- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 1-70-655/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- P. Š.
- Kaltinamasis
- A. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bausta administracine tvarka, kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2012 metų gegužės mėnesį, laikotarpiu nuo 27 dienos 22.00 val., iki 28 dienos 00.46 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui su P. Š., tyčia peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydama kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine emfizema bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje.
Kaltinamoji A. V. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad tą dieną ji su M. ir N., būdami pas jos draugę Ž., vartojo alkoholį. Vėliau, kai visi sugalvojo nuvažiuot pas N., ji sužinojo, kad ten gyvena ir P.. Nuvykusi pas N. alkoholio nebegėrė, lytinių santykių su N. neturėjo, o tuo metu, kai ji lytiškai santykiavo su M., P. dar nebuvo grįžęs. P. grįžęs naktį iš kažkokio gimtadienio elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie jos. P. jos iš savo buto nevarė, jie kartu ėjo rūkyti, pastarasis siekė fizinio artumo su ja. Ji P. per veidą netrenkė, tik vengdama kabinėjimosi pastarąjį vieną kartą stumtelėjo, o M., šiam „sudavė iš galvos į galvą“. Tai, ką teisme sako M. yra netiesa, nes jis pats nežino ką sako. Kaltinamoji teigė, kad ji nedūrė peiliu nukentėjusiajam. P. pats tą peilį atsinešė tuo metu, kai ji miegojo, paskui tempė ją už kojos, pešė už plaukų. Dėl to tarp jų buvo grumtynės ir tada P. pats save „padūrė“. Ji nematė kaip peilis susmigo, nes tuo metu buvo ant grindų. Po to atbėgo N., o ji buvo susiėmusi už galvos, nes ją skaudėjo nuo plaukų pešimo. Pamačiusi kraują, nesuprato kas vyksta, todėl lakstė, verkė dėl to, kad P. ją skriaudė, gėrė valerijonus. Atsipeikėjo tik kitą dieną, kai atvažiavo nukentėjusiojo draugai. Nepamena, ar matė naktį atvykusius medikus, nes jai buvo šokas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad P. ją mušė, tampė už plaukų ir išplėšė priaugintus plaukus. Kada buvo atvažiavusi policija, nežino. Kadangi tuo metu buvo naktis, ji neturėjo kur išeiti, nes neturėjo pinigų. M. sakė, kad prie jos lenda P.. P. ant jos suriko: „pasikėlus klaipėdcka, manai, kad šiaip čia pabūsi“. Miegojo su M., kai atėjęs P. reikalavo, kad kaltinamoji jį patenkintų. Jam nesakė nieko, matė jo rankose peilį. Asmeniškai rankose peilio neturėjo. N. parodymai yra nesąmonė, nes jie su nukentėjusiuoju draugai, todėl jie susitarė ir ją apšneka. Neprisimena, ar naktį kažkas į duris barškino, ji pati policijai neskambino, o kodėl to nepadarė, nežino - tiesiog jai norėjosi ramybės ir būti ramiai, kad visas tas košmaras praeitų. Liudytojas, kuris teisme sakė, kad matė ją vien su apatiniais, meluoja. Su Š. tą dieną susitiko tam, kad šis jai paskolintų pinigų grįžti į Klaipėdą, nes iš jos buvo pavogta piniginė. Nežino, kodėl pasiskolinus pinigų iš karto neišvyko į Klaipėdą, o nuvyko į svečius pas vaikinus. Kurioje P. rankoje buvo peilis, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ji kraują ant grindų matė, tuo metu atsibudo M., o įėjęs N. išsivedė P.. M. ji nesakė, kad P. norėjo ją išprievartauti. Po įvykio su P. kalbėjosi telefonu, tarėsi dėl pinigų. Grįžus į Klaipėdą jos draugas, Seimo narys A. B. ją pamokė pasiimti „abdukciją“ (b.t.2, b.l.90-92).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kategoriškai neigia sužalojusi P. Š., jos kaltę patvirtina teismo ištirti įrodymai, liudytojų parodymai.
Nukentėjusysis P. Š. teismui paaiškino, kad A. V. yra N. Š. pažįstama. Asmeniškai su kaltinamąja nebendrauja, jų niekas nesieja. Įvykio vakarą, apie 20 val., grįžęs į kartu su R. Š. nuomojamą butą, rado kompaniją. Tai buvo N., M. ir A., kurie vartojo alkoholį. Nuomojamame bute jis naudojosi miegamuoju, o išgertuvės vyko didžiajame kambaryje, kuriame gyveno N.. Kartu buvusį M. prieš tai kelis kartus buvo matęs. Sužalotas buvo praėjus maždaug 2 valandoms po grįžimo. M., kuris buvo gan daug išgėręs, pirmas nuėjo į jo kambarį, o jis atėjo iš paskos. Dabar neprisimena, ar pirmas į tą kambarį nuėjo M., ar A.. Niekas iš atvykusių asmenų jo neklausė ar gali likti nakvoti jo kambaryje. A. tuo metu buvo agresyvi, rėkavo. Jis ne vieną kartą perspėjo A., kad ši netriukšmautų, kad elgtųsi tyliau, nes nenorėjo gauti skundų iš kaimynų. Su A. jis neturėjo nieko bendro, nes ji su M. buvo to vakaro pora. Kai atėjo į savo kambarį, M. buvo atsigulęs, o jis stovėjo gale lovos, pasisukęs šonu, kai išgirdo A. šaukiant „užmušiu“. Grasindama užmušti A. puolė jį su peiliu. M. vėliau jam sakė, kad tas peilis buvo po pagalve, kad kaltinamoji tą peilį prieš tai atsinešė iš virtuvės. Jis pats to peilio, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus apie incidento dingstį, priežastis ir pan. nukentėjusysis nurodė, kad jo nuomone, tai buvo suplanuota, nes kaltinamoji tuo metu buvo apsvaigusi, jam atrodo, kad kaltinamoji tą dieną naudojo ne tik alkoholį, bet ir dar kažką. Jis kaltinamosios jėga iš buto nevarė, o tik žodžiais prašė elgtis tyliau, prašė išeiti. Prieš dūrį peiliu, konfliktas su kaltinamąja buvo balkone, ten ši nukentėjusiajam trenkė per veidą, nes jos buvo prašoma išeiti. Dūrio peiliu metu, N. Š. buvo kitame kambaryje, bet kai kaltinamoji pradėjo rėkti, šis iškart atėjo, o pamatęs kas įvyko, iškvietė greitąją. Praėjus kažkuriam laikui, jis kalbėjosi su kaltinamąja, ši pergyveno dėl to, ką jam padarė, siūlė pinigus. Su N. Š. mažai bendrauja, tuo metu kartu gyveno nuomojamame bute, o M. N. yra Š. draugas. Konfliktų su šiais asmenimis nėra. Taip pat nėra jokio tikslo sakyti ne tiesą (b.t.2, b.l.89-90).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusysis P. Š. patvirtino savo parodymus (b.t.1, b.l. 44-52).
Liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad kaltinamąją A. V. yra matęs. Su nukentėjusiuoju P. Š. anksčiau yra gyvenęs bute, kuriame kilo incidentas, pažinojo to buto šeimininkę. Apie tai kas nutiko, sužinojo iš pažįstamo A., kuris yra P. viršininkas. Andrejus jam paskambinęs pasakė, kad Paulių padūrė panelė, kuri su draugais buvo P. namuose ir paprašė nuvažiuoti į P. butą. Ten jis nuvyko su N.. Bute buvo anksčiau nepažįstamas M. ir A.. Kai su N. klausinėjo kodėl taip pasielgė, ši neneigė tai padariusi, tik sakė, kad ją puolė, kad ji gynėsi. A. nebuvo sužalota ir dėl to nesiskundė. Buvo akivaizdu, kad jai įvykio pasekmės nesukėlė jokių emocijų. Kaltinamoji nekreipė dėmesio į atvykusius, ramiai vaikščiojo po namus, buvo viskam abejinga. Liudytojui žinoma, kad naktį į įvykio vietą buvo atvykusi policija, bet niekas jų neįsileido. B. P. bute kraujo, ar peilio, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino savo elgesio, aiškinantis sužalojimo aplinkybes, motyvus ir nurodė, kad nežiūrint į tai, jog N. yra jo pažįstamas, liudytojas nenorėjo su juo aiškintis įvykio detalių, nes pyko ant jo už tai, kad būtent šis į namus pasikvietė A. ir M.. Liudytojo vertinimu, panelė atrodė „kraupiai“: ji buvo nesusitvarkiusi, mūvėjo tik apatines kelnaites, matėsi, kad yra gėrusi. Ant kaltinamosios veido tikrai nebuvo sumušimų žymių, niekas nekalbėjo apie tai. Kaltinamoji nesiskundė ir dėl to, kad P. neva ją bandė išprievartauti. Iš P. pasakojimų žino, kad šis grįžęs namo norėjo ilsėtis, todėl nuėjęs į balkoną, jame rūkantiems pasakė, kad šie išeitų. Tada kaltinamoji jį pastūmė ir nuėjo į kitą kambarį, o kai į ten nuėjo P., jam dūrė peiliu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad bendraujant jam A. patvirtino, kad ji „padūrė“ P. nes: „jis pats prašėsi“, „ pats kaltas“, tačiau neužsiminė apie tai, kad ji tokiu būdu gynėsi. Į P. butą važiavo A. prašymu ir norėdamas jį sutvarkyti. Jautėsi atsakingas už tą butą, nes pažįsta savininkus, ten pats anksčiau gyveno su mergina, todėl nenorėjo, kad šeimininkai atvykę pasiimti nuomos mokesčio, bute rastų betvarkę. Juolab norėjo daugiau sužinoti apie tą įvykį. Neprisimena ar kalbėjo su M. apie tos nakties įvykius (b.t.2, b.l.68-69).
Liudytojas N. Š. teismui paaiškino, kad su kaltinamąja susipažino klube Vilniuje prieš 3 metus. Tą vakarą pasikvietė ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi kartu su P. Š.. A. atvažiavo viena, o jis buvo su draugu M. N., atvykusiu iš Anglijos. Kaltinamoji atvyko į svečius šeštadienį, jie visi išgėrinėjo, o sekmadienį visi pratęsė išgertuves. Šeštadienį A. su M. miegojo P. kambaryje. P. Š. į namus grįžo tik sekmadienį vakare. Vakaro įvykių pradžios nematė, nes buvo kitame kambaryje. Išgirdęs žodžius: „užmušiu“, pamatė kad kaltinamoji traukia peilį P. iš krūtinės. Prieš tai jokių grumtynių nebuvo. Pamatęs, kad P. sukniubo ant grindų, nutempė jį į kitą kambarį, uždėjo savo bliuzoną ir iškvietė greitąją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad jis kartu su P. išvažiavo į ligoninę ir ten buvo gana ilgai. Policija per tą laiką kol jie išvyko į ligoninę, neatvažiavo. A., tuo metu kai buvo atvykusi greitoji, buvo kitame kambaryje ir nesirodė, kai jis grįžo iš ligoninės, A. bute miegojo su M.. Prieš tai P. su A. sukonfliktavo balkone, dėl to, kad ši triukšmavo. Kaltinamoji trenkė P. nes šis jai priekaištavo dėl pastarosios keliamo triukšmo ir prašė išeiti. Kai sekančią dieną A. F. atvažiavo paimti P. ligoninėje reikalingų daiktų, A. dar buvo bute. Pirmadienį į butą buvo atvažiavę ir kiti draugai, R. priverstinai prašė A., kad ši išvažiuotų. Tai su M. jie padarė tik pirmadienį. Liudytojas išmetė P. drabužius, kodėl plovė jo kelnes ir peilį, neprisimena, mano todėl, kad įvykio metu buvo girtas. P. prieš sužalojimą buvo gėręs alaus, bet nebuvo girtas, su M. nekonfliktavo. Momento, kad kažkas į miegamąjį neštųsi peilį, nematė, bet vėliau po lova rado dar vieną mažą peilį. P. buvo sužalotas didžiausiu peiliu, turinčiu siaurą geležtę. Nežino, ar mažajame kambaryje, tuo metu kaip jis išgirdo triukšmą, dėgė šviesa. Triukšmas kilo po akimirkos, kai tik P. nuėjo į tą kambarį. Išgirdęs žodžius: „užmušiu“, puolė tiesiai prie P., kuris klupo prie lovos. Matė, kaip A., atsiklaupusi ant lovos, traukia peilį, ar kažkokį kitą daiktą P. iš krūtinės (b.t.2, b.l.6-7).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, N. Š. patvirtino savo parodymus vietoje. (b.t.1, b.l., 84-90).
Liudytojas A. F. teismui paaiškino, kad kaltinamąją yra matęs P. bute, sekančią dieną po įvykio. Savaitgalį liudytojo sodyboje buvo švenčiamas jo gimtadienis, kuriame dalyvavo ir P. Š.. Sekmadienį vakare draugai P., kuris nebuvo labai girtas, parvežė namo į Vilnių. Kitą dieną liudytojas nukentėjusiajam paskambino apie 9 val., bet jo telefonas buvo išjungtas. Apie 10 val., telefonas buvo įjungtas, bet niekas neatsiliepė. Skambino jam dar vėliau, tada telefonu atsiliepęs N. Š. pasakė, kad P. susižeidė ir yra ligoninėje. N. nepasakė kurioje ligoninėje, todėl liudytojas skambino į ligonines ieškodamas P., nes pastarojo telefonas vėl buvo išjungtas. Kai nuvyko į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę, ten esantis P. jam papasakojo kas atsitiko, paprašė atvežti reikalingus daiktus, sutvarkyti butą, nes ten turėjo atvykti šeimininkė. Liudytojui atvažiavus į P. butą, ten buvo N., mergina ir dar vienas jų draugas. Greitai surinko P. reikalingus daiktus, šiek tiek pabendravo su N.. Mergina nebuvo nei apdraskyta, nei sumušta, tiesiog pagiringa ir tiek, todėl pas ją neklausė kodėl ši taip padarė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jam būnant bute, mergina labai ramiai elgėsi, sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, neatrodė, kad skubėtų išeiti. Liudytojui paklausus, kažkas iš ten buvusių pasakė, kad kvietė greitąją, kad buvo atvykusi policija, bet policijai niekas neatidarė durų. Apie tai, kad jį sužeidė mergina, liudytojui pasakojo nukentėjusysis. Rinkdamas P. daiktus, vonioje matė kruvinus jo marškinėlius (b.t.2, b.l. 7-8).
Liudytoja I. P. teismui paaiškino, kad kaltinamosios nėra mačiusi. Prisimena įvykį, kai buvo gautas iškvietimas dėl sužaloto vaikino. Praėjo daugiau nei metai, todėl smulkmenų neprisimena. Iškvietimo vietoje nustatytas aplinkybes yra užfiksavusi med. kortelėje. Prisimena, kad atvykus į Pilaitės mikrorajoną, rado du vaikinus, vienas iš jų buvo sužalotas peiliu. Kitų asmenų nematė. Nukentėjusysis, kurio veido ji neprisimena, buvo sunkios, bet stabilios būsenos, todėl jį skubiai išvežė. Nukentėjusįjį lydėjo antrasis vaikinas. Liudytoja automobilyje sėdėjo kartu su ligoniu, stebėjo jo pulsą, o apie ką vaikinai kalbėjo ir ar iš viso jie kalbėjo tarpusavyje, negali pasakyti. Neprisimena ar tuokart buvo kalbėta, jog dūrė mergina. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo tikslesni (b.t.2, b.l. 8-9).
Liudytojas M. B. teismui paaiškino, kad praėjus ilgam laikui, nedaug ką prisimena apie įvykį, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prisimena, kad atvykus pagal gautą pranešimą į butą patekti nepavyko. Bute girdėjosi šnabždesys, bet niekas jų į vidų neįleido, riksmų bute nebuvo. Tikrinant informacija, pasitvirtino, kad nukentėjusysis tikrai buvo sužeistas, todėl buvo pakartotinai išsiųstas kitas patrulis. Dabar nepamena, ar po įvykio su kažkuo šnekėjo telefonu, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus dėl skambučio telefonu, liudytojas patvirtina tokių parodymų turinį (b.t.2, b.l.9).
Liudytojas M. N., daug metų gyvenantis užsienyje į teismo posėdžius neatvyko, todėl teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausos metu liudytojas nurodė, kad penkerius metus gyvena Anglijoje, pas mamą gyvenančią Kaune(duomenys neskelbtini), grįžta tris kartus per metus, kartais aplanko draugus, gyvenančius Vilniuje. 2012-05-27, buvo pas draugą N. Š., gyvenantį Vilniuje, jo kartu su P. nuomojame bute. Tą dieną, P. namuose nebuvo. Su N. jie gėrė degtinę, N. per „skype“ susitarė susitikti su A. iš Klaipėdos. Liudytojas pastarosios nepažinojo, ją matė pirmą kartą. N. iškvietė taksi automobilį, kuriuo abu nuvažiavo pas merginas. Jis ir N. buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, todėl neprisimena kokį alkoholį pirko ir vežėsi pas merginas Ten su merginomis taip pat gėrė. Neprisimena dėl kokios priežasties, nusprendė grįžti į N. nuomojamą butą. Nežino kur liko A. draugė, tačiau pastaroji kartu su jais nevažiavo. Grįžę į Pilaitę, visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu visi rūkydavo balkone, A. rodė išskirtinį dėmesį, kuriam jis nesipriešino ir kažkuriuo momentu, kambaryje kur vyko išgertuvės, jis su A. lytiškai santykiavo. Kur tuo metu buvo N., neprisimena, o P. dar nebuvo grįžęs. Pats buvo girtas, todėl pasakyti ar P. grįžo išgėręs ar ne, negali. P. juos pamatęs, elgėsi normaliai, neprisimena, kad šis būtų kuo nors nepatenkintas. Nežino kas įvyko tarp P. ir A., ir kodėl ši balkone trenkė P. per veidą. Nematė ir negirdėjo, kad P. būtų kaip nors kabinėjęsis ar žodžiais įžeidęs A.. Kažkuriuo momentu miegodamas išgirdo riksmą, tačiau kas ir kodėl rėkė, dėl girtumo neprisimena. Atsikėlęs iš lovos, nuėjo į kitą kambarį ir pamatė, kad P. guli ant lovos, laikydamas už krūtinės iš kurios bėga kraujas. Aplink P. vaikščiojo N.. Kur tuo metu buvo A. neprisimena. Paklausus kas nutiko, lyg tai N. pasakė, kad A. peiliu sužalojo P.. Atvažiavę medikai P. išvežė į ligoninę, kartu išvažiavo N.. Jis liko bute su A.. Kiek prisimena, tai jam A., kuri buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, pasakojo jog P. norėjo ją išvaryti iš buto, todėl ji konflikto metu pastarąjį sužalojo peiliu. Nežino kurioje buto vietoje ir kokiu būdu buvo sužalotas P., nes tuo metu miegojo. Pamena jog A., aiškindama apie P. sužalojimą, buvo agresyvi teigė, kad „ tokius lochus reikia badyti ir badyti". P. jam nieko neaiškino, tik šaukė, kad skauda sužalotą vietą. Asmeniškai neprisimena ar matė, kaip A. laikė rankose peilį, nežino kur buvo peilis, kuriuo buvo sužalotas P.. P. ir N. išvažiavus, su A. toliau nuėjo miegoti. Vėliau grįžęs N. sakė, kad P. ligoninėje, o A. aiškino, kad ji nesuprato kaip tai atsitiko, t.y., kaip ji sužalojo P.. Jis nepastebėjo jog P. Š. išgertuvių metu būtų rodęs A. dėmesį, norėtų su pastarąja lytinių santykių, kad ją liestų, lįstų bučiuotis. Jis miegojo, todėl nežino ar P. buvo atėjęs į miegamojo kambarį. Nei vienas iš jų jokio fizinio smurto prieš A. nevartojo (b.t.1, b.l., 98-100).
Akistatų tarp P. Š. ir A. V., N. Š. ir A. V. metu, proceso dalyviai liko prie savo parodymų. (b.t.1, b.l., 53-58, 91-95).
Vertindamas kaltinamosios bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, gretindamas juos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais įrodymai, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios pasirinkta gynybos pozicija, o būtent absoliutus nusikaltimo padarymo neigimas, yra visiškai paneigtas baudžiamosios bylos duomenimis. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamosios parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Neigdama nusikaltimo padarymą, kaltinamoji teismui patvirtino nukentėjusiojo teiginius, kad praėjus kuriam laikui po įvykio ji telefonu bendravo su P. Š. ir kalbėjo apie pinigus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, prieštaringai aiškino apie tai lytinius santykius su M., vieną kartą neigdama jų buvimą, kitą kartą pripažindama, kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kodėl iš karto po įvykio nesikreipė į policiją ir medikus, vieną kartą teigia, kad ji M. sakė apie tai, kad P. prieš ją smurtavo, o patikslindama savo atsakymą, šią aplinkybę paneigia. Teismas kritiškai vertina ir kaltinamosios teiginius apie tai, kad ji pagalbos nesikreipė todėl, kad „norėjo ramiai pabūti“, o dėl patirto sužalojimo kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms, nes ją taip pamokė jos draugas.
Įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir A. V. kaltę, be nuoseklių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kuriais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo, teismas taip pat pripažįsta rašytinę bylos medžiagą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 1384/12(01), kurioje nurodyta, kad P. Š. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine emfizema bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2012-05-27), paveikus duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos. Sužalojimas pasiekiamas nukentėjusiojo rankai, todėl savęs žalojimo galimybė nėra atmetama (b.t.1, b.l, 38-39). Teismo nuomone, specialisto išvados dalis, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas pasiekiamas nukentėjusiojo rankai, todėl savęs sužalojimo galimybė nėra atmetama, nelaikytina patvirtinančia kaltinamosios teiginius, jog P. Š. susižalojo pats, tuo metu kai kėsindamasis ją išžaginti grąsino peiliu, o pastaroji gynėsi nuo užpuolimo. Tokių kaltinamosios teiginių, ar bent prielaidų, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas, nepatvirtina nei bylos duomenys, nei pačios A. V. elgesys. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pati kaltinamoji iš karto po įvykio neneigė tai padariusi, atvykus med.pagalbai A. V. nesikreipė, kad jai būtų suteikta pagalba, neįleido į butą atvykusių policijos pareigūnų. Juolab, netgi sekančią, dieną bute lankantis pašaliniams asmenims, kaltinamoji nesiskundė, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas arba, kad ją buvo kėsinamasi išprievartauti. Priešingai, liudytojų teigimu, būdama svetimame bute, mergina vilkėdama tik apatinius rūbus, jautėsi laisvai, niekuo nesiskundė ir palikti svetimų namų neskubėjo. Gretinant ir lyginant tarpusavyje šias teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad šoko ištikta moteris, prieš kurią buvo panaudotas smurtas kėsinantis ją išprievartauti, naudotųsi menkiausia galimybe ištrūkti iš nusikaltimo vietos, juolab prašytų pagalbos.
VTMT prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr., G 936/12(03), nurodyta, kad apžiūrėjus A. V., rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešinio žąsto, kairio klubo, kairio sėdmens ir abiejų šlaunų srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės čiurnos pėdos šoniniame paviršiuje bei išrautų galvos plaukų plotas pakaušio srityje. Sprendžiant iš spalvos ir kitų sužalojimo savybių, rasti sužalojimai yra 3 parų senumo ir atitinka pareiškėjos nurodytą įvykio laiką. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia sumušimo bei atsitrenkimo. A. V. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.t.1, b.l.,123 ). Vertindamas kaltinamajai nustatytus kūno sužalojimus, teismas neturi pagrindo abejoti, jog tokie kūno sužalojimai buvo padaryti, tačiau teismui kyla abejonių dėl to, kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo A. V.. Tokias teismo abejones sukelia tai, kad nei vienas iš įvykio metu ir sekančią dieną kaltinamąją mačiusių asmenų nepatvirtina matę sumušimus ant nukentėjusios veido ar kitų kūno vietų. Be to, kaip jau minėta anksčiau, niekam iš su ja bendravusių asmenų kaltinamoji net neužsiminė, jog P. Š. būtų prieš ją smurtavęs. Esant šioms aplinkybėms, tokie kaltinamosios teiginiai pripažintini pasirinkta gynybos pozicija ir taip pat vertintintini kritiškai.
Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius – ji dūrė peiliu nukentėjusiajam P. Š., tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Civiliniu ieškovu pripažintas P. Š., nurodė kad dėl A. V. kaltės patyrė 3600 Lt turtinės bei 50000 Lt neturtinės žalos (b.t.1, b.l., 62-64). Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė tris operacijas, negali gyventi visaverčio gyvenimo, užsiimti sportu. Po sužalojimo negali atlikti darbų, kuriuos galėdavo dirbti anksčiau. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiam padarytas sunkus kūno sužalojimas, yra realus, visiškai atitinka padarytų sužalojimų dydį, todėl priteistinas.
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa, nurodo patyrusi 912,89 Lt turtinės žalos už P. Š. suteiktas gydymo paslaugas (b.t.1, b.l.74-82). Civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas, skirdamas bausmę A. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. 2009-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamoji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1dalį. BK 93 straipsnio nustatyta tvarka, jai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams. Nusikalstama veika, dėl kurios priimtas nurodytas nuosprendis taip pat susijusi su smurto prieš asmenį panaudojimu, kas teismo vertinimu neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Jos atsakomybę lengvinančių arba atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. V. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre ir Klaipėdos Psichikos sveikatos centruose nesigydė ir į minėtų gydymo įstaigų įskaitas neįrašyta. (b.t.1, b.l. 130-133).
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista.
BPK 94 str. nustatyta tvarka išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas (b.t. 1, b.l. 67,68). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti palikti nepakeistą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinius ieškinius tenkinti.
Nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui iš A. V. priteisti P. Š. 53 600 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus litų).
Nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui iš A. V. priteisti Valstybinei Ligonių kasai 912,89 Lt (devynis šimtus dvylika litų, aštuoniasdešimt devynis centus).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.