Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-04-14 · Byla Nr. Ik-1955-121/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1955-121/2010Sprendimas · 2011-04-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
Ik-1955-121/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01116-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Antanas Ablingis
Atsakovas
Kultūros, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Pareiškėjas
N. Z.
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1378/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01116-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 38; 74 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui T. Z.,atsakovo atstovui J. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010-03-17 sprendimą Nr. 3R-48 (2010/04-4R-27) (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl atsakovo 2010-01-26 rašto Nr. (12.8.V)-2V-47 panaikinimo; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010-01-26 raštu Nr. (12.8.V)-2V-47 (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą atsisakyti derinti Techninį projektą; 3) įpareigoti Departamentą spręsti Techninio projekto derinimo klausimą; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b.l.11-14).

Paaiškino, kad Komisijos Sprendime tinkamai išaiškinta, kad pareiškėjos kreipimasis į atsakovą dėl Gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Trakuose, rekonstravimo, vandentiekio ir buitinių nuotekų lauko tinklų techninio projekto (toliau – ir Techninis projektas) derinimo negali būti laikomas skundu VAĮ 23 straipsnio prasme, nes toks kreipimasis yra prašymas VAĮ 2 str. 14 dalies prasme, todėl atsakovo 2010-01-26 rašto Nr. (12.8.V)-2V-47 motyvavimas VAĮ 23 str. 4 dalimi yra netinkamas. Tačiau Komisijos Sprendime netinkamai išaiškinta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas, kuris bus priimtas administracinėje byloje dėl prokuroro ginčijamų statybos leidimo ir projektavimo sąlygų sąvado, išduotų pareiškėjai, turės prejudicinę reikšmę vertinant, ar pareiškėjos pateiktas Techninis projektas yra derintinas. Dėl šios priežasties buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisingas ir teisėtas, kuri Sprendime nėra pagrindžiama jokia konkrečia teisės norma, o tik nurodoma, kad pagal Konstitucijos 109 str. 1 ir 2 dalis bei Teismų įstatymo 1 str. 3 dalį, teisingumą vykdo tik teismai, todėl atsakovas negali spręsti klausimų, susijusių su projekto, parengto pagal projektavimo sąlygas, kurių teisėtumas ginčijamas teisme, derinimu, nes priešingu atveju tai būtų kišimasis į LVAT veiklą. Pareiškėjos teigimu, VAĮ 3 str. 1 punkte įtvirtintas vienas iš viešojo administravimo principų - įstatymo viršenybės- reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atlikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad viešojo administravimo subjektai veikia griežtai teisės aktuose apibrėžtų įgaliojimų ribose, t.y. konkretų viešojo administravimo subjekto sprendimą turi lemti konkreti teisės norma. Taigi ir atsakovo atsisakymas derinti Techninį projektą turi būti pagrįstas ne bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kas Lietuvoje vykdo teisingumą, o konkrečia teisės norma, kuri suteikia atsakovui teisę nederinti Techninio projekto, jei teisme yra nagrinėjamas projektavimo sąlygų sąvado, pagal kurį rengtas toks projektas, teisėtumo klausimas. Komisijos Sprendime pripažįstama, kad nei VAĮ, nei Statybos įstatymas, nei Vyriausybės patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau-Taisyklės) nenumato atsakovui teisės atsisakyti nagrinėti asmens prašymą tuo pagrindu, kad su pastarojo nagrinėjimu susiję klausimai yra nagrinėjami teisme. Tokios atsakovo teisės nenumato ir Statybos techninis reglamentas 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Todėl atsakovas neturi teisės (teisinio pagrindo) nederinti Techninio projekto tuo pagrindu, kad teisme yra ginčijamas projektavimo sąlygų sąvado teisėtumas. Viešojo administravimo subjekto teisių (įgaliojimų) išplėtimas remiantis bendro pobūdžio teisės normomis, kurios visiškai nereglamentuoja viešojo administravimo subjektų įgaliojimų, yra negalimas. Priešingu atveju įsitvirtintų teisinis neapibrėžtumas ir neprognozuotumas, asmenys nežinotų, kokie yra tikrieji viešojo administravimo subjektų įgaliojimai, nes jie priklausytų tik nuo plečiamojo teisės aiškinimo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių ir teisėtumo principai bei minėtas įstatymo viršenybės principas.

Nesutinka su Komisijos Sprendimo išvada, kad LVAT sprendimas turės prejudicinę reikšmę vertinant Techninį projektą. Prejudicinis ryšys gali būti konstatuojamas tada, kai viešojo administravimo subjektas neturi tokių faktų, kuriuos nustatys teismas byloje, ir pats tokių faktų nustatyti negali, be to, viešojo administravimo subjekto ir teismo nagrinėjami reikalavimai ir prašymai turi būti taip neatsiejamai tarpusavyje susiję, kad viešojo administravimo subjektas negalėtų nagrinėti asmens prašymo tol, kol teismas nepasisakys dėl pareikštų reikalavimų. Pareiškėjos manymu, vien tik tas faktas, kad asmens prašymo nagrinėjimas viešojo administravimo subjekte ir teismo nagrinėjama byla siejasi tam tikrais aspektais, nėra pagrindas konstatuoti prejudicinio ryšio buvimą. Akivaizdu, kad LVAT nebus nustatinėjami tokie faktai, kurie lemtų galimumą ar negalimumą derinti Techninį projektą, t.y. LVAT nenagrinės, ar Techninis projektas yra parengtas tinkamai, ar atsakovas gali jį derinti ir pan. Būtent paties atsakovo pareiga yra išnagrinėti Techninį projektą ir nuspręsti, ar toks Techninis projektas gali būti įgyvendintas sklype (duomenys neskelbtini). Taigi, visas Techninio projekto derinimui reikšmingas aplinkybes privalo ir gali nustatyti pats atsakovas. Kadangi tiek projektavimo sąlygų sąvadas, tiek statybos leidimas šiuo metu yra galiojantys, atsakovas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti jų teisėtumo. Pareiškėjo manymu, net jei LVAT ir nuspręstų, kad projektavimo sąlygų sąvadas yra neteisėtas, atsakovo atlikti veiksmai suderinant Techninį projektą neužkirstų kelio teismo sprendimo vykdymui, kadangi su projektavimo sąlygų sąvadu netektų galios statybos leidimas, todėl bet kokie statybos darbai (duomenys neskelbtini), būtų nedelsiant sustabdyti bei turėtų būti pašalintas statybos darbų rezultatas, įskaitant ir darbus, kurie būtų atlikti pagal Techninį projektą. Pareiškėjos teigimu, Komisijos Sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovo atsisakymo derinti Techninį projektą tuo pagrindu, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2009-12-24 buvo atlikti žemės judinimo darbai, prieš tai neatlikus archeologinių tyrinėjimų, dėl ko buvo pažeistas NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 punktas. Toks atsisakymo derinti Techninį projektą pagrindas taip pat yra neteisėtas, kadangi tokio pažeidimo tyrimas negali būti laikomas administracine procedūra VAĮ 23 str. 4 dalies prasme. Juo labiau tokio pažeidimo tyrimo rezultatai neturės jokios prejudicinės reikšmės derinant Techninį projektą. Todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti derinti Techninį projektą ir šiuo pagrindu (b.l.11-14).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.29-30). Paaiškina, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad skundžiamo Sprendimo išvada, jog Departamento Vilniaus TP 2010-01-26 raštas Nr. (12.8.V)-2V-47, kuriuo atsisakyta derinti Techninį projektą yra teisingas ir teisėtas, nėra pagrįsta konkrečiomis teisės normomis. Komisija įvardino konkrečias teisės normas ir nurodė, kad Raštas yra teisėtas remiantis Konstitucijos 109 str. 1 ir 2 dalimis bei Teismų įstatymo 1 str. 3 dalimi. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (KT 2009-11-20 sprendimas, 2004-05-25 nutarimas, 2004-12-13 nutarimas ir kt.), todėl Komisija pagrįstai ja rėmėsi. Departamentas sutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėja Departamentui suderinti pateikė Techninį projektą, parengtą pagal Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) ginčijamą Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-08 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524, todėl sprendimas šioje byloje turės prejudicinę reikšmę, vertinant, ar Techninis projektas derintinas Departamente. Komisija teisingai nurodė, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 punktu, statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena, o remiantis Statybos įstatymo 20 str. 10 dalimi, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Statinio projektas turi būti rengiamas pagal specialiai jam sudarytas, pateiktas ir galiojančias projektavimo sąlygas. Pastarosioms nustojus galioti (jas panaikinus), Statybos įstatymo 20 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka turi būti sudaromas naujas projektavimo sąlygų sąvadas, kurio pagrindu būtų ruošiamas naujas statinio projektas. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 31.7 punktu, pareiškėjos pateiktas Techninis projektas yra projekto, rengiamo pagal išduotas projektavimo sąlygas, dalis. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad teisme nagrinėjama byla dėl projektavimo sąlygų sąvado teisėtumo ir pareiškėjos pateiktas prašymas derinti Techninį projektą yra tiesiogiai susiję. Atsakovo manymu, jeigu teisme būtų iškelta byla, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl paties Techninio projekto atitikimo teisės aktams, teismas turėtų pagrindą ją stabdyti, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 punktu. Taigi Komisija pagrįstai nurodė, kad Departamentas negali svarstyti klausimo dėl pareiškėjos pateikto Techninio projekto derinimo tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl projektavimo sąlygų sąvado teisėtumo. Kitu atveju gali susidaryti situacija, kad, Departamentui suderinus Techninį projektą, teismas panaikins projektavimo sąlygų sąvadą, kurio pagrindu parengtas Techninis projektas. Todėl Departamentas galėtų įvykdyti pareiškėjos prašymą ir išspręsti klausimą dėl Techninio projekto derinimo, tik prieš tai pats išsprendęs klausimą dėl Projektavimo sąlygų sąvado teisėtumo. Tai be jokios abejonės būtų kišimasis į teismų darbą ir Departamento kompetencijos viršijimas. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešą interesą, kreipėsi į VAAT su prašymu panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008-08-24 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-492. Tačiau pareiškėjai įgyvendinus statybos darbus pagal Departamentui pateiktą derinti Techninį projektą, viešo intereso apgynimas, net teismui ir konstatavus jo pažeidimą, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (b.l.29-30).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-01-26 raštu Nr. (12.8.V)-2V-47 priimtą sprendimą atsisakyti derinti Techninį projektą. Įpareigojo Departamentą 2010-01-07 pateikto techninio projekto derinimo klausimą išnagrinėti iš naujo. Panaikino Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2010-03-17 sprendimo Nr. 3R-48 (2010/04-4R-27) dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-01-26 rašto Nr. (12.8.V)-2V-47 panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2005-11-29 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją (toliau - ir Trakų RSA) su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui - priestato pastatymui griaunamos verandos vietoje (Komisijos byla Nr. 2010/04-4R-27 (toliau-,,ten pat“), b.l. 44-52). Trakų RSA 2006-08-08 parengė ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524 (toliau-Projektavimo sąlygų sąvadas) gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai (ten pat, b.l.44-52), o 2008-09-24 – statybos leidimą Nr. AS1-492 (toliau-Statybos leidimas), kuriame nurodyta darbų rūšis – rekonstravimas, statybos objektas – gyvenamojo namo dalies rekonstravimas, rekonstruojamas plotas – 117,72 kv.m (ten pat, b.l.44-52). Trakų RSA 2009-10-22 raštu Nr. AP3-3295 pranešė N. Z., kad neprieštarauja dėl jos prašyme (2009-10-12 reg. Nr. AP2-2482) nurodyto Trakų m. (U18), (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projekto papildymo kanalizacijos ir vandentiekio tinklų rekonstrukcijos dalimi bei paprašė pateikti parengtą vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų projektą (b.l.41). Pagal I. S., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrasavininkio, 2009-07-07 pareiškimą bei 2009-07-20, 2009-09-08, 2009-10-02 ir 2009-10-26 papildomus prašymus Vilniaus apygardos prokuratūra 2009-12-24 su pareiškimu Nr. 7.8-240 kreipėsi į VAAT dėl Projektavimo sąlygų sąvado ir Statybos leidimo panaikinimo (ten pat, b.l.56-58). VAAT 2010-02-19 sprendimu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino (ten pat, b.l.44-52, 56-58), gavus apeliacinius skundus, 2010-03-08 byla buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka LVAT (ten pat, b.l.54). Trakų RSA 2009-12-30 raštu Nr. AP3-4096 pranešė N. Z., kad jos Architektūros skyrius negali patikslinti statybos leidimo AS1-492, išduoto 2008-09-24, todėl, kad pateiktas gyvenamojo namo dalies Trakų m./U18/, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sklypo planas su vandentiekio ir nuotekų tinklais nėra suderintas su Departamento Vilniaus TP, atsakingu už nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų apsaugą, bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugą (b.l.40). Pareiškėja 2010-01-07 kreipėsi į Departamentą, pateikdama jam Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo (duomenys neskelbtini), Trakuose, vandentiekio ir buitinių nuotekų lauko tinklų techninį projektą derinimui (ten pat, b.l.13). Departamento Vilniaus TP N. Z. į jos 2010-01-07 prašymą atsakė 2010-01-26 raštu Nr. (12.8.V)-2V-47, kuriame nurodė, kad dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Trakuose, projekto įgyvendinimui išduoto statybos leidimo panaikinimo pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skundą dėl viešojo intereso gynimo pradėta procedūra teisme. Paaiškėjus, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra, vadovaujantis VAI 23 str. 4 dalimi, sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Be to, sklype (duomenys neskelbtini), Trakuose, 2009-12-24 buvo pradėti žemės judinimo darbai, neatlikus archeologinių tyrimų, tuo pažeidžiant NKPAĮ 17 str.1 d. 1 punktą. Dėl šio pažeidimo administracinė procedūra taip pat nebaigta. Todėl Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo (duomenys neskelbtini), Trakuose, vandentiekio ir buitinių nuotekų lauko tinklų techninio projekto Departamento Vilniaus TP derinti negali (ten pat, b.l.41). Departamentas N. Z. 2010-01-26 surašė ATP protokolą Nr. ATV-1 už tai, kad 2009-12-28 sklypo (duomenys neskelbtini), Trakuose, teritorijoje buvo užfiksuoti žemės judinimo darbai, t.y. judinti archeologiniai sluoksniai be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo (ten pat, b.l.22-23). Už atliktus žemės judinimo darbus (užfiksuoti 2009-12-28) N. Z. 2010-02-02 nutarimu Nr. ATV-1 buvo paskirta administracinė nuobauda (ten pat, b.l.25-26).

Išnagrinėjusi N. Z. skundus, Komisija 2010-03-17 sprendimu Nr. (2010/04-4R-27) nustatė, kad pareiškėja Departamento Vilniaus TP 2010-01-07 pateikė suderinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekto dalį, parengtą pagal ginčijamą Trakų RSA 2006-08-08 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524, kurio teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas LVAT. Skundžiamu 2010-01-26 raštu Departamento Vilniaus TP atsisakė derinti pareiškėjos pateiktą Techninį projektą, vadovaudamasis VAĮ 23 str. 4 dalimi. Vadovaujantis Konstitucijos 109 str. 1 ir 2 dalimis ir Teismų įstatymo 1 str. 3 dalimi, Departamentas neturi teisės kištis į LVAT veiklą, vykdant teisingumą, t.y. jis negali spręsti klausimų, susijusių su projekto, parengto pagal projektavimo sąlygas, kurių teisėtumas ginčijamas teisme, derinimu, kol LVAT šioje administracinėje byloje nepriims galutinio sprendimo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, nors skundžiamame Departamento Vilniaus TP 2010-01-26 rašte nėra nurodyta tinkama teisės norma, tačiau šis sprendimas iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra teisingas. Dėl Departamento Vilniaus TP veiksmų vilkinant leidimo atlikti archeologinius tyrinėjimus išdavimo procedūras, Komisija konstatavo, kad leidimų archeologiniams tyrimams išdavimas yra Departamento kompetencija, tuo tarpu Mokslinės archeologijos komisijos ir jos sekretoriaus įgaliojimai yra organizacinio, pagalbinio (rekomendacinio) pobūdžio. Taigi, pareiga priimti individualų administracinį aktą dėl prašymo išduoti minėtą leidimą įstatymo lygiu nustatyta Departamentui. Teisės aktuose nėra nustatytas specialus minėtos Departamento pareigos įvykdymo (leidimo išdavimo) terminas, taigi, individualus administracinis aktas dėl minėto leidimo išdavimo turi būti priimtas Taisyklių 30 punkto ir Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos nustatytais terminais - per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, laikantis svarstymo Mokslinės archeologijos komisijoje šios komisijos sekretoriaus veiksmams nustatytų terminų. Nagrinėjamu atveju šie terminai yra suėję, o duomenų apie tai, kad minėtas individualus administracinis aktas (teigiamo ar neigiamo pobūdžio) yra priimtas, Departamentas Komisijai nepateikė. Komisija neturi teisės įpareigoti skundžiamą instituciją išduoti pareiškėjai leidimą archeologiniams tyrimams atlikti, todėl Komisija 2010-03-17 sprendimu Nr. 3R-48(2010/04-4R-27) įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą dėl N. Z. 2010-01-12 prašymo išduoti leidimą archeologiniams tyrimams. Likusioje dalyje N. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą (ten pat, b.l.83-88). Komisija 2010-03-17 sprendime Nr.(2010/04-4R-27) nepasisakė dėl N. Z. 2010-02-27 skundo reikalavimų - Departamento Vilniaus TP 2010-01-26 ATP protokolo Nr. ATV-1 ir 2010-02-02 nutarimo Nr. ATV-1 bei baudos panaikinimo.

Atsakovas atsisakė derinti pareiškėjos pateiktą Techninį projektą, pasirėmęs VAĮ 23 straipsnio („Skundo priėmimas ir nagrinėjimas“) 4 dalimi („<...> Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui“). Teismo vertinimu, Komisija šį atsisakymo derinti teisinį pagrindą pagrįstai pripažino netinkamu, nes pareiškėjos prašymas derinti Techninį projektą nėra skundas VAĮ 23 straipsnio prasme. Komisija atsisakymą derinti Techninį projektą motyvavo Konstitucijos 109 str. 1 dalimi, kuria nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, bei 2002-01-24 Teismų įstatymo Nr. IX-732 1 str. 3 dalimi, kuria nustatyta, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinęs ginčo pobūdį (atsisakyta derinti techninį projektą, kurį suderinus, pareiškėjai atitinkamai turėjo būti pakeistas 2008-09-24 statybos leidimas Nr. AS1-492), teismas konstatavo, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Statybos įstatymas, atitinkami poįstatyminiai aktai.

2001-11-08 Statybos įstatymo Nr. IX-583 (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 str. 6 dalis nustato, jog, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi inter alia pateikti statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu (4 p.). Statybos įstatymo 2 str. 27 dalis nustato, kad statinio projektas yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma, 34 dalis – kad statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai. Taigi, statinio projekto (jo dalių) derinimo tvarkos Statybos įstatymas iš viso nereglamentuoja.

Statybos įstatymo 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis: 1) šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; 2) privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu), o pagal 20 str. 15 dalį privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija <...>.

Žemesnės instancijos teismas

Tokia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau-Reglamentas), kurio 2 punktas nustato, kad projektuojant tam tikros paskirties statinius, be šio Reglamento, taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos nustato: 2.2. nekilnojamajai kultūros paveldo vertybei (jos tvarkymo statybos darbų projekte) bei statiniui, numatomam statyti teritorijoje, kuri priskirta prie šių vertybių – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei jo pagrindu parengti normatyviniai dokumentai, taip pat šių vertybių apsaugos reglamentai (laikinieji reglamentai); 2.3. statiniui saugomoje teritorijoje – Saugomų teritorijų įstatymas bei jo pagrindu parengti normatyviniai dokumentai ir saugomos teritorijos apsaugos reglamentas. Reglamento 6.9 punkte nustatyta, kad statinio techninis projektas yra statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Pagal Reglamento 37.7 punktą viena iš Techninio projekto sudėties dalių yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo suprojektavimas. Reglamento 46 punktas nustato, kad projektas pasirašomas projektuotojų, o pagal 59 punktą projekto tvirtinimas yra Statytojo pritarimas parengtam projektui. <...> Kitais atvejais Statytojas Projektui su jame pateiktais bendraisiais statinio rodikliais (Reglamento 5 priedas) pritaria (žyma „pritariu“ ir parašu ant titulinio lapo ir šių rodiklių lentelės) arba tvirtina. Tad projekto (inter alia jo dalies – techninio projekto) derinimo tvarkos įskaitant atvejus, kada derinti projektą galima atsisakyti, Reglamentas nenustato, kad projektas (inter alia jo dalis – techninis projektas) turi būti derinamas išplaukia iš Reglamento 1 priedo („Projekto vadovo pareigos ir teisės“) 2.7 punkto bei 2 priedo („Projekto dalies vadovo pareigos ir teisės“) 2.6 punkto (atlieka projektinių sprendinių aptarimą ar suderinimą (kai reikia) su Statytoju, viešojo administravimo subjektais, trečiaisiais asmenimis). Pagal Reglamento 14 punktą techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu gaunamas statybos leidimas (14.3 p.).

Atsakovas savo pareigą derinti šios konkrečios statybos techninį projektą kildina iš 2004-09-28 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 (toliau – ir NKPAĮ) 5 str. 10 d. 16 punkto, kuriuo nustatyta, kad Departamentas per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus.

Iš analizuoto teisinio reglamentavimo galima padaryti tokias išvadas, kuomet atsakovas galėtų atsisakyti derinti statinio projektą (inter alia statinio techninį projektą: 1) kai projekto pateikimo derinti metu negalioja statybos leidimas; 2) kai projektas neatitinka a) paveldosaugos reikalavimų; b) Reglamento reikalavimų.

Pagal Statybos įstatymo 23 str. 18 dalį statybos leidimas netenka galios inter alia teismo sprendimu (2 p.). Šiuo teismo sprendimu jau nustatyta, kad projekto pateikimo derinti metu (2010-01-07) ir iki šiol statybos leidimas teismo dar nėra panaikintas, LVAT sprendimą sustabdyti 2006-08-08 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 05-524 bei 2008-09-24 statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimą priėmė tik 2010-05-21 (b.l. 51-53). Tad atsisakymą derinti techninį projektą dėl to, kad teisme vyksta ginčas dėl kitų aktų - projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo – bei atsakymą motyvuoti bendro pobūdžio teisės normomis – Konstitucija bei Teismų įstatymu – pagrindo nebuvo.

Teismo vertinimu, atsakovas techninį projektą privalėjo patikrinti pagal jo atitikimą paveldosaugos (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo bei jo pagrindu parengtų normatyvinių dokumentų, taip pat šių vertybių apsaugos reglamentų (laikinųjų reglamentų), Saugomų teritorijų įstatymo bei jo pagrindu parengtų normatyvinių dokumentų ir saugomos teritorijos apsaugos reglamentų) bei Reglamento reikalavimams, juolab, kad projekto atitikimo reikalavimams konstatavimas jo derinimu (nederinimu) nesibaigia, nes pagal Statybos įstatymą 23 str. 6 d. 4 punktą, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 punktą Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad Nuolatinė statybos komisija sudaroma iš inter alia teritorijų planavimo sąlygas rengiančių ir statinio projektavimo sąlygas nustatančių institucijų (subjektų) atstovų (tarp jų Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, saugomų teritorijų direkcijų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos institucijos atstovų), turinčių įgaliojimus priimti sprendimus (5.2 p.). Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą priimamas, jei visi privalantys dalyvauti statinio projekto (statinio griovimo technologijos aprašymo, statinio griovimo projekto) patikrinime Nuolatinės statybos komisijos nariai nustato, kad statytojo pateikti dokumentai atitinka 16-17 punktų reikalavimus ir pritaria statybos leidimo išdavimui.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, atsisakydamas derinti projektą, tiek Komisija, nagrinėdama šią skundo dalį, netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė neteisingus, nepagrįstus sprendimus.

III.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino aplinkybės, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-08 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 05-524, ir kuris turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.

2. Teismas nevertino galimų neigiamų pasekmių viešajam interesui, jei nelaukiant teismo sprendimo dėl Projektavimo sąlygų sąvado teisėtumo būtų suderintas techninis projektas.

3. Yra priimta LVAT 2010-05-21 nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuria yra sustabdytas Projektavimo sąlygų sąvado ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008-09-24 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimas iki bus priimtas LVAT sprendimas. Atsakovo manymu, nebūtų galima vykdyti sprendimo, net jei jis ir įsiteisėtų.

Atsiliepimas

Pareiškėja N. Z. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010-01-26 raštu Nr. (12.8.V)-2V-47 (toliau – ir Raštas) priimto sprendimo atsisakyti derinti Techninį projektą. Ginčijamu Raštu atsakovas atsisakė derinti pareiškėjos pateiktą Techninį projektą, pasirėmęs Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio („Skundo priėmimas ir nagrinėjimas“) 4 dalimi („<...> Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui“). Rašte atsakovas pažymėjo, jog teisme yra užvesta byla pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui išduotą statybos leidimą.

Ginčijamas Raštas motyvuojamas vienintele teisės norma – Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Minimas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnis (bylai aktuali 1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) reglamentuoja skundų nagrinėjimo tvarką ir teminus, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Nustatyta, kad skundžiamo Rašto priėmimo metu iš tiesų buvo nagrinėjama administracinė byla dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, dalies projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra reikšmingas šioje byloje pareiškėjos siekiamam rekonstravimo projekto papildymo kanalizacijos ir vandentiekio tinklų rekonstrukcijos suderinimui.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (1996-03-19 įstatymo Nr. Nr. I-1240 redakcija) nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis: 1) šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; 2) privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu), o pagal 20 straipsnio 15 dalį (2009-09-22 įstatymo Nr. XI-421 redakcija) privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija <...>.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 7 punktu, statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena. Statinio projektas turi būti rengiamas pagal specialiai jam sudarytas, pateiktas ir galiojančias projektavimo sąlygas, kurios (projektavimo sąlygų sąvadas) galioja tol, kol galioja statybos leidimas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalis (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1924 redakcija)). Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 31.7 punktu pareiškėjos pateiktas Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo (duomenys neskelbtini), Trakuose vandentiekio ir buitinių nuotekų lauko tinklų techninis projektas yra projekto, rengiamo pagal išduotas projektavimo sąlygas, dalis, todėl pareiškėjos prašomo derinti projekto neišsprendus teisme klausimo dėl projektavimo sąlygų teisėtumo, neturėjo prasmės. Todėl, kolegijos vertinimu, nors ir nebuvo tinkamai motyvuotas, skundžiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-01-26 raštas Nr. (12.8.V)-2V-47 vertintinas kaip teisėtas ir teisingas sprendimas, kurį naikinti nėra pagrindo.

Kitas apeliacinio skundo argumentas – 2010-05-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės: sustabdytas Projektavimo sąlygų sąvado ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008-09-24 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimas iki bus priimtas LVAT sprendimas. Atsakovo manymu, šioje byloje priimto pareiškėjai palankaus teismo sprendimo negalima būtų vykdyti. Kolegija pastebi, kad skundžiamo Rašto priėmimo metu reikalavimo užtikrinimo priemonės dar nebuvo pritaikytos, o žvelgiant į situaciją iš dabartinės pozicijos – minėta nutartis neteko galios, kadangi įsiteisėjo sprendimas toje administracinėje byloje – ji buvo nutraukta. Taigi šis apelianto argumentas, kolegijos vertinimu, ginčo išsprendimui nėra reikšmingas.

Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija tinkamai vertino prašymą, jame išdėstytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos N. Z. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos N. Z. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysSkirgailė Žalimienė