Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti V. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., priteisti 1419 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad V. P. 2015-11-02, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 16.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), supjaustė nukentėjusiajai priklausančius asmeninius daiktus: odinę striukę 115,00 Eur vertės, dvi poras žieminių batų, kurių vienos vertė 52,00 Eur, o antros poros vertė 75,00 Eur, dvi poras vasarinių batelių (basutes), kurių vienos vertė – 23,00 Eur, kitos vertė – 46,00 Eur, kailinius, kurių vertė 463,00 Eur, paltą, kurio vertė 160,00 Eur, rudeninę striukę, kurios vertė 52,00 Eur, dirbtinio kailio kailinius, kurių vertė 115,00 Eur, 14 vnt., sijonų ir bliuzelių, kurių bendra vertė – 318,00 Eur, t. y. viso sugadino turto, kurio vertė 1419,00 Eur. 2015-11-02 kreipėsi į Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN. 2015-11-09 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pažymėtina, kad G. P. prie skundo pateikė tik vieną dokumentą – 2015-11-09 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-PR2-3772.

Iš nutarimo matyti, kad 2015-11-02 gautas G. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad vyksta jos ir vyro V. P. skyrybų procesas. Apie 16.30 val. grįžusi į namus rado sulaužytas kambario duris, sudaužytą, išlaužytą sekciją, sudaužytus indus, supjaustytus drabužius, sudaužytą televizorių, išlaužytą virtuvės komplektą. Kadangi turtas užgyventas bendrai, dar nėra padalintas, prašo sudrausminti jos vyrą.

Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. 3 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), motyvuojant tuo, kad sugadintas turtas yra bendra, G. P. ir jos sutuoktinio V. P. santuokoje įgyta nuosavybė, todėl nėra svetimas, dėl ko neiškyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. 3 d.

Kaip minėta pagal BPK 412 str. 2 d. skunde be viso kito turi būti nurodyta: duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Šiuo atveju tik iš minėto nutarimo matyti, kad įvykio vietos apžiūros, atliktos 2015-11-02, protokole nurodyta, kad Plento g. 10D, Kaune, sugadinti namų apyvokos daiktai (išvardinant kokie), tarp jų sukarpyti rūbai, tačiau nenurodyta kokie rūbai ir kam jie priklauso. Nors pareiškėja skunde nurodė, kokie jos rūbai ir avalynė buvo sugadinti ir nurodė jų vertes, kad patyrė bendrą 1419 Eur turtinę žalą, bet nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes apie, tai, kad sugadinti rūbai ir avalynė priklauso jai asmeninės nuosavybės teise bei duomenų, patvirtinančių patirtos žalos dydį, nuo kurių vertinimo priklauso ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą BK 187 str., kuris nurodytas pareiškėjos skunde, dalį, o taip pat pagal šį požymį veika atribojama nuo pažeidimų, kurie užtraukia administracinę atsakomybę. Įrodinėjimo našta dėl padarytos nusikalstamos veikos tenka privačiam kaltintojui. Taigi, tam, kad pagrįsti kaltinimą pagal BK 187 str. 1 d., teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kokia buvo turto vertė veikos padarymo momentu.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos G. P. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos G. P. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.