.l. 16), 2004-11-10, 2004-12-01, 2006-04-07 į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (t 1, b.l. 17, 18, 50), 2006-04-03, 2006-05-11, 2006-06-29, 2005-06-13, 2007-03-05, 2007-02-07 į Vilniaus miesto savivaldybę ir merą (t 1, b.l. 49, 55, 59, 194, 225, 231), 2006-07-18 į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (t 1, b.l. 130), į Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Auštrevičių (t 1, b.l. 182), 2006-05-09 į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos (t 1, b.l. 205), 2007-04-19 į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t 2, b.l. 57) dėl minėtos kavinės netinkamos veiklos, nurodydama, kad iš kavinės sklinda tabako ir maisto kvapai, nuodijantys ją ir jos motiną. Ieškovė prašė pripažinti, kad nurodytu būdu atsakovės paskleistos žinios neatitinka tikrovės, žeminą įmonės dalykinę reputaciją ir įpareigoti atsakovę viešai spaudoje ir raštiškai atsirašyti įmonės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
LR Civilinio kodekso 2.24 str. reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą, o šio straipsnio 8 dalis numato, jog tos pačios taisyklės taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tokiu būdu teismas pagrįstai Laimos Paleckienės personalinę įmonę pripažino byloje tinkamu ieškovu, galinčiu Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 8 d. pagrindu reikšti ieškinį dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos ir reikalauti tokią pažeistą teisę ginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 3 punkte išaiškino, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Teismas laikė, kad atsakovės susirašinėjimu su įvairiomis institucijomis, kreipimusi į Seimo narį, savivaldybės narius, Visuomenės sveikatos centrą, Gyvenamųjų namų komisiją įrodytas žinių paskleidimo faktas. Su šiuo teiginiu kolegija nesutinka, nes toks teismo sprendimas neatitinka tiek Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiek prieštarauja teismų praktikai panašiose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3k-3-582/2001 nurodė, kad pranešimas valstybės (savivaldybės) institucijoms, pareigūnui apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus, siekiant apginti pareiškėjo ar kito asmens teises, teisėtus interesus, laikomas sąžiningu asmens kreipimusi į kompetentingą instituciją. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar pareiškimas, skundas buvo paskleistas tretiesiems, nesusijusiems su skundo tyrimu asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo pareiškimo, skundo turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu asmenims. Ieškovė nurodė, ir teismas teisingai nustatė, jog duomenys, kuriais pažeistos juridinio asmens neturtinės teisės, buvo paskleisti atsakovės skunduose ir pareiškimuose Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui Vilniaus miesto savivaldybei ir merui; Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Auštrevičiui, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos ministerijos., tačiau nenurodė ir teismo nenustatė, kad minėti pareiškimai, skundai ar jų duomenys buvo paskleisti tretiesiems asmenims ir, kad tai padarė pareiškimus, skundus tiriančios institucijos, ar pati atsakovė. Todėl teismui nebuvo pagrindo laikyti įrodytu ieškovės nurodytų kreipimosi į valstybines, savivaldybės institucijas, Seimo narį tam tikrų duomenų apie ieškovę paskelbimu.
Atsakovė, laikydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos ieškovės ir kad pastaroji netinkamai vykdo veiklą kavinėje „Pilies kepyklėlė“, nes į atsakovės butą iš apačioje esančios kavinės skverbiasi nemalonūs kvapai: cigarečių dūmų, maisto gamybos o vėliau drėgnas rūsio kvapo prisotintas oras, kreipėsi į nurodytus asmenis su skundais, pareiškimais. Visi atsakovės rašyti pareiškimai, skundai buvo tiriami minėtų valstybinių savivaldybės institucijų arba nukreipti kitoms institucijoms, įgaliotoms tokius skundus tirti ir spręsti skunduose, pareiškimuose keliamus klausimus. Byloje nenustatyta, to nenurodė ir ieškovė, jog minėtų skundų turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė skunduose nurodytus duomenis būtų paskleidusi tretiesiems asmenims.
Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų eilės dokumentų – Vilniaus gyvenamųjų namų komisijos aktų (t 2, b.l. 9, 9, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos rašto (t 1, b.l. 97), Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro tyrimų protokolo (t 2, b.l. 40), LR Valstybinės darbo inspekcijos rašto (t 1, b.l. 96), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto (t 1, b.l. 91), Vilniaus visuomenės sveikatos centro rašto (t 1, b.l. 56) valstybinės institucijos konstatavo, jog atsakovės bute esanti ventiliacija veikia priešinga kryptimi bei bute tvyro nemalonūs kvapai, nebūdingi gyvenamosioms patalpoms ir drėgmė. Esant byloje tokiems įrodymams nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė, kreipdamasi į nurodytas institucijas bei į Seimo narį būtų peržengusi savo teisių realizavimo ribas ir pažeidusi ieškovo teises. Tokių atsakovės kreipimųsi laikyti nesąžiningais nėra pagrindo, todėl laikyti duomenų apie ieškovę paskleidimą įrodytu irgi nėra pagrindo. Nenustačius duomenų paskleidimo fakto, teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti, nes nėra vienos iš nurodytų sąlygų – duomenų paskleidimo fakto – reikalingų ginant asmens dalykinę reputaciją. Dėl nurodyto kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo teiginių „iš kavinės „Pilies kepyklėlė“ sklinda tabako, chemikalų kvapai, kurie nuodija ją, jos motiną ir kitus asmenis“ pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir įpareigojimo juos viešai paneigti yra atmestinas neįrodžius duomenų paskleidimo fakto.
Netenkinus šio ieškinio dalies nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes šių žalų atsiradimas kildinamas iš duomenų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių įmonės dalykinę reputaciją paskleidimo (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 d.), t.y. reikalavimai išvestiniai iš pirmo reikalavimo ir priklauso nuo pirmo reikalavimo patenkinimo.
Dėl netinkamo materialinės teisės normų (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1 dalis) aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti teismo priimtas sprendimas keistinas - sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl įmonės dalykinės reputacijos gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo naikinami, priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkintų reikalavimų dalyje atmestinas (Civilinio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tenkinant apeliacinį skundą.
Pakeitus sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Iš pralaimėjusios bylą šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ekspertizės išlaidos 1000 Lt, turėtos atsakovės (t 2, b.l. 75) paskyrus teismui teismo ekspertizę - atsakovei, o pašto išlaidos pirmos instancijos teisme – valstybei. Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą – patirtos apeliantės apeliacinės instancijos teisme (t 3, b.l. 43).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Laimos Padleckienės personalinės įmonės ieškinys iš dalies bei priteistos iš G. S. bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Laimos Padleckienės PĮ 1 412 Lt bylinėjimosi išlaidų G. S. , 55,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.