- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- I3-3197-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00241-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valtybinės priežiūros departamentas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. B. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas B. B. 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas pratęsti 2019 m. kovo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-173-(16.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 13 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. buvo surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-173(16.29), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 13 d. nugriauti I nesudėtingosios grupės lauko židinį su akmens mūro sienute, pastatytą (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Nr. 218 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nesuėjus terminui kreipėsi į minėtą instituciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo dar 6 mėnesiams dėl šių aplinkybių: valstybinę žemę, kurioje yra pastatytas lauko židinys, siekia įsiteisinti kaip įsiterpusią ir prisijungti prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiterpusio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui kliudo ta aplinkybė, kad yra neaiški SB (duomenys neskelbtini) aplinkinės teritorijos riba. Šiai kliūčiai pašalinti SB (duomenys neskelbtini) su matininku A. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo sutartį, tad matininkui nustačius sodo bendrijos ribą, turės galimybę kreiptis dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas prašymą patenkino ir 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. RC-239(16.29) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 13 d. Susisiekus su matininku dėl sodo bendrijos kadastrinių matavimų, matininkas informavo, kad kadastrinių matavimų bylą jau parengė, tačiau ji dar nepateikta patikrai bei įregistravimui. Tikslaus termino kada sodo bendrijos riba bus registruota nekilnojamojo turto registre matininkas neįvardijo. Pakartotinai termino institucija neturi teisės pratęsti, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kur reglamentuota, kad terminą pratęsti galima tik 1 kartą.
Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kad ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių sodo bendrijos riba dar nenustatyta, neturiu galimybės inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslu prisijungti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, teismo prašo privalomojo nurodymo terminą pratęsti 2 metams. Tokio termino prašo dėl šių aplinkybių: dar neaišku, kad bus įregistruota sodo bendrijos riba Nekilnojamojo turto registre, o kita aplinkybė, kad nemažai laiko truks formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, nes kaip žinia prieš pradedant jį rengti dar reikės sušaukti visuotinį sodo bendrijos narių susirinkimą, kuris turės išreikšti savo sprendimą dėl pareiškėjo pageidaujamos prisijungti laisvos valstybinės žemės. Mano per šį pratęstą terminą suspės pasinaudoti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų suteikta teise įsiteisinti įsiterpusį laisvą valstybinį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad 2014 m. birželio 13 d. pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-80-140613-00009, nes neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (žemės savininko (valdytojo) sutikimo pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą) pastatė I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – lauko židinį (ilgis apie 6 m, aukštis apie 1,3 m ir plotis apie 0,4 m) su akmens mūro sienute, adresu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje prie žemės sklypo Nr. 218 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 16 d. Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu Nr. P1-4 „Dėl 2014-06-13 savavališkos statybos akto Nr. SSA-80-140613-00009, 2014-06-16 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-80-140616-00011, 2017-03-22 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-170322-00022, 2019-01-02 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-190102-00002, panaikinimo“ savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei jų patikrinimo aktai buvo panaikinti atsižvelgiant į įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimus (toliau – Statybos įstatymas), apibrėžiančius statybą leidžiančio dokumento rūšis. Žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytiniai sutikimai nebeteko statybą leidžiančio dokumento statuso, kaip kad buvo nurodyta iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl tokia statyba tapo nebe savavališka.
Nagrinėjamu atveju pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Pastebėtina, kad šiuo atveju tai nebėra savavališka statyba ir jai negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, jog Priežiūros įstatyme tokia teisė teismui nenumatyta, Inspekcija išsamiau dėl pareiškėjo prašymo motyvų pratęsti privalomojo nurodymo terminą nepagrįstai ilgam laikotarpiui nebepasisako, prašome teismo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo B. B. prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti 2019 m. kovo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-173-(16.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 13 d.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant privalomųjų nurodymų ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šiuos reikalavimus įvykdyti. Minėto įstatymo normose pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.
Taigi apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama administracinių teismų praktika, teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai Inspekcijos nustatytu ir pratęstu terminu Privalomojo nurodymo neįvykdė. Prašymą pratęsti terminą grindžia aplinkybėmis, kad dar nėra nustatyta sodo bendrijos riba, užtruks sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas.
Byloje nustatyta, kad sodų bendrija (duomenys neskelbtini) ir matininkas A. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Žemės sklypo kadastrinių matavimo darbų atlikimo sutartį N. 11, kuria matininkas įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. atlikti s/b (duomenys neskelbtini) aplinkinės teritorijos, esančios Telšių apskrities (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui pirmą kartą savavališkos statybos aktas dėl pareiškėjo pastatyto I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – lauko židinio (ilgis apie 6 m, aukštis apie 1,3 m ir plotis apie 0,4 m) su akmens mūro sienute, adresu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje prie žemės sklypo Nr. 218 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo surašytas dar 2014 m. birželio 13 d. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1763-621/2015 pareiškėjui buvo pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2017 m. kovo 16 d. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas termino pratęsimo prašė remdamasis tais pačiais argumentais – nurodė, jog pašalinti savavališkos statybos padarinių negalėjo, nes sklypo nuosavybės įteisinimo procedūros užsitęsė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo siekį nuo 2014 metų valstybinės žemės sklypą, ant kurio yra pastatęs laiko židinį, prisijungti prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo. Konstatuotina, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, susijusių su privalomojo nurodymo vykdymu ar savavališko statinio įteisinimu.
Nors pareiškėjas prašo pratęsti 2019 m. kovo 12 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą, tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjas, siekdamas įgyti nuosavybės teise žemės plotą, kuriame įvykdyta savavališka statyba, nuo 2014 metų neatliko jokių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog pareiškėjas per privalomajame nurodyme nustatytą ir vėliau pratęstą terminą nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė jokių veiksmų reikalingiems dokumentams gauti, jo veiksmai per gana ilgą laiką nebuvo nukreipti į tai, kad būtu įteisinta ar pateisinta lauko židinio statyba, kuri privalomajame nurodyme įvardijama kaip statyba valstybinėje žemėje ir kurią reikalaujama nugriauti, todėl pareiškėjo B. B. prašymas pratęsti 2019 m. kovo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-173-(16.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 13 d. atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo B. B. prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.