Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sukuriantį pareiškėjai teisines pasekmes nuo teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kad laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 2 d. iki 1992m. liepos 20 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“), tikslu gauti socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą.

11. Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurios nurodytos CPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodamas, kad jis neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, kadangi šiuo atveju yra išlikę pareiškėjos darbo 1991–1992 metais dokumentai. Taip pat nurodė, kad tiek darbo periodo vertinimas, tiek valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai negali būti nustatyti teisme, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo organų kompetencija. Nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbto laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 2 d. iki 1992 m. liepos 20 d. įskaitymo į darbo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti turi pateikti VSDFV teritoriniam skyriui, o šiam priėmus jai nepalankų sprendimą, toliau tokį sprendimą turėtų skųsti administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka.

13. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jai VSDFV Kauno skyrius nurodė, jog neįskaitytus laikotarpius ji gali įrodyti pateikusi papildomus dokumentus apie darbą (įsakymą apie atleidimą ar darbo užmokestį įrodančius dokumentus), o jeigu tokių dokumentų pateikti negali, dėl darbo stažo įrodymo nurodomu laikotarpiu pareiškėja gali kreiptis į teismą.

14. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

15. Iš pareiškimo turinio matyti, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi jo pagrindu būtų perskaičiuotas pareiškėjos įgytas darbo stažas socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, o tai turėtų įtakos pareiškėjai paskirtinos socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 2 d. iki 1992 m. liepos 20 d. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįskaitytas į socialinio draudimo pensijų stažą, nes darbo knygelėje nėra atleidimo įsakymo numerio, įmonė išregistruota 2015 m. kovo 3 d., o Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. D. dokumentų“ suinteresuotam asmeniui VSDFV Kauno skyriui pranešė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentai saugoti į Alytaus miesto savivaldybės archyvą neperduoti. Pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių nevertinęs ir dėl jų nepasisakęs, darė išvadą, kad šiuo atveju yra išlikę pareiškėjos darbo 1991–1992 metais dokumentai, todėl ji neturi pagrindo kreiptis į teismą, o turi su prašymu kreiptis tiesiogiai į VSDFV teritorinį skyrių. Teismas nevertino aplinkybės, kad archyvuose nėra išlikusių dokumentų apie pareiškėjos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“). Be to, teismas nevertino, kad suinteresuotas asmuo pats pareiškėjai nurodė, jog neįskaitytus laikotarpius ji gali įrodyti pateikusi papildomus dokumentus apie darbą (įsakymą apie atleidimą ar darbo užmokestį įrodančius dokumentus), o jeigu tokių dokumentų pateikti negali – dėl darbo stažo įrodymo nurodomu laikotarpiu ji galinti kreiptis į teismą. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad, ieškodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kuriais galėtų įrodyti darbo stažą nurodomu laikotarpiu, ji kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau iš minėtos institucijos gavo atsakymą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentai yra sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui.

16. Taigi, šiuo atveju sukuriama situacija, kai pareiškėjai prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nurodant aplinkybes, kad ji neturinti visų reikalingų dokumentų šiam faktui nustatyti bei pačiam VSDFV Kauno skyriui patvirtinus, kad tokiu atveju pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau teismui nustačius priešingai, asmeniui atimama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 494/2011). Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Kita vertus, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodomas aplinkybes vertino pernelyg formaliai arba apskritai nevertino (pvz. nevertino įrodymų apie negalimumą gauti reikalingus dokumentus, nes jų nėra), todėl neužtikrino pareiškėjos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškimo atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.