Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-255/2015

Teisėja V. B. Proceso Nr. 1-33-1-02455-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.3.1.; 1.2.14.5.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.

2015 m. gegužės 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. A., A. G. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš K. J.) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš R. J.) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (2 paras) ir nuo 2014 m. balandžio 10 d. suėmime išbūtas laikas bei 2014 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atlikta bausmės dalis. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš K. J.) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš R. J. epizodas) – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (1 parą) išbūtas laikas ir nuo 2014 m. balandžio 10 d. suėmime išbūtas laikas bei 2014 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atlikta bausmės dalis. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš K. A. ir A. G. nukentėjusiajam K. J. priteista 212,87 EUR (735 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 1158, 48 EUR (4000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, R. J. priteista 242, 24 EUR (836,40 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 1158, 48 EUR (4000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista solidariai iš K. A. ir A. G. 14, 92 EUR (51,52 Lt) už K. J. gydymo išlaidas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. G., pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. G. priteista 170,88 EUR (590 Lt) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. ir A. G. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2013 m. gruodžio 31 d., apie 00.30 val., netoli baro ,,Medinava“, esančio Taikos pr. 97B, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. K. A. priėjęs prie K. J. iš nugaros, tyčia rankomis sudavė į petį, dėl to K. J. pargriuvus ant žemės, spardė kojomis į galvą ir į šonus, dėl to jam susidarė poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos projekcijoje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas ir VII šonkaulio lūžimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. K. J. praradus sąmonę, A. G. nukentėjusiajam prispaudė galvą su keliais, o tuo tarpu K. A. nuavė nukentėjusiajam priklausančius 160 Lt vertės batus, nuvilko 300 Lt vertės striukę, kurioje buvo 25 Lt vertės raktas, 35 Lt vertės automobilio raktas, 45 Lt vertės USB raktas ir 180 Lt. Taip pat iš dėklo, kuris buvo pritvirtintas prie kelnių diržo, K. A. pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 1650“. Tokiu būdu K. A. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė K. J. priklausančio turto už 895 Lt.

Be to, K. A. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. sausio 16 d., apie 01.30 val., parke netoli namo, esančio Debreceno g. 46, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y., K. A. priėjęs prie R. J. iš nugaros, tyčia rankomis sudavė į petį, dėl to R. J. pargriuvo ant žemės, dėl to susidarė poodinės kraujosruvos ant abiejų alkūnių tiesiamųjų paviršių ir abiejų kelių. Tuo tarpu A. G. ją apžergęs kojomis laikė prispaudęs, kad ji nesipriešintų ir nepabėgtų, o pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, jis du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas veido sumušimą ir odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, bei spausdamas nukentėjusiosios dešinės pusės šlaunį, padarė smulkias poodinės kraujosruvas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, taip padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to K. A. iš nukentėjusiosios rankų išplėšė medžiaginį maišelį, kuriame buvo 15 Lt vertės megztukas, bei 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony Ericsson U100i“, kuriame buvo „Labas“ tinklo 6 Lt vertės SIM kortelė, 50 Lt vertės 1 GB atminties kortelė, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ,, Nokia C2-06“ su TELE 2 tinklo 5 Lt vertės SIM kortele, 50 Lt, 3 raktai nuo buto, vieno vertė 15 Lt, bendros 45 Lt vertės, su 20 Lt vertės pakabuku, 1 Lt vertės atidarytuvas, 10 Lt vertės kvepalai ,,Avon“, 50 Lt vertės kremas-pudra, 7 Lt vertės blakstienų tušas ,,Prestige“, 10 Lt vertės akių kontūro pieštukas, 1 Lt vertės lūpų balzamas ,,Buk“, 7 Lt vertės lūpų dažai ,,Avon“, 2 veidrodėliai ,,Avon“, kurio vieno vertė 2 Lt, kito vertė – 1 Lt, bendros 3 Lt vertės, 5 Lt vertės plaukų šepetys, 10 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 10 litų, 2 autobuso talonėliai po 2,20 Lt, iš viso 4,40 Lt vertės, 9,80 Lt vertės elektroninis bilietas, 30 Lt vertės AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, 150 Lt vertės Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas jos vardu, 40 Lt vertės darbo medicininė knygutė. Tokiu būdu K. A. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė R. J. priklausančio turto už 1139,20 Lt.

K. A. nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo turtinę teisę: jis, plėšimo metu pagrobęs K. J. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 1650“ su jame buvusia SIM kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 1.11 val. iki 1.13 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš minėtos SIM kortelės, save melagingai pristatydamas minėto abonento savininku, ir tokiu būdu suklaidinęs AB ,,Bitė“, išsiuntė SMS žinutes Nr.1398 su slaptažodžiu ,,XGAME 15 Djaudi litai“ ir tokiu būdu per 3 kartus užsisakęs paslaugas po 12,40 Lt , tai su 21 proc. PVM yra 45,01 Lt, papildė savo internetinių žaidimų sąskaitą, po to 1.15 val. išsiųsdamas SMS žinutę Nr. 1698 užsakė paslaugą už 0,25 Lt, tai su 21 proc. yra 0,30 Lt, po to laikotarpiu nuo 1.15 val. iki 1.29 val. vėl išsiuntė SMS žinutes Nr. 1398 su slaptažodžiu ,,XGAME 15 Djaudi litai“ ir tokiu būdu per 24 kartus užsisakęs paslaugas po 12,40 Lt, tai su 21 proc. PVM yra 360,09 Lt, papildė savo internetinių žaidimų sąskaitą, po to 2013-12-31 1.31 val. išsiuntė SMS žinutes Nr. 1398 su slaptažodžiu ,,XGAME 15 Djaudi litai“ ir tokiu būdu per 3 kartus užsisakęs paslaugas po 8,26 Lt, tai su 21proc. PVM yra 29,99 Lt, papildė savo internetinių žaidimų sąskaitą, po to 1.32 val. užsakė paslaugą ,,Mobili perlaida“ su nuoroda PP 20 bei nurodęs savo telefono Nr. 8-691- 55606 savo SIM kortelės sąskaitą papildė 16,53 Lt, tai yra su 21 proc. PVM 20 Lt, po to laikotarpiu nuo 1.33 val. iki 1.34 val. išsiuntė SMS žinutes Nr. 1398 su slaptažodžiu ,,XGAME 15 Djaudi litai“ ir tokiu būdu per 3 kartus užsisakęs paslaugas po 12,40 Lt, tai su 21 proc. PVM yra 45,01 Lt, papildė savo internetinių žaidimų sąskaitą. Iš viso tokiu būdu K. A., pavartodamas apgaulę, įgijo turtinę teisę į K. J. 500,40 Lt turtą.

Be to, K. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti: jis 2014 m. sausio 16 d., apie 01.30 val., parke netoli namo, esančio Debreceno g. 46, Klaipėdos m., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G., plėšimo metu pagrobęs R. J. vardu AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę ,,Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2014 m. sausio 16 d. 2.14 val., kol minėtą banko kortelę įtraukė bankomatas, esantis Taikos pr. 115, Klaipėdoje.

Teismo posėdyje nuteistasis K. A. ir jo gynėjos advokatės K. Pralgauskaitė ir D. Rocevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė tenkinti prokurorės skundo dalį dėl K. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir jo padėties švelninimo.

Nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir A. G. dėl R. J. apiplėšimo išteisinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė N. Žemaitytė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Žemaitytės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. A. ir A. G. kaltės. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, palygino tarpusavyje nukentėjusiųjų, liudytojų, nuteistųjų parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos pakanka nuteistųjų K. A. ir A. G. kaltumui nustatyti.

Tačiau kolegija taip pat konstatuoja, kad prokurorės prašymas, atsižvelgus į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas, perkvalifikuoti K. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kai apgaule įgyto turto vertė neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 MGL, t. y. 650 Lt, į BK 182 straipsnio 3 dalį ir kvalifikuoti šią veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą, yra pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodęs kaltinimo K. A. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį pagrįstumo motyvus ir rezoliucinėje dalyje priėmęs sprendimą K. A. pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei paskyręs jam bausmę, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė, jog įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių, t. y. padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kt. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ši nusikalstama veika buvo ištirta, teismas išanalizavo minėtą nusikalstamą veiką patvirtinančius įrodymus, juos aptarė ir nurodė, kuriais jų grindžiamos teismo išvados, taip pat teisingai ir tinkamai išdėstė šios veikos kvalifikavimo motyvus, motyvavo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimą, tačiau nenurodė pačių aplinkybių, kurios pripažintos įrodytomis, todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje neišdėstytos tik per apsirikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistieji K. A. ir A. G. apeliaciniais skundais nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalimi dėl jų nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš R. J.), abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra susiję, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų K. A. ir A. G. apeliacinius skundus nagrinėja kartu.

Dėl nuteistųjų K. A. ir A. G. apeliacinių skundų

Nuteistieji K. A. ir A. G. pateiktuose apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – 2014 m. sausio 16 d. R. J. plėšimo, teigia, kad šios nusikalstamos veikos nepadarė, akcentuoja tai, kad nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu neatpažino jų kaip nusikalstamą veiką prieš ją padariusių asmenų. Nuteistųjų manymu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to jų kaltės klausimu buvo padarytos nepagrįstos išvados. Nuteistasis K. A. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino tik todėl, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, policijos pareigūnai jam grasino ir taip privertė jį prisipažinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. A. ir A. G. kaltės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausė liudytoją policijos pareigūną E. G. ir nustatė, kad papildomai ištirti įrodymai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų apie K. A. ir A. G. kaltę dėl padarytos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pats atlikęs įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta teisingomis. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus.

Nuteistieji K. A. ir A. G. apeliaciniuose skunduose pateikia savo subjektyvų samprotavimą dėl to, kaip, jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje esantys duomenys. Tačiau BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Įstatymas numato bylą nagrinėjančio teismo išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Atkreipiamas nuteistųjų dėmesys į tai, kad vertinant tiek nuteistųjų K. A. ir A. G., tiek nukentėjusiosios R. J. bei liudytojos D. B. (kuriuos, nuteistojo K. A. manymu, reikėtų vertinti kritiškai) parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas juos lygino ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos. Todėl, teismo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė, tinkamai įvertino šioje byloje esančius visus įrodymus, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, o kurie yra atmetami. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikiami samprotavimai yra subjektyvūs, selektyviai atsieti nuo visų faktinių aplinkybių, todėl neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.

Nuteistasis K. A. skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas ir policijos pareigūnai privertė jį prisipažinti dėl nusikalstamos veikos prieš R. J.. Teigia, kad parodymų patikrinimo metu policijos pareigūnų jam buvo nurodytos vietos, kurias jis turi parodyti, be to, privertė jį nurodyti kitą asmenį, su kuriuo kartu jis esą padarė nusikalstamą veiką, o apeliantas, būdamas supykęs ant A. G., nurodė jį kaip nusikaltimo bendrininką, nors iš tikrųjų tik apkalbėjo A. G.. Tačiau šiuos nuteistojo argumentus paneigia baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos D. B. parodymai. Apklausta liudytoja D. B., kuri šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, parodė, kad ji nedarė spaudimo apklausiant K. A.. Iš pradžių K. A. nurodė, kad nepažįstami pasiūlė telefonus užstatyti lombarde, paskui pasakojo versiją prie „Maxima“ parduotuvės, tačiau ten yra kameros ir patikrinus šią jo versiją, ji nepasitvirtino. Policijos pareigūnė teigė, kad K. A. viską nuosekliai išdėstė, o kriminalistas, kuris padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, – jaunas, neseniai pradėjęs dirbti, apie jokias „bliuskas“ nežinojo, net nežinojo, kad nukentėjusiajai grąžinti dokumentai, o K. A. jau buvo papasakojęs apie tai, kad tie dokumentai padėti vienoje vietoje. D. B. tvirtino, kad ji nebuvo suabejojusi K. A. parodymais, nes jis viską papasakojo labai nuosekliai (t. 4, b. l. 53). Be to, siekiant patikrinti nuteistojo argumentus apie jam darytą psichologinį spaudimą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas policijos pareigūnas E. G., kuris parodė, kad jam teko susidurti su nuteistaisiais, nes buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad asmenys galbūt įvykdė keletą plėšimų, buvo tikrinta informacija, tikrinti lombardai. Viename lombarde buvo rasta sutartis K. A. vardu ir nukentėjusiosios telefonas. K. A. iš karto neprisipažino, sakė, kad paprašė kažkokie vaikai užstatyti telefoną, todėl nuvažiavo patikrinti kameras, tuomet paaiškėjo, kad K. A. telefoną ėjo atiduoti kartu su A. G., teko vėl bendrauti, tada K. A. prisipažino. Išsikvietė A. G., kuris neigė savo kaltę, tačiau papildomas įrodymas buvo tai, kad iš vogto telefono kortelės buvo pervesta dalis sumos į A. G. telefono numerį. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kur K. A. nurodė viską tiksliai – vietą, daiktus, kur išmetė, kaip viskas vyko. E. G. teigė, kad grasinta tikrai nebuvo, įrodymų ir taip pakako, jokio psichologinio nei kitokio smurto ar spaudimo nebuvo, K. A. pats rodė viską, parodė namą, pirmą laiptinę, parodė vidurines duris, pašto dėžutę, buvo nufotografuotas butas ir pašto dėžutė. Kiek pamena, parodymai pirminiai tik su kriminalistais buvo, kai važiavo patikrinti versijos, kad neva vaikai paprašė užstatyti telefonus, tada tyrėja jokių procesinių veiksmų neatliko, jokie parodymai nebuvo išmesti, nes jis nieko nedokumentavo, bendravo žodžiu. Pažymėtina, kad nuteistasis K. A. aplinkybę, jog policijos pareigūnai jam darė spaudimą, nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusio posėdžio metu, kurio metu jis neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos prieš R. J. padarymo. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu K. A. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmoji įtariamojo K. A. apklausa buvo atlikta 2014 m. vasario 27 d. (pažymėtina, kad tuo metu jis nebuvo laikinai sulaikytas, jam nebuvo skirtos jokios kardomosios priemonės), tą pačią dieną buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje ir, paskyrus jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – jis buvo paleistas. Po to K. A. buvo apklaustas 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. apklausų metu jo apklausoje dalyvavo gynėjas. Taigi visų apklausų metu, taip pat ir dalyvaujant gynėjui, K. A. turėjo galimybę pranešti apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieš jį pavartotą smurtą ar spaudimą, galėjo paaiškinti, kad atsisako savo anksčiau duotų parodymų, nes jie gauti neteisėtais būdais, galėjo išreikšti prašymą nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie vartojo smurtą ar spaudimą ir neteisėtai išgavo parodymus, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo fakto nustatymo ir išaiškinimo, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo, o apie prieš jį vartotą spaudimą nurodė tik 2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kad tokiais parodymais K. A. siekia išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, K. A. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir akistatos su A. G. metu, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta K. A. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad tokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais jis tik apkalbėjo A. G., nes buvo ant jo supykęs.

Nors nuteistieji skunduose daug dėmesio skiria aplinkybei, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu negalėjo jų atpažinti kaip nusikalstamą veiką prieš ją padariusių asmenų, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad nusikalstama veika prieš ją buvo įvykdyta nakties metu, ją užpuolusių ir apiplėšusių asmenų veidų ji nematė ir negalėtų jų atpažinti, nurodė tik bendrus jų išvaizdos bruožus. Tai, kad nukentėjusioji negalėjo atpažinti nuteistųjų kaip asmenų, įvykdžiusių prieš ją nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios parodymų įrodomosios reikšmės nemenkina ir negali būti vertinama kaip nuteistųjų kaltę paneigianti aplinkybė. Nukentėjusiosios papasakotas įvykio aplinkybes sulyginus su kita baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad baudžiamojoje byloje ir be K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ar nukentėjusiosios R. J. parodymų yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę dėl plėšimo prieš R. J.. Byloje esantys lombardų kvitai patvirtina K. A. nurodytas aplinkybes, kad po R. J. apiplėšimo 2014 m. sausio 16 d. būtent jis telefonus „Sony Ericsson U100i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia C2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atidavė į lombardus (t. 1, b. l. 182, 189). Nėra jokių duomenų, kad šiuos telefonus K. A. davė nepažįstami asmenys, kaip teigia apeliantas, todėl nuteistojo parodymai ar samprotavimai, kai jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai. Be to, vaizdo įrašas iš UAB „Maxima“ patalų, esančių Šilutės pl. 68, Klaipėdoje, patvirtina, kad 2014 m. sausio 16 d. ryte į šias patalpas, kuriose yra ir lombardas UAB „Uždavinys“, į kurį buvo užstatytas R. J. mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson U100i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), K. A. atėjo kartu su A. G.. Be to, iš R. J. telefono „Sony Ericsson U100i”, kuriame tuo metu buvo SIM kortelė, kurios Nr. 869014144, po apiplėšimo 2.35 val. iš jos PILDYK sąskaitos buvo pervestas 2,20 Lt likutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėta SIM kortelė priklausė įtariamajam A. G., nes ši SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. 13.52.37 val. iki 2014 m. sausio 17 d. 17.57.47 val. buvo įdėta į telefoną, kurį apžiūrai pateikė A. G., bei kad ta pati SIM kortelė buvo įdėta ir kituose mobiliuosiuose telefonuose, kuriais naudojosi A. G., įsidėdamas SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurią taip pat pateikė apžiūrai atvykęs į apklausą (t. 2, b. l. 75). Pats A. G. nesugebėjo paaiškinti, iš kur jo mobiliajame telefone „LG E460“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo jis naudojosi, atsirado SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nors teigė, kad tokia kortele nesinaudojo. Taip pat negalėjo paaiškinti, kaip netrukus po apiplėšimo iš R. J. PILDYK sąskaitos buvo pervestas 2,20 Lt likutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta bylos medžiaga, jis naudojosi. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šie 2,20 Lt buvo pervesti siekiant pasisavinti R. J. mobiliojo ryšio telefono numerio sąskaitos lėšas. Taigi įvertinus šiuos duomenis matyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuosprendyje kruopščiai paaiškinta įrodymų vertinimo logika, motyvai, abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo daroma K. A. ir A. G. inkriminuota nusikalstama veika, pagrindo nėra. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl jų kaltės yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo ištirtais įrodymais ir padarytomis išvadomis.

Kadangi anksčiau išdėstytais argumentais nustatyta, kad nėra pagrindo išteisinti K. A. ir A. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl R. J. plėšimo, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose nuteistieji nepateikia jokių argumentų apie teismo priteistos žalos dydį ar jiems paskirtų bausmių dydį, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nukentėjusiajai R. J. priteistos žalos dydžio ir K. A. bei A. G. paskirtų bausmių dydžių pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės subendrinimu su 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi jam pagal minėtą nuosprendį neatliktos bausmės laikas buvo tik 4 mėnesiai, tačiau teismas jam skyrė pusę metų, t. y. dviem mėnesiais daugiau. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ir pagrįstai A. G. paskirtą bausmę subendrino su 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Toks minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas yra teisingas. Pagal baudžiamąjį įstatymą tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę (bausmes) už naują nusikalstamą veiką, ją (jas) subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudėdamas ir nustatė galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu taip pat į A. G. paskirtą galutinę bausmę įskaitė 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atliktą bausmės dalį, taigi į jam paskirtą galutinę bausmę bus įskaityta 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir jau atliktos bausmės dalis, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad minėtais nuosprendžiais bausmės jam subendrintos nepagrįstai.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo proceso išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, nes ši valstybės teikiama teisinė pagalba yra nemokama, skiriama tokiu atveju, kai asmuo savo lėšomis neturi galimybės nusisamdyti gynėją. Teigia, kad jam suteikta teisinė pagalba turėtų būti nemokama, nes jis yra nemokus, neturi jokio pajamų šaltinio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo suimtas, todėl, kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo A. G.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. G. 590 Lt (170,88 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, kurias teismas priteisė iš nuteistojo. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (ikiteisminio tyrimo pradžioje A. G. gynėjo buvo atsisakęs ir, kol nebuvo suimtas, parodymus davė nedalyvaujant gynėjui), kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo A. G. valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Žemaitytės apeliacinio skundo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė N. Žemaitytė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą K. A. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, teigia, kad K. A. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi pasikeitė baudžiamasis įstatymas. Prokurorė neskundžia 2015 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl K. A. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir dėl A. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad prokurorės prašymas, atsižvelgus į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas, perkvalifikuoti K. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurios vertė neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 MGL, t. y. 650 Lt, į BK 182 straipsnio 3 dalį ir kvalifikuoti šią veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą, yra pagrįstas. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimas (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuriuo buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas. Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi šiuo atveju nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt) (112,95 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt) (188, 25 Eur) sumos. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti BK 190 straipsnio redakcija yra švelnesnė ir lengvina padėtį nuteistajam, todėl turi būti taikoma K. A. padarytai nusikalstamai veikai, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jeigu pasisavintų ar pasikėsintų pasisavinti pinigų suma neviršija 5 MGL (650 Lt) (188, 25 Eur). K. A. negali būti taikoma BK 190 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu, nes minėta redakcija yra griežtesnio pobūdžio nei dabar galiojanti. Kadangi pirmosios instancijos teismui 2015 m. sausio 9 d. priimant skundžiamą nuosprendį jau galiojo naujoji BK 190 straipsnio redakcija, todėl pirmosios instancijos teismas K. A. nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi K. A., pavartodamas apgaulę, įgijo turtinę teisę į K. J. 500,40 Lt turtą, t. y. ne didesnį kaip 5 MGL (650 Lt), vertės turtą. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nesikeičia, o atsižvelgus į BK 190 straipsnio pakeitimą, keičiasi tik nusikalstamos veikos kvalifikacija, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Perkvalifikavus K. A. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, sprendžiamas jam skirtinos bausmės klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus K. A. asmenybę – yra jauno amžiaus, teistas du kartus už analogiškų veikų padarymą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. A. paskyrus BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, atitinkančią BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį.

Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodęs kaltinimo K. A. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį pagrįstumo motyvus ir rezoliucinėje dalyje priėmęs sprendimą K. A. pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskyręs jam bausmę, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių, t. y. padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kt. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos, kaltinamojo akto matyti, kad K. A. buvo kaltinamas 5 nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltei dėl visų šių veikų padarymo pagrįsti buvo surinkti duomenys, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, aptarti ir įvertinti. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl vienos iš nuteistojo padarytų veikų nuosprendyje neišdėstė įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, o būtent dėl 2014 m. sausio 16 d. R. J. išduotos AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti. Byloje nustatyta ir neginčijamais įrodymais patvirtinta, kad K. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti: 2014 m. sausio 16 d. 2.14 val. bankomate, esančiame Taikos pr. 115, Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo aiškiai svetimą, neteisėtai įgytą R. J. AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ (duomenys neskelbtini), t. y. surinkęs PIN kodą bandė inicijuoti finansinę operaciją, kurios neatliko, kadangi bankas sulaikė kortelę. Dėl šios nusikalstamos veikos K. A. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas nuosprendyje tinkamai aptarė ir įvertino. Taigi teismas išanalizavo šią K. A. padarytą veiką patvirtinančius įrodymus, juos aptarė ir nurodė, kuriais jų grindžiamos teismo išvados, taip pat teisingai ir tinkamai išdėstė šios veikos kvalifikavimo motyvus, motyvavo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimą, tačiau nenurodė pačių aplinkybių, kurios pripažintos įrodytomis, tuo pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus nuosprendžio aprašomajai daliai. Kaip minėta, įrodytomis pripažintos aplinkybės (nors nuosprendyje ir nebuvo išdėstytos) nuosprendyje tinkamai išanalizuotos, įvertinti jas pagrindžiantys įrodymai, rezoliucinėje dalyje K. A. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, tai patvirtina, kad ši nusikalstama veika buvo ištirta, todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje neišdėstytos tik per apsirikimą. Ši klaida aukštesniojo teismo ištaisytina papildomai įrašant į nuosprendį įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 9 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam K. A., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo K. A.. Teisėjų kolegijos manymu, toks prašymas netenkintinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:

K. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės į K. J. turtą įgijimo apgaule), perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu sudėti su 2015 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. A. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir nustatyti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2014 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir K. A. nustatyti galutinę subendrintą 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo A. G. priteista valstybei 170,88 Eur (590 Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Papildyti 2015 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomąją dalį K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. sausio 16 d., įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad K. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti: 2014 m. sausio 16 d. 2.14 val. bankomate, esančiame Taikos pr. 115, Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo aiškiai svetimą, neteisėtai įgytą R. J. AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ (duomenys neskelbtini), t. y. surinkęs PIN kodą bandė inicijuoti finansinę operaciją, kurios neatliko, kadangi bankas sulaikė kortelę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.