- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-3549-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00058-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po jos sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. B., kuris buvo suinteresuoto asmens P. B. tėvas. Pareiškėja ir V. B. buvo įsigiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas laikomas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po vyro mirties liko jo turto dalis. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo P. B. yra įstatyminiai įpėdiniai ir turto paveldėtojai. P. B. palikimo nepriėmė, priimti nepageidavo ir nepageidauja. Po vyro mirties pareiškėjai atiteko jo nekilnojamasis turtas, daiktai, dokumentai, ji naudojosi ir naudojasi butu ir kitu turtu, mokėjo ir moka už jį mokesčius. Pareiškėja palikimą priėmė ir juo naudojasi, valdo kaip savo, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą, notaro biure neįformino. Nors pareiškėja palikimą priėmė, paveldėtą turtą pradėjo faktiškai valdyti, tačiau notaro biuras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes laiku nebuvo įformintas palikimo priėmimo faktas, t. y. įstatymo nustatytu terminu ji neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą priims ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja paaiškino, kad po vyro V. B. mirties ji mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu bei juo naudojasi iki dabar. Pareiškėja aktyviais veiksmais palikėjo palikimą per įstatyme nustatytus terminus priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Su motinos A. B. pareiškimu dėl turto palikimo priėmimo susipažino ir nurodo, kad palikimo priimti nepageidauja. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėja A. B. ir V. B.. (duomenys neskelbtini) mirė V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2002 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akto pagrindu A. B. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu registruotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos matyti, kad A. B. nuo 2002 m. rugpjūčio 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
6. A. B. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.
7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. B. po sutuoktinio V. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
8. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.