Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Vytauto Kukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje T. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą ir gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 274 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės; 2001-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal senojo LR BK 246¹ str. 2 d., 12 500 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 metams; 2004-08-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal naujojo LR BK 186 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bei 2005-10-05 to paties teismo nutartimi atleistas nuo bausmės; 2006-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. 625 Lt bauda; 2006-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. 1 d., 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2006-07-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-21 nuosprendis, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria T. V. subendrintos bausmės LR BK 64 str. pagrindu, paliekant pagal LR BK 286 str. paskirtą bausmę. 2010-08-05 atlikęs bausmę paleistas iš Pravieniškių 2 pataisos namų - atviros kolonijos; kaltinamas pagal LR BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06 veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsteigė ir vadovavo juridiniam asmeniui - UAB „Overtentis“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti bei vykdė apgaulingą UAB „Overtentis“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

M. Ž., iš savanaudiškų paskatų, žinant, kad kito asmens vardu įsteigta įmonė faktiškai jokios realios ūkinės veiklos nevykdys, o bus reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, neinformuojant jo, t. y. T. V., apie savo nusikalstamo sumanymo dalį, t. y. tikslą – organizuotoje grupėje kartu su D. Š., A. M. ir A. P. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės - mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, pasiūlius jam, t. y. T. V., nupirkti naujai įsteigtos įmonės akcijas bei suteikus tam pinigines lėšas, jis, t. y. T. V., M. Ž. pasiūlymu įsigijo įmonę ir tapo jos vadovu, o būtent UAB „Prospera Vilnius“ 2003-09-02 įsteigus UAB „Overtentis“, savo noru 2003-09-16 pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį iš UAB „Prospera Vilnius“, atstovaujamos generalinio direktoriaus J. L., įsigijo visas UAB „Overtentis“ akcijas, pagal tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktą bei kasoje esančių pinigų perdavimo aktą priėmė UAB „Overtentis“ spaudą ir visą dokumentaciją, tame tarpe AB banko „Hansabankas“ išduotą čekių knygelę, bei kasoje buvusius 9915 (devynis tūkstančius devynis šimtus penkiolika) Lt, tą pačią dieną pasiskyrė save bendrovės administracijos vadovu - generaliniu direktoriumi, ir įgaliojimu įgaliojo D. S. (iki 2003-09-16 buvusį UAB „Overtentis“ generaliniu direktoriumi) laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2003-11-01 „atlikti visus reikalingus veiksmus susijusius su kreipimusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su pranešimu apie darbuotojo priėmimą į darbą, pranešti mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Sodrai apie administracijos vadovo pasikeitimą, sumokėti Bendrovės vardu visus būtinus mokesčius, informuoti Vilniaus miesto savivaldybę, mokesčių inspekciją apie vienintelio akcininko pasikeitimą, nupirkti Bendrovės vardu iš mokesčių inspekcijos kasos pajamų orderių bei PVM sąskaitų faktūrų, užpildyti, sudaryti, pasirašyti, teikti bei atsiimti bet kokius ir visus su tuo susijusius prašymus, pareiškimus, ir kitus dokumentus“, po to vykdydamas M. Ž. nurodymą 2003-09-24 AB banke „Hansabankas“ pasirašė elektroninių paslaugų teikimo sutartį, tam, kad UAB „Overtentis“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ būtų galima valdyti internetu, po ko AB banke „Hansabankas“ gautą Interneto banko paslaugų naudotojo internete atpažinimo kodą su pastoviu slaptažodžiu ir kortelę su identifikavimo kodais - 24 daugkartinio jungimosi slaptažodžiais, kartu su UAB „Overtentis"“ spaudu bei visa dokumentacija, tame tarpe AB banko „Hansabankas“ išduota čekių knygele ir iš D. S. gautais tuščiais griežtos atskaitomybės specialių apskaitos dokumentų blankais – PVM sąskaitomis – faktūromis bei kasos pajamų orderiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė M. Ž., po ko M. Ž. jam, t. y. T. V., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būnant atsakingu už įmonės buhalterines apskaitos organizavimą, davė nurodymus vadovauti UAB „Overtentis“, parašu tvirtinti M. Ž. paruoštas bei pateiktas šios įmonės PVM sąskaitas – faktūras, tam, kad pateisinti tariamus UAB „Vilmiksa“ prekių įsigijimus iš UAB „Overtentis“.

Tokiu būdu M. Ž. organizavus UAB „Overtentis“ - įmonės, M. Ž. suburtos organizuotos grupės narių vykdomai nusikalstamai veiklai nuslėpti, įsteigimą ir vadovavimą jos veiklai, neinformuojant jo, t. y. T. V. apie savo nusikalstamo sumanymo dalį, t. y. tikslą – organizuotoje grupėje kartu su D. Š., A. M. ir A. P. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, žinant, kad UAB „Vilmiksa“ realiai jokios medienos iš jokių asmenų nenupirko, laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-03-17 kartu su paties organizuotos grupės nariais D. Š. ir A. M. iš fizinių asmenų be jokių pirkimo – pardavimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, nupirkus 20.116,636 kubinių metrų medienos, kurią M. Ž. pagal paties, įrašant prekių kainą su 18 procentų PVM, surašytas ir pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras, UAB „Vilmiksa“ vardu, pardavus kitiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, ir šiems už gautą, medieną atsiskaičius grynais pinigais ar pervedant pinigines lėšas į UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB „Vilniaus bankas“, tokiu būdu M. Ž. įgijus realią galimybę disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinu PVM, kuris pagal išankstinį nusikalstamos veikos sumanymą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą neturėjo būti sumokamas, o apgaule būtų išvengiama jo sumokėjimo ir apgaule jis būtų įgyjamas, siekiant apgaulingai suformuoti UAB „Vilmiksa“ PVM atskaitą bei išgryninti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų sumokėtas pinigines lėšas, tame tarpe mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, t. y. apgaule išvengti mokėtino PVM sumokėjimo ir apgaule jį įgyti, M. Ž. žinant, kad UAB „Overtentis“ jokios medienos iš jokių asmenų nenupirko ir UAB „Vilmiksa“ nepardavė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose suklastojus 17 (septyniolika) UAB „Overtentis“ PVM sąskaitų - faktūrų: 2003-09-22 serijos LEB Nr. 5544381, 2003-09-30 serijos LEB Nr. 5544382, 2003-10-31 serijos LEB Nr. 5544384, 2004-01-21 serijos LEB Nr. 5544435, 2004-01-28 serijos LEB Nr. 5544436, 2004-01-30 serijos LEB Nr. 5544437, 2004-02-26 serijos LEB Nr. 5544449, 2004-02-27 serijos LEB Nr. 5544451, 2004-02-27 serijos LEB Nr. 5544452, 2004-03-02 serijos LEB Nr. 5544457, 2004-03-08 serijos LEB Nr. 5544459, 2004-03-05 serijos LEB Nr. 5544460, 2004-03-05 serijos LEB Nr. 5544461, 2004-03-10 serijos LEB Nr. 5544462, 2004-03-15 serijos LEB Nr. 5544477, 2004-03-15 serijos LEB Nr. 5544478, 2004-03-17 serijos LEB Nr. 5544479, ir įrašius jose žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad realiai M. Ž. kartu su D. Š. ir A. M. iš fizinių asmenų nupirktas 20.116,636 kubinių metrų medienos kiekis tariamai UAB „Overtentis“ vardu parduodamas UAB „Vilmiksa“, bei pateikus jam, t. y. T. V., minėtus dokumentus patvirtinti parašu, jis, t. y. T. V., M. Ž. nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras pasirašė ir perdavė M. Ž., po ko M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose minėtus suklastotus dokumentus panaudojus, t. y. pateikus juos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, UAB „Overtentis“ buhalterinėje apskaitoje pagal šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – tariami prekių pardavimai UAB „Vilmiksa“, t. y. kad UAB „Overtentis“ tariamai pardavė UAB „Vilmiksa“ 20.116,636 kubinių metrų medienos už 3.273.817,11 Lt, tame tarpe 499.395,84 Lt tariamo PVM, tokiu būdu M. Ž. organizuojant ir vykdant 17 (septyniolikos) UAB „Overtentis“ PVM sąskaitų – faktūrų suklastojimą bei panaudojimą, o jam, t. y. T. V. – vykdant M. Ž. nurodymus, t. y. suklastojant PVM sąskaitas – faktūras, buvo apgaule imituoti tariami UAB „Vilmiksa“ prekių įsigijimai laikotarpiu nuo 2003-09-22 iki 2004-03-17, kad UAB „Vilmiksa“ iš UAB „Overtentis“ tariamai nupirko 20.116,636 kubinių metrų medienos už 3.273.817,11 Lt, tame tarpe 499.395,84 Lt tariamo PVM, t. y. apgaule buvo suformuota 2003 m. rugsėjo mėn. – 2004 m. kovo mėn. laikotarpio UAB „Vilmiksa“ PVM atskaita, po ko M. Ž. siekiant išgryninti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų UAB „Vilmiksa" sumokėtas pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, imitavus UAB „Vilmiksa“ atsiskaitymus su UAB „Overtentis“ už tariamai UAB „Vilmiksa“ iš šios įmonės nupirktą medieną, t. y. 3.273.817,11 Lt, tame tarpe 499.395,84 Lt mokėtino PVM, kurį UAB „Vilmiksa“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2003-10-15 iki 2004-05-06 bankiniais mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „Overtentis“, įsteigtos ir naudotos M. Ž. bei kitų pastarojo organizuotos grupės narių nusikalstamai veiklai nuslėpti, bankinę sąskaitą, po ko šias pinigines lėšas, M. Ž. pasinaudojus Interneto banko paslaugomis ir jo, t. y. T. V., perduotais Interneto banko paslaugų naudotojo internete atpažinimo kodu bei kortele su identifikavimo kodais - 24 daugkartinio jungimosi slaptažodžiais, bei internetu pervedus į UAB „Altentis“ ir UAB „Bigeksa“ banko sąskaitas, po ko M. Ž. organizuotos grupės nariui A. P., vykdant M. Ž. nurodymus, iš UAB „Altentis“ ir UAB „Bigeksa“ banko sąskaitų paėmus pinigines lėšas grynaisiais viso 3.273.817,11 Lt, tame tarpe 499.395,84 Lt mokėtino PVM, kurį UAB „Vilmiksa“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir perdavus organizuotos grupės vadovui M. Ž., o pastarajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis proporcijomis išgrynintas pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėtą mokėtiną PVM sumą viso 499.395,84 Lt pasidalinus tarp organizuotos grupės narių – A. P., A. M. ir D. Š., tokiu būdu M. Ž., neinformuojant jo, t. y. T. V. apie savo nusikalstamo sumanymo dalį, t. y. tikslą – organizuotoje grupėje kartu su D. Š., A. M. ir A. P. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, pasinaudojus paties organizuotos grupės nusikalstamai veiklai nuslėpti jo, t. y. T. V., įsteigta UAB „Overtentis“, ir kartu su organizuotos grupės nariais D. Š., A. M. bei A. P. laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06 apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės – 499.395,84 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 499.395,84 Lt mokėtiną PVM, tuo padarant Lietuvos valstybei didelę 499.395,84 turtinę žalą, T. V., laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., vykdydamas pastarojo nurodymus įsteigė ir vadovavo UAB „Overtentis“, kuri buvo naudojama M. Ž. organizuotos grupės nusikalstamai veiklai nuslėpti bei apgaulingai vykdė šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko už laikotarpį nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06 negalima visiškai nustatyti UAB „Overtentis“ veiklos.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. V. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2003 m. jis važiuodamas į Vilnių ieškoti darbo susipažino su M. Ž.. M. Ž. pokalbio metu pasakė, jog verčiasi medienos prekyba, ir pasiūlė jam darbą Klaipėdoje. Neradęs darbo Vilniuje, po savaitės jis pasiskambino M. Ž. dėl pastarojo pasiūlyto darbo. Šis atsakė, kad jis taps vienos bendrovės direktoriumi ir tada pradės darbą su mediena. Vėliau, 2003 m. rugsėjo mėn., M. Ž. nurodymu jis nuvažiavo į Vilniuje esančią UAB „Prospera Vilnius“, kur už M. Ž. jam duotus pinigus nusipirko jau įsteigta įmonę – UAB „Overtentis“. Kodėl M. Ž. pats nenuvažiavo ir savo vardu nenusipirko įmonės, jis nežino. Visus dokumentus dėl bendrovės nupirkimo sutvarkė vyriškis dirbęs UAB „Prospera Vilnius“. Pagal šiuos dokumentus jis tapo UAB „Overtentis“ direktoriumi. Tapęs direktoriumi, suvokė, kad nuo to momento, eidamas šias pareigas, yra atsakingas už įmonės veiklą bei įmonės dokumentų tvarkymą. Tačiau realiai visų įmonės reikalų tvarkymą bei pačius įmonės dokumentus perėmė M. Ž., kadangi jis aiškino, kad taip bus geriau ir saugiau, nes jis jau gerai žino medienos verslą, o jis pats, paskui laikui bėgant kaip sakoma, įves, į tą verslą. Jis pasitikėdamas M. Ž., sutiko taip dirbti, kažkaip nesusirūpindamas dėl to, kad įmonė gali būti naudojama kokiai nusikalstamai veiklai. Būtent pasitikėjimo pagrindu jis paskui ir pasirašydavo M. Ž. jam pateikiamus jau apiformintus UAB „Overtentis“ dokumentus dėl įvairių šios įmonės sandorių. Kokiom aplinkybėm buvo įsigyti bendrovei reikalingi SAD blankai ir antspaudas jis nepamena, tik gali pasakyti, kad į Vilnių dėl šios UAB „Overtentis“ jis buvo atvykęs kelis sykius. Ar iš karto, ar kiek vėliau, bet visus UAB „Overtentis“ tuščius SAD blankus, antspaudą ir kitus įmonės steigimo dokumentus jis perdavė M. Ž., kuris juos pastoviai ir turėjo. Po įmonės įsigijimo jis M. Ž. prašymu dar buvo nuėjęs į AB „Hansabankas“, kur atidarė sąskaitą bei gavo čekių knygelę ir sąskaitos internetinio valdymo kodus, kuriuos irgi perdavė M. Ž.. Todėl įmonės sąskaitos jis nevaldė ir nekontroliavo. Tuo irgi užsiminėjo M. Ž.. Po UAB „Overtentis“ įsigijimo 2003 metų lapkričio mėnesį bendru susitarimu su M. Ž., jis išvyko į Rusiją ieškoti medienos tiekėjų, kurie tiektų medieną pastarojo vadovaujamai bendrovei „Vilmiksa“, kurios veikla ir buvo prekyba mediena. UAB „Overtentis“ veiklos rūšies klausimas su M. Ž. iki galo apspręstas nebuvo. Jis manė, kad UAB „Overtentis“ veikla taip pat bus - prekyba mediena, nes apie tai tik ir ėjo kalba. Apie tai, kad naujai įsigyta UAB „Overtentis“ bus naudojama sukčiavime, grobstant valstybei mokėtiną PVM, jis nežinojo. Būdamas Rusijoje jis ieškojo medienos, konkrečiau – lentų, tiekėjų M. Ž.. Suradęs medieną jis skambindavo jam ir sakydavo, kad yra medis. Telefonu aptarus sąlygas ir sutikus jam pirkti medieną, jis šią išsiųsdavo iš Rusijos į Lietuvą, t. y. tiesiogiai kontroliavo importą į Lietuvos Respubliką geležinkeliu ir krovininiais automobiliais. Ši mediena iš Rusijos buvo siunčiama į UAB „Vilmiksa“, o pastaroji parduodavo į - UAB „Pajūrio mediena“. Visi medienos pardavimai iš Rusijos vyko tik pagal sudarytas sutartis, forminant visus reikiamus įstatymais reglamentuotus dokumentus. Sutarčių sąlygas derindavo ir su pardavėjais Rusijoje susitikdavo jis pats. Tada sutartys buvo pasirašomos su Rusijos medienos pardavėjai, o jis šias sutartis panašiai kartą į mėnesį atveždavo M. Ž. pasirašyti. Šiam tai padarius sutarčių antrus egzempliorius jis vėl nuveždavo į Rusiją. Konkrečiai dėl UAB „Overtentis“ jis gali pasakyti, kad kuomet jis tapo šios bendrovės direktoriumi M. Ž. supažindino mane su medienos verslu, būtent, supažindino su medienos pirkėjais ir pan., nes jis iki tol su mediena nieko bendro neturėjo. Nuo to laiko kai jis pirmą kartą išvyko į Rusiją, jis UAB „Overtentis“ veikloje nedalyvavo, t. y. neieškojo medienos tiekėjų bei pirkėjų, nesudarinėjo jokių sutarčių, asmeniškai neformino jokių šios bendrovės dokumentų, tik kelis iš jų pasirašęs kaip UAB „Overtentis“ direktorius. Kiek tiksliai ir kokius jis asmeniškai pasirašė dokumentus kaip UAB „Overtentis“ direktorius, nepamena. Kas ruošdavo, pildydavo ir pan. UAB „Overtentis“ dokumentus, tame tarpe – PVM sąskaitas faktūras ir kitus SAD blankus, jis nežino, bet dalį jų pasirašyti jam buvo pateikęs M. Ž., jų susitikimų metu, kurie vykdavo panašiai kartą ar du į mėnesį, kai į Lietuvą atvykdavo jis arba kartais M. Ž. pats atvažiuodavo į Permės miestą, Rusijoje, kur ir gyveno jis. UAB „Overtentis“ veiklą vykdė tik Lietuvos teritorijoje, tačiau kas tai buvo per veikla, jis nežino, ir ar UAB „Overtentis“ medienos pirkimai - pardavimai buvo realūs ar tik parodyti dokumentuose, taip pat nežino, nes visu tuo, t. y. kas susiję su UAB „Overtentis“, rūpinosi M. Ž., o jis pats buvo Rusijoje. Jis pats negali tvirtinti, kad medienos pirkimai – pardavimai buvo tariami ar tikri, nes to nežino. Su M. Ž. jis mažai kalbėjo apie UAB „Overtentis“ reikalus, nes jis pastaruoju pasitikėjo, galvodamas, kad su įmonės veikla yra viskas tvarkoje. Pasirašydamas šios bendrovės dokumentus jis matė, kad šie forminti dėl medienos pirkimo – pardavimo, tačiau konkretesnių aplinkybių nurodyti negali, nes UAB „Overtentis“ veikloje nedalyvavo. Kas tvarkė UAB „Overtentis“ buhalterinę apskaitą bei pildė visus atskaitomybės dokumentus jis taip pat nežino, nes visu tuo rūpinosi M. Ž.. Jis supranta, kad, kaip įmonės direktorius tuo turėjo pasirūpinti pats, tačiau kaip ir kitais įmonės veiklos klausimais pasitikėjo M. Ž., kuris ir sprendė šiuos klausimus, nieko apie tai jį neinformuodamas (t. 7, b. l. 22-26).

Kaltinimas T. V. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., grindžiamas ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad 2003 metų sausio mėnesio pabaigoje iš D. Š. perėmus didžiąją dalį UAB „Vilmiksa“ akcijų jis tapo šios bendrovės direktoriumi. UAB „Vilmiksa“ jokių patalpų neturėjo tad jis viską tvarkydavo savo namuose, kur turėjo personalinį kompiuterį, kuris buvo paimtas kratos metu. Kartais darbo reikalus tvarkydavo ir kitose vietose, nes dar turėjo personalinį nešiojamą kompiuterį, kuris taip pat buvo paimtas kratos metu jo namuose. Dokumentus spausdindavosi namuose spausdintuvu, kuris buvo paimtas kratos metu. Pagrinde visas jo darbas vykdavo telefonu. UAB „Vilmiksa“ buhalterinę apskaitą visą laiką pagal sudarytą sutartį tvarkė Mažeikių UAB „Rezultatas“ pagal jo pateiktus arba jo prašymu D. Š. perduotus dokumentus. Būtent UAB „Rezultatas“ pildydavo visus finansinės atskaitomybės dokumentus mokesčius kontroliuojančioms įstaigoms, o atitinkamu laikotarpiu D. Š. arba jis tik pasirašydavo ir pateikdavo reikiamai įstaigai. Visus UAB „Rezultatas“ apskaičiuotus bendrovės mokėtinus mokesčius už atitinkamą laikotarpį mokėjimo pavedimais sumokėdavo D. Š. arba jis, o vėliau, jau kai atsirado galimybė mokėjimus atlikti internetu, tą darydavo jis. Jų veikla susijusi su PVM nesumokėjimu prasidėjo 2002 metų antroje pusėje. Pati veikla pasireiškė tuo, kad realiai mediena be jokių pirkimo – pardavimo dokumentų buvo supirkinėjama miškuose iš fizinių asmenų ir miškovėžiais vežama tiesiai pirkėjams, tokiems kaip UAB „Pajūrio mediena“, UAB „Targirė“, UAB „Metsaliito Lietuva“, AB „Klaipėdos mediena“ bei kitiems pranešime apie įtarimą nurodytiems. Pirkėjui apskaičiavus pristatytą medienos kiekį ir jam, kaip UAB „Vilmiksa“ atstovui ar direktoriui, pranešus, jis atspausdindavo UAB „Vilmiksa“ vardu PVM sąskaitas – faktūras, po ko atitinkamu laikotarpiu duodavo jas pasirašyti D. Š. ar vėliau pats pasirašęs pateikdavo asmeniškai ar per D. Š. atitinkamam pirkėjui, kad jas apmokėtų. Vėliau, tuo atveju, jei vyktų patikrinimas, tam kad „parodyti“ UAB „Vilmiksa“ medienos įsigijimus jis atitinkamais laikotarpiais pasinaudodavo UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Altentis“, UAB „Overtentis“ ar UAB „Bigeksa“. Šių įmonių PVM sąskaitose – faktūrose buvo įrašomi duomenys apie tai, kad neva šios įmonės parduoda įvairios rūšies medieną UAB „Vilmiksa“. O jau šių įmonių medienos įsigijimai ir tariami atsiskaitymai buvo „parodomi“ pasinaudojant fiktyvių įmonių dokumentais, kuriuos jis gaudavo per R. M.. Medienos pirkėjams pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsiskaičius grynais ar pervedant pinigus į UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitas, esančias AB banke „Hansabankas“ ar AB SEB „Vilniaus bankas“, jis imituodavo atsiskaitymus su UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Altentis“, UAB „Overtentis“ ar UAB „Bigeksa“ pervesdamas pinigines lėšas į šių įmonių bankines sąskaitas ar neva sumokėdamas grynais. Vėliau šių įmonių direktoriai ar asmenys turintys teisę išgryninti atitinkamos įmonės pinigus, paimdavo iš šių įmonių banko sąskaitų pinigus grynais ir jo nurodymu atiduodavo nurodytiems asmenims, t. y. medienos tiekėjams. Praktiškai visi išgryninti pinigai buvo investuojami medienai pirkti, t. y. sumokami medienos tiekėjams. Taip pat iš šių pinigų buvo mokami pinigai D. Š. ir A. M. už jų surastą ir pateiktą medieną, o taip pat A. P. už jo darbą, t. y. už pinigų atitinkamiems asmenims išvežiojimą. Pinigų dalį, kurią atveždavo jam, jis naudodavo ir savo asmeniniams reikalams. Pranešime apie įtarimą nurodytos įmonės, t. y. UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Altentis“ ir UAB „Overtentis“ buvo įsteigtos arba nupirktos jo iniciatyva, o UAB „Bigeksa“ bei pranešime apie įtarimą nenurodyta UAB „Alfetus“ buvo įsteigtos A. P. iniciatyva, kuriai jis pritarė. Pirmiausiai buvo įsteigta UAB „Viersidana“, po to UAB „Gildeksas“ ir UAB „Altentis“. O po šių ir UAB „Overtentis“. UAB „Overtentis“, nupirkti jam kilo mintis po to kai 2003-08-15 jis susipažino su T. V.. Šią dieną jis vyko iš Klaipėdos į Vilniaus oro uostą. Išvažiuojant iš Klaipėdos „Statoil“ degalinėje nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo - T. V., paklausė ar jis važiuoja link Vilniaus ir ar negalėtų pavežti. Kelionės metu, bekalbant šis vaikinas jam prisistatė T. V. iš Klaipėdos, pasakė jog važiuoja į Vilnių darbo ieškoti. Tada jis pasakė, kad jei T. V. neras darbo Vilniuje, paskambintų jam ir tada ką nors sugalvos. Jis T. V. paliko savo telefono numerį. Maždaug po savaitės, jam paskambino T. V. ir pasakė, kad niekur nerado darbo bei pasiklausė ar jis galėtų pagelbėti. Sutarus po kurio laiko jis susitiko su T. V. Klaipėdoje. Jis T. V. pasiūlė kryptį, kad šis galėtų dirbti su metalo laužu, ir, kad gali pasidomėti šia tema. Tuo metu, jis manė be prekybos mediena, dar užsiimti ir prekyba metalo laužu. Bet tai tam kartui ir teliko planai. Dar po kurio laiko jis vyko į Rusiją pas savo, t. y. UAB „Vilmiksa“, medienos tiekėjus. Kartu su juo tą sykį vyko ir T. V., kurį manė paliksiąs kaip savo atstovą, tam, kad būtų prižiūrimi medienos eksporto į Lietuvą darbai. Tačiau tąsyk T. V. neliko, jie grįžo kartu į Lietuvą. Ir tik tada jau būnant Lietuvoje jis pasiūlė T. V. įsisteigti įmonę, po ko pats galės užsiimti medienos ar metalo laužo prekyba. Taip 2003 metų rugsėjo pradžioje iš UAB „Prospera Vilnius“ buvo nupirkta dar viena nauja uždaroji akcinė bendrovė, t. y. UAB „Overtentis“, kurios direktoriumi tapo T. V.. Kokiu būdu buvo apmokėta UAB „Prospera Vilnius“ už UAB „Overtentis“ akcijas jis nepamena. Kas konkrečiai sutvarkė šios įmonės akcijų nupirkimo dokumentus nepamena. Kiek pamena pats T. V. vienas vyko į Vilnių dėl šios bendrovės pirminių dokumentų sutvarkymo. Anot jo, T. V. šiuos reikalus galėjo padėti susitvarkyti A. P., kuris jau žinojo kaip viskas daroma ir ką reikia padaryti, t. y. kad reikia nupirkti PVM sąskaitų – faktūrų bei kasos pajamų orderių, kad reikia banke pasirašyti elektroninių paslaugų teikimo bendrovei sutartį, tam, kad šios įmonės sąskaitą būtų galima valdyti internetu. Jis atskiro nurodymo T. V. ar A. P. dėl šių veiksmų atlikimo šiai įmonei, t. y. UAB „Overtentis“ nedavė, tiesiog visi paminėti darbai buvo atlikti, t. y. buvo nupirkti UAB „Overtentis“ vardu PVM sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderiai, AB banke „Hansabankas“ buvo pasirašyta elektroninių paslaugų teikimo UAB „Overtentis“ sutartis ir buvo gautas ID kodas bei kortelė su slaptažodžiais, reikalingais pasijungiant internetu prie įmonės sąskaitos valdymo. Visi UAB „Overtentis“ dokumentai ir spaudai pradžioje buvo pas T. V., kuriam darbo pradžiai jis buvo davęs savo asmeninį nešiojamą kompiuterį „IBM ThinkPad“, kuris buvo paimtas kratos metu jo namuose. Šiame kompiuteryje T. V. pats susikūrė šabloną UAB „Overtentis“ PVM sąskaitų – faktūrų paruošimui ir atspausdinimui. Apie 2003 metų spalio mėnesį UAB „Pajūrio mediena“ komercijos direktorius jam, pasiūlė pirkti lentas Rusijoje, t. y. Jekaterinburge, ir importuoti į Lietuvą, o UAB „Pajūrio mediena“ šias lentas iš karto nupirks. Pati UAB „Pajūrio mediena“ importuoti lentų negalėjo, nes rusai norėjo, kad atsiskaitymas vyktų iš karto, t. y. lentas išsiunčiant į Lietuvą, o UAB „Pajūrio mediena“ būtų galėjusi su jais atsiskaityti tik po kurio laiko, kai lentos jau būtų Lietuvoje. Kadangi jis turėjo galimybę daryti atsiskaitymus išanksto ar tuo pat metu, jis duotais kontaktais susisiekė su lentų padavėjais Jekaterinburge ir susitarė dėl susitikimo. Šią kryptį, t. y. lentų tiekimą iš Jekaterinburgo į Lietuvą, jis buvo numatęs perleisti T. V., kad šis UAB „Overtentis“ vardu importuotų lentas iš Jekaterinburgo bei tiesiogiai parduotų UAB „Pajūrio mediena“, todėl į susitikimą su lentų tiekėjais Rusijoje, kartu su juo vyko ir T. V., kuris buvo pristatytas kaip įmonės, užsiimsiančios lentų iš Rusijos eksportu į Lietuvą, direktorius. Aptarus sąlygas jis su T. V. grįžo į Lietuvą, tam kad susitvarkyti pradinius reikalus, t. y. kadangi T. V. reikėjo pradinio kapitalo, o šis to neturėjo, norėdamas padėti pastarajam „įsivažiuoti“ į biznį, kaip pradinį kapitalą jis iš UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitos į UAB „Overtentis“ banko sąskaitą pervedė apie 100 tūkstančių litų, kuriuos T. V. konvertavo į JAV dolerius ir nusiėmė juos grynais, viso buvo apie 30 tūkstančių JAV dolerių. Šiuos pinigus T. V. jis liepė važiuojant per sieną būtinai deklaruoti kaip UAB „Overtentis“ pinigines lėšas, ką šis ir padarė kai 2003 metų lapkričio mėnesio pabaigoje išvažinėjo iš Lietuvos į Rusiją. T. V. būnant Jekaterinburge, jis iš Rusijos lentų tiekėjų telefonu gavo nusiskundimų, dėl T. V. požiūrio į darbą, kurių detalizuoti nenorįs. Pokalbių metu su šiais tiekėjais iš Rusijos jis sutarė, kad lentų eksportą iš jų perims jo vadovaujama bendrovė UAB „Vilmiksa“, kas vėliau ir buvo, t. y. UAB „Vilmiksa“ importuodavo lentas iš Jekaterinburgo ir parduodavo UAB „Pajūrio mediena“. Jis su tiekėjais iš Rusijos atsiskaitydavo iš karto, o kuomet lentos buvo importuojamos ir pristatomos tiesiai UAB „Pajūrio mediena“, jis šiai bendrovei išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras dėl lentų pardavimo, o UAB „Pajūrio mediena“ savo ruožtu šias sąskaitas – faktūras apmokėdavo mokėjimo pavedimais tiesiogiai, o ne per faktoringą. Taigi, T. V. vėl grįžo į Lietuvą, bet trumpam. T. V. paaiškinęs, jog Rusijoje susirado draugę ir norįs toliau ten gyventi, pasiprašė, kad jis jį vėl išsiųstų į Rusiją dirbti. Kadangi per tą laiką kol buvo Rusijoje T. V. šioje šalyje susirado ir kitų tiekėjų galinčių tiekti į Lietuvą lentas, jis sutiko, kad pastarasis pasiliktų Rusijoje ir ten ieškotų tiekimui lentų bei prižiūrėtųjų išsiuntimą į Lietuvą. Tad, prieš naujuosius metus, t. y. 2003 metų gruodžio mėnesį, T. V. vėl išvyko į Rusiją, apsigyveno Permės mieste ir į Lietuvą atvykdavo tik kartais. Prieš išvykstant T. V., jis pasakė, kad šis jam perduotų visą UAB „Overtentis“ dokumentaciją, tame tarpe šios įmonės spaudą bei tuščius PVM sąskaitų – faktūrų ir kasos pajamų orderių blankus, o taip pat UAB „Overtentis“ banko sąskaitos ID kodą ir kortelę su slaptažodžiais, reikalingais pasijungiant internetu prie sąskaitos valdymo, kurie buvo gauti AB banke „Hansabankas“ pasirašius elektroninių paslaugų teikimo UAB „Overtentis“ sutartį, ką T. V. ir padarė. Jie buvo sutarę, kad T. V. dirbs Rusijoje ir rūpinsis lentų UAB „Vilmiksa“ tiekimu, o jis atstovaus jo bendrovę, t. y. UAB „Overtentis“. T. V. žinojo, kad jis, t. y. jo įmonė UAB „Vilmiksa“, o taip pat ir jo UAB „Overtentis“ verčiasi medienos prekyba, tačiau kaip tiksliai viskas vykdavo, t. y. iš ko realiai buvo perkama mediena ir kam konkrečiai ji buvo parduodama, o taip pat kaip buvo forminami medienos pirkimo – pardavimo dokumentai, T. V. nežinojo, nes jis šiam nieko konkrečiai neaiškino. T. V. tiesiog karts nuo karto, t. y. sykį ar du į vieną mėnesį, atvykęs į Lietuvą pasirašydavo jo paruoštus ir pateiktus UAB „Overtentis“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras. Kartais UAB „Overtentis“ dokumentus į Rusiją pasirašyti T. V. nuveždavo ir jis. Taip, analogiškai kaip ir su kitomis minėtomis įmonėmis, nupirkus medieną iš fizinių asmenų, ši tiesiai buvo vežama UAB „Vilmiksa“ pirkėjui, po ko apskaičiavus pristatytos medienos kiekį jam buvo pateikiami šie duomenys. Tada jis išrašydavo UAB „Vilmiksa“ vardu PVM sąskaitas – faktūras ir pasirašęs pats ar per D. Š. pateikdavo pirkėjui, kad šis jas apmokėtų. Vėliau jis, tam kad pateisinti UAB „Vilmiksa“ medienos įsigijimą, susirašydavo ant atskiro lapo visus duomenis reikalingus UAB „Overtentis“ PVM sąskaitų – faktūrų išrašymui, t. y. susirašydavo medienos kiekius, kainą, ir tada važiuodavo į UAB „Soudal“ filialą Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur direktoriaus A. B. leidimu galėjo dirbti su jų kompiuteriu ir spausdintuvu, o taip pat naudotis internetu. Tad šios įmonės patalpose jis ruošdavo ir atsispausdindavo UAB „Overtentis“ PVM sąskaitas – faktūras dėl medienos pardavimo UAB „Vilmiksa“. Medienos pirkėjams mokėjimo pavedimais atsiskaičius su UAB „Vilmiksa“, jis UAB „Vilmiksa“ sąskaitose gautas pinigines įplaukas už parduotą medieną, imituodamas atsiskaitymą su UAB „Overtentis“ interneto pagalba iš UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitos pervesdavo pinigus į UAB „Overtentis“ atidarytą sąskaitą AB banke „Hansabankas“. Kadangi T. V. Lietuvoje nebuvo, ir nebuvo kam išgryninti iš UAB „Overtentis“ banko sąskaitos pinigų, jis prisijungęs prie UAB „Overtentis“ banko sąskaitos joje buvusias pinigines lėšas internetu pervesdavo į UAB „Altentis“ banko sąskaitą ar vėliau į UAB „Bigeksa“ banko sąskaitą, o ten jau, t. y. nuo šių įmonių banko sąskaitų, pinigus išgrynindavo A. P.. Pervedęs pinigus į atitinkamos įmonės banko sąskaitą, jis skambindavo A. P. ir pasakydavo, jog pinigai pervesti. Tada A. P. eidavo į banką ir grynindavo pinigus nuo atitinkamos įmonės sąskaitos. Dalį nuimtų pinigų, konkrečiai jo nurodytas sumas, A. P. išdalindavo – jo nurodytiems asmenims – medienos tiekėjams, o kitus perduodavo jam. Kartais būdavo, kad išdalindavo visus pinigus, kartais visus atiduodavo jam, pasitaikydavo, kad ir D. Š., tai priklausydavo nuo situacijos. Pinigus A. P. nuimdavo tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, juos jam perduodavo taip pat šiuose miestuose. Tam, kad pateisinti piniginių lėšų iš UAB „Overtentis“ banko sąskaitos į UAB „Altentis“ ar UAB „Bigeksa“ banko sąskaitas, jis paruošdavo šių įmonių PVM sąskaitas – faktūras dėl tariamų tarpusavio medienos pirkimo – pardavimo sandorių. Realiai šios įmonės viena iš kitos nieko nepirko, jis tik surašydavo dokumentus, kad galėtų pervesti pinigus. UAB „Overtentis“ buhalterinę apskaitą kaip ir UAB „Vilmiksa“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „Rezultatas“, kuriai visus UAB „Overtentis“ dokumentus pateikdavo jis. Dėl medienos supirkimo, visa mediena kuri buvo parduota UAB „Vilmiksa“ vardu pirkėjams, tokiems kaip UAB „Pajūrio mediena“, UAB „Targirė“, UAB „Metsaliito Lietuva“, AB „Klaipėdos mediena“ bei kitiems pranešime apie įtarimą nurodytiems pirkėjams, realiai be jokių pirkimo – pardavimo dokumentų buvo supirkinėjama miškuose iš fizinių asmenų, tokių kaip G. C., D. B., V. B., M. N., M. G., N. R., Alinos, kaip vėliau sužinojo A. R., Juros, kaip vėliau sužinojo J. L., Slaviko, kaip vėliau sužinojo S. L., bei kitų asmenų, ir miškovežiais vežama tiesiai UAB „Vilmiksa“ minėtiems pirkėjams. Medienos tiekėjai, tiekę medieną, atsirado tiek tiesiogiai susipažįstant, tiek ir susisiekiant per kitus asmenis. Pradžioje visus medienos pirkimo, kainų, kiekių, atvežimo ir apmokėjimo klausimus derindavo jis pats. Vėliau su tiekėjais jis tederindavo tik medienos kainas, kiekius ir apmokėjimą. Dėl medienos pasikrovimų ir išvežimų klausimus pagrinde derindavo D. Š. ir A. M., kurie kartais už medieną tiekėjams perduodavo ir pinigus. Vėliau pinigus tiekėjams veždavo A. P., kuris tiesiogiai su jais tardavosi dėl konkrečios susitikimo vietos ir pinigų perdavimo. Pačius piniginius klausimus visada spręsdavo tik jis, t. y. jei kam kildavo neaiškumų skambindavo jam ir jie išsiaiškindavo. Nei D. Š., nei A. M., nei A. P. savarankiškai piniginių klausimų nesprendė. Jokių dokumentų patvirtinančių apie medienos pirkimą iš fizinių asmenų nėra, kadangi mediena buvo perkama nesurašant jokių dokumentų, o su tiekėjais būdavo atsiskaitoma sumokant sutartą sumą grynais pinigais. Duomenis apie medienos supirkimą jis rašydavosi savo sąsiuviniuose, kurie buvo paimti kratos metu jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visuose trijuose sąsiuviniuose yra surašytos, t. y. skaičiuotos pajamos, išlaidos bei skolos už atitinkamą laikotarpį, t. y. už 2002 metus, 2003 metus ir 2004 metus. Visuose sąsiuviniuose esančių užrašų struktūra yra tokia pati: kiekvieno lapo antroje pusėje yra surašyti medienos pardavimai nurodant: pirkimo bei pardavimo datą, kuri paprastai būdavo ta pati, tiekėją iš kurio mediena buvo paimta, bendra suma litais gauta už parduotą medieną, į kurią įskaičiuotos transporto paslaugos bei pakrovimas. Kiekvieno lapo pirmoje pusėje yra surašyti vežimai, o būtent: data, koks vairuotojas važiavo - vardo sutrumpinimas, maršrutas, už transporto paslaugą numatyta suma prie žodžio „gauta“, sunaudotų degalų kaina litais, vairuotojui užmokestis ir kiek liko nuo vieno automobilio važiavimo. Praėjus mėnesiui, po visų šių užrašų jis susirašydavo savo skolas tiekėjams už nupirktą medieną. Dėl fiktyvių įmonių dokumentų gavimo ir panaudojimo aplinkybių, tam jog „parodyti“ UAB „Vilmiksa“ medienos įsigijimus jis atitinkamais laikotarpiais pasinaudodavo UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Altentis“, UAB „Overtentis“ ar UAB „Bigeksa“. Šių įmonių PVM sąskaitose – faktūrose buvo įrašomi duomenys apie tai, kad neva šios įmonės parduoda įvairios rūšies medieną UAB „Vilmiksa“. O jau šių įmonių medienos įsigijimai ir tariami atsiskaitymai buvo „parodomi“ pasinaudojant fiktyvių įmonių dokumentais, kuriuos jis gaudavo per R. M.. Jis žinojo, kad R. M. verčiasi fiktyvių – jokios veiklos realiai nevykdančių – įmonių tuščių SAD blankų prekyba, nes pats kažkada buvo minėjęs, kad jei prireiks – galės parūpinti ir jam. Ar tai 2000 metais, ar tai 2001 metais jis sužinojo, kad R. M. buvo sulaikytas ir įkalintas, jo žiniomis už sunkius nusikaltimus, o vėliausiai nuteistas už nužudymą. R. M. nuo pat įkalinimo pradžios turėjo ryšį su išoriniu pasauliu – mobilųjį telefoną, kuriuo jie ir susisiekdavo. Pradžioje R. M. telefonų numeriai keisdavosi, apie ką šis pranešdavo pats, tačiau panašiai 2-3 metus telefono numeris buvo tas pats, t. y. (duomenys neskelbtini). Jam iš R. S. nupirkus visas UAB „Vilmiksa“ akcijas, jis pats asmeniškai pradėjo vadovauti medienos verslui. Kaip buvo minėta – UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB ‚Overtentis“, UAB „Altentis“, UAB „Bigeksa“ buvo sukurtos pridengti jo vadovaujamą įmonę UAB „Vilmiksa“, kad butų ilgesnė pirkimų – pardavimų grandis. Kaip yra žinoma mediena realiai buvo perkama iš fizinių asmenų, su kuriais jis atsiskaitydavo grynais pinigais. Tokiu būdu jis turėjo medieną ir savo įmones, kurioms reikėjo „parodyti“ medienos, kurią vėliau parduoda UAB „Vilmiksa“ bei kitoms įmonėms, įsigijimą. Tam, anot jo, jam buvo reikalingi dokumentai. Jis prisiminė R. M., kad šiuo reikalu jam padėtų. Jis su R. M. susiekė telefonu ir šis sutiko parūpinti jam fiktyvių įmonių tuščius SAD blankus. Jis mobiliuoju telefonu pranešdavo R. M., kad yra reikalingi tušti SAD blankų komplektai – būtent taip šie yra parduodami. Paprastai į tokį komplektą įeina PVM sąskaitų – faktūrų visi egzemplioriai, kasos pajamų orderis su kvitu ir krovinio važtaraščiai, tačiau jis komplektus pirkdavo be krovinių važtaraščių, kadangi šių jam nereikėjo, nes paprastai medieną vežė transporto įmonės, o vėliau UAB „Minrūnas“. Kas konkrečiai ruošdavo šiuos komplektus ir jam atsiųsdavo autobusu jis nežino, nes jam tai nerūpėjo. Kiek jam yra žinoma SAD blankų komplektai jam buvo siunčiami iš Šiaulių. Jam R. M. ar SMS pranešimu ar tiesiog paskambindamas pasakydavo kiek ir kurią dieną įdėjo į autobusą SAD blankų komplektų. Į kokį konkrečiai autobusą įdėti tušti SAD blankai – pranešama nebuvo, nes jam tai nebuvo aktualu, kadangi pagal susitarimą jam SAD blankų komplektai buvo siunčiami į Mažeikius, kuriuose tuo metu jis gyveno. Ant vokų būdavo užrašytas jo vardas ir mobilaus telefono numeris. Jis žinojo, kad visi siuntiniai laiku neatsiėmus, t. y. tik ką atvykus autobusui, patekdavo į autobusų stoties siuntinių skyrių iš kurio ir vėliau buvo galima atsiimti siuntinius. Kuomet 2003 metais jis išsikraustė gyventi į Klaipėdą, į Mažeikius nuvažiuodamas aplankyti šeimos tuo pačiu iš autobusų stoties siuntinių skyriaus atsiimdavo ir SAD blankus. Jis SAD blankų komplektų užsisakydavo keliems mėnesiams į priekį, tad siuntiniuose būdavo iki 50 komplektų, kurių mėnesiui jam reikdavo apie dešimt, gal daugiau. Kartais R. M. pats jam paskambindavo ir paklausdavo ar nereikia SAD blankų, arba tiesiog įdėdavo ir tada pranešdavo. R. M. prašymu pinigus už SAD blankų komplektus avansu jis įdėdavo į voką ant kurio užrašęs „(duomenys neskelbtini)“, savo vardą bei savo mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), paduodavo Mažeikių autobusų stoties siuntų skyriaus darbuotojui tam, kad šis siuntinys būtų nuvežtas į Šiaulių autobusų stotį. Kas atsiimdavo pinigus, kaip ir to kas jam ruošdavo tuščių SAD blankų komplektų siuntinius, jis nežinąs, nes jam tai ir nerūpėjo. Jis mokėdavo nuo 50 litų iki 150 litų už komplektą, viso nuo 500 litų iki kelių tūkstančių litų, t. y. tiek jis įdėdavo į voką. Kiek nuo to tekdavo R. M. ar kitiems asmenims kurie jam ruošdavo dokumentus jis nežino. Jis su R. M. apie tai nekalbėjo, nes jo tai nedomino. Visi iš R. M. gauti komplektai, t. y. visos PVM sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderiai bei kvitai buvo pasirašyti, jam telikdavo užsipildyti. Kas juos pasirašydavo, nežino. Parašai buvo „sudėti“ SAD blankų numatytose vietose, t. y. jei tai buvo PVM sąskaita – faktūra tai parašai buvo panašiose vietose kaip paprastai jas atspausdinus – viduryje, o kasos pajamų orderiuose bei kvituose, kadangi šie jau būna su blankiniais rekvizitais – numatytose grafose. Kartu su tokiais tuščiais SAD blankų komplektais prie atitinkamos įmonės SAD blankų komplekto jis gaudavo pridėtą atskirą popieriaus lapą, kuriame ranka buvo surašyti visi reikiami fiktyvių įmonių rekvizitai, reikalingi dokumentams atspausdinti, ir kurių jis neišsaugojo. Visus dokumentus jis ruošdavosi atbuline tvarka, t. y. pardavęs medieną UAB „Pajūrio medienai“ ir kitoms įmonėms UAB „Vilmiksa“ vardu, jis išsirašydavo dokumentus UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Overtentis“, UAB „Altentis“ ir UAB „Bigeksa“ vardais, kad atitiktų pagal medienos pardavimo kiekius, ir tik po to jis spausdindavo ir ruošdavo fiktyvių įmonių dokumentus. Į šių PVM sąskaitas –

faktūras jis sutraukdavau didesnius kiekius medienos todėl SAD blankų jam ir reikėjo mažiau. Visas PVM sąskaitas – faktūras ir kai kuriuos kasos pajamų orderius bei kvitus jis spausdindavo pats namuose savo kompiuterio pagalba. Per visą laikotarpį keli ar keliasdešimt – tikslaus skaičiaus nurodyti negalįs, nes nežinąs, kasos pajamų orderiai ir jų kvitai buvo užpildyti ranka. Tai jo prašymu, jam diktuojant padarydavo, t. y. užpildydavo įvairūs asmenys, iš kurių jis nei vienam neaiškino kokios tai įmonės, kam reikalingi ir kur bus panaudoti šie dokumentai. Taip atitinkamais laikotarpiais paruošęs per R. M. gautus fiktyvių įmonių, tokių kaip UAB „Orlitana“, UAB „Remkrira“ ir kt., dokumentus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderius, dėl tariamo šių įmonių medienos pardavimo UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Altentis“, UAB „Overtentis“ ar UAB „Bigeksa“, šiuos dokumentus pats asmeniškai ar per atitinkamą asmenį jis pateikdavo atitinkamos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, t. y. pats asmeniškai pateikdavo dokumentus išrašytus UAB „Overtentis“, A. M. pateikdavo jo paduotus dokumentus išrašytus UAB „Viersidana“, D. Š. – UAB „Gildeksas“, o A. P. - UAB „Altentis“, UAB „Bigeksa“. A. M., D. Š. ir A. P. jis niekada neaiškino, kas tai per dokumentai, iš kur juos gaudavo, tiesiog pasakydavo pasirašyti reikiamoje vietoje ir nuvežti juos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Dokumentai neatitinkantys realios tikrovės, buvo surašomi tik UAB „Vilmiksa“ sandoriuose su UAB „Viersidana“, UAB „Gildeksas“, UAB „Overtentis“, UAB „Altentis“ ir UAB „Bigeksa“, kas ir išdėstyta pranešime apie įtarimą, su kuo jis pilnai sutinka. Visi kiti UAB „Vilmiksa“ medienos pirkimai iš kitų įmonių buvo realūs, įforminant visus reikiamus dokumentus, mokant visus mokesčius ir pan., t. y. UAB „Vilmiksa“ kaip juridinis asmuo vykdė ir įstatymų numatytą ūkinę komercinę veiklą su kitais juridiniais asmenimis. Jis pilnai sutinka su tuo, kad į UAB „Vilmiksa“ buhalterinę apskaitą įtraukdamas suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, organizavo apgaulingą šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jis nesutinka, jog nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2004-02-19 iki 2005-12-16, jis veikdamas bendrininkų grupėje su G. G. UAB „Resota“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pridėtines vertės mokestį. Pirmiausiai tai prieštarauja tam, kad nuo 2004-05-07 iki 2006-04-06 jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ir minimu laikotarpiu jis negalėjo vykdyti inkriminuojamo nusikaltimo. 2004 metų sausio mėnesį jis susipažino su G. G., kuris yra UAB „Resota“ generalinis direktorius. Bendro pokalbio metu apie verslą, G. G. pasakė, jog turi metalo laužo tiekėjų, kaip jis suprato fizinių asmenų, galinčių tiekti didelius kiekius metalo laužo, tačiau kurie negalintys pateikti metalo laužo pardavimo dokumentų. G. G. pasisakė norįs, kad metalo laužo pardavimas būtų forminamas, kokios nors bendrovės vardu. Tada jis G. G. pasiūlė, kad jei šis norįs – metalo pardavimą UAB „Resota“ galima forminti UAB „Vilmiksa“ vardu. Tai yra, kad realiai G. G. įgytas metalo laužas iš jam nežinomų asmenų, būtų įformintas kaip UAB „Resota“ metalo laužo įgijimas iš UAB „Vilmiksa“. G. G. tai tiko ir jie taip padarė. Jam sutikus pateikti juridinio asmens vardu išrašytus dokumentus dėl tariamo metalo laužo pardavimo UAB „Resota“, G. G. norėjo, kad jis rūpintųsi metalo laužo pristatymu į UAB „Resota“, t. y. kad iš G. G. nurodytų asmenų metalo laužą į UAB „Resota“ jis vežtų savo automobiliais, tačiau, jis su tuo nesutiko ir pasakė, kad jo automobiliai transportuoja tik medieną, ir kad jis G. G., pagal šio pateiktus duomenis, tik išrašys ir pateiks atitinkamam metalo laužo kiekiui PVM sąskaitas – faktūras išrašytas UAB „Vilmiksa“ vardu. Bendru sutarimu, jis paruošė ir atspausdino sutartį tarp UAB "Vilmiksa“ ir UAB „Resota“, dėl pastarajai metalo laužo tiekimo, kurioje buvo numatyta, kad metalo laužo tiekėjus nurodo UAB „Vilmiksa“, o pačio metalo laužo parsivežimu rūpinasi pati UAB „Resota“. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad metalo laužo kiekis ir atitinkamai kaina nustatoma UAB „Resota“ sandėliavimo teritorijoje, pasvėrus ir įforminus pristatytą metalo laužą, po ko šią sutartį pats pasirašęs padavė pasirašyti ir G. G.. Sutartis buvo surašyta ir pasirašyta dviem egzemplioriais, kurių vienas liko pas jį, o kitas pas G. G.. Tokia pati sutartis vėliau buvo sudaryta ir su UAB „Overtentis“. Šiose sutartyse numatytų sąlygų UAB „Vilmiksa“, o tuo labiau ir UAB „Overtentis“ nevykdė, t. y. jokių metalo laužo tiekėjų UAB „Resota“ nenurodinėjo, nes susitarimas su G. G. priešingai nei nurodytas sutartyse buvo visiškai kitoks. Metalo laužo paieškomis ir parsivežimu rūpinosi pats G. G. ar UAB „Resota“, o jis tik pagal G. G. pateiktus duomenis paruošdavo ir pateikdavau UAB „Vilmiksa“, o vėliau ir UAB „Overtentis“, PVM sąskaitas – faktūras. Šiuos dokumentus G. G. asmeniškai perduodavo tik jis. UAB „Vilmiksa“ vardu forminti metalo laužo pardavimą bendrovei UAB „Resota“ buvo nustota ir pradėta forminti UAB „Overtentis“ vardu, todėl kad UAB „Vilmiksa“ vardu buvo rodomi dideli metalo laužo pardavimai UAB „Resota“. Jis nenorėjo, kad tokie dideli skaičiai dėl prekybos metalo laužu, kurios realiai nebuvo, „matytųsi" bendrovės buhalterijoje, nes tuo metu UAB „Vilmiksa“ turėjo didelę apyvartą dėl medienos pardavimo. Tad, jis nusprendė „paskirstyti“, t. y. UAB „Vilmiksa“ vardu forminti tik medienos prekybos dokumentus, o tariamos prekybos metalo laužu dokumentus forminti UAB „Overtentis“ vardu. Dėl metalo laužo forminimo tiek UAB „Vilmiksa“, tiek UAB „Overtentis“ vardu, viskas buvo daroma taip pat. M. Ž. parodė, kad visu laiku jis vertėsi tik medienos prekyba, todėl su prekyba metalo laužu, jo tiekėjais ir pan., jis neturėjo nieko bendro. Kiek jam yra žinoma, metalo laužą, kuris buvo įformintas UAB „Vilmiksa“, o vėliau UAB „Overtentis“ vardu, į UAB „Resota“ atveždavo fiziniai asmenys, kurių jis nežino. Su jokiais asmenimis realiai tiekusiais metalo laužą UAB „Resota“ jis neturi nieko bendro, nėra su jais nei bendravęs, nei turėjęs kokių nors atsiskaitymo, metalo tiekimo ar kitų reikalų. Ar metalo laužas realiai iš tikrųjų buvo ir tokiais kiekiais, kokie nurodyti UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ PVM sąskaitose – faktūrose jis nežino, bet manąs, kad taip turėjo būti. Vėliau apie reikiamų dokumentų, atitinkamam metalo laužo kiekiui pagal atitinkamas kainas, surašymą G. G. pranešdavo jam, t. y. susiskambinimų ar susitikimų metu G. G. jam pasakydavo duomenis, kuriuos reikia įrašyti į PVM sąskaitas – faktūras, t. y. nurodydavo priduoto metalo laužo rūšį, kiekį ir kainą. Pagal G. G. pateiktus duomenis jis UAB „Vilmiksa“, o vėliau UAB „Overtentis“, vardu išrašydavo pirkėjui - šiuo atveju UAB ‚Resota“, PVM sąskaitas – faktūras dėl metalo laužo pardavimo ir pateikdavo asmeniškai G. G. į UAB „Resota“ patalpas. Vėliau UAB „Resota“ atitinkamai pagal jo išrašytas UAB „Vilmiksa“, o vėliau pagal UAB „Overtentis“ PVM sąskaitas – faktūras, jose nurodytas pinigines sumas, už tariamai UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ G. G. bendrovei - UAB „Resota“, parduotą metalo laužą pervesdavo pinigus į UAB „Vilmiksa“, ir atitinkamai į UAB „Overtentis“, atskaitomąsias sąskaitas bankuose. Pagrinde visi mokėjimo pavedimai buvo padaryti į banko sąskaitas, esančias AB banke „Hansabankas“. Kol nebuvo A. P., pinigai buvo gryninami ir tiesiogiai iš UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitų, vėliau jam susipažinus su A. P. ir šiam pradėjus gryninti pinigus iš atitinkamos įmonės, t. y. UAB „Altentis“ ar UAB „Bigeksa“ sąskaitos, praktiškai visus reikalingus išgryninti pinigus iš UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ banko sąskaitų jis mokėjimo pavedimais ar internetu pervesdavo į kurią nors iš šių įmonių, t. y. UAB „Altentis“ ar UAB „Bigeksa‘, ir A. P. šiuos išgrynindavo. UAB „Resota“ į UAB „Vilmiksa“ banko sąskaitą pervestus pinigus jis pervesdavo į UAB „Altentis“, UAB „Overtentis“ ir UAB „Bigeksa“ banko sąskaitas. Iš UAB „Overtentis“ banko sąskaitos visas pinigines lėšas, kartu su UAB „Resota“ tiesiogiai į UAB „Overtentis“ banko sąskaitą pervestais pinigais, jis internetu pervesdavo į UAB „Altentis“ ir UAB „Bigeksa“ banko sąskaitas, po ko A. P. jo pavedimu šiuos pinigus, kartu su piniginėmis lėšomis už medieną išgrynindavo, jei reikdavo dėl medienos atiduodavo jo nurodytiems asmenims, o kitus pristatydavo jam. Bendru sutarimu su G. G., jam tekdavo 5 litai nuo kiekvienos metalo laužo tonos. Išgryninus UAB „Resota“ pagal jo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras dėl metalo laužo pardavimo, pervestus pinigus, pasilikęs sau po penkis litus nuo kiekvienos PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos metalo laužo tonos ir 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio, likusius pinigus jis nuveždavo į UAB „Resota“ ir atiduodavo G. G. arba šiam nesant kitiems biure buvusiems asmenims, kurių įvardinti negalįs, nes nepažįstąs ir nepamenąs kam tiksliai. Tokiais atvejais, jeigu nebūdavo G. G., apie pinigų palikimą kažkam iš UAB „Resota“ patalpose buvusių asmenų, jis asmeniškai informuodavo telefonu patį G. G.. Į UAB „Resota“ išgrynintus pinigus pristatydavo jis asmeniškai, tačiau buvo gal pora sykių, kad pinigus jo prašymu yra nuvežę ir kiti asmenys, t. y. V. G. ir D. Š.. Kokia tiksliai per visą laikotarpį išgrynintų pinigų suma buvo nuvežta į UAB „Resota“, pasakyti negalįs, nes neskaičiavo, tai buvo apie kelis milijonus litų. Be to, kad jis dažniausiai į UAB „Resota“ patalpas važiuodavo tikslu nuvežti UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei išgrynintus pinigus, kelis sykius ten buvo užėjęs ir pas UAB „Resota“ buhalterę vardu Daiva, kuri pateikdavo ir parodydavo kur jam, kaip UAB „Vilmiksa“ direktoriui – metalo laužo pardavėjui, reikia pasirašyti UAB „Resota“ žurnale pavadinimu „Juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo Lietuvos Respublikoje apskaitos knyga“. Jis buhalterei dalyvaujant sykiu, grafose ties pardavėju UAB „Vilmiksa“ pasirašydavo už visą mėnesį, tad viso pasirašinėjęs yra tik du sykius – už vasario ir už kovo mėnesius. Už UAB „Overtentis“ vardu priduotą metalo laužą niekas negalėjo pasirašyti. Jis nepasirašinėjo, o T. V. UAB „Resota“ žurnaluose dėl pristatyto metalo laužo pasirašyti negalėjo, nes net nežinojo, kad tai reikia padaryti, be to tuo metu T. V. nebuvo Lietuvoje. Pastarajam atvykus jis būtų pasakęs, jog reikia nuvykti ir pasirašyti. T. V. iš jo pateiktos ir paties pasirašytos sutarties su UAB „Resota“ matė jog ši sudaroma dėl metalo laužo pardavimo UAB „Resota“. T. V. apie UAB „Resota“ direktorių G. G. nieko nežinojo, kadangi jis šiam nieko konkrečiai nepasakojo. Tariamas UAB „Overtentis“ vardu metalo laužo pardavimas bendrovei „Resota“ buvo pradėtas forminti 2004 metų balandžio pabaigoje, jau po to kai T. V. buvo išvykęs į Rusiją. Kad T. V. 2004-04-18 išvyko į Rusiją jis tikrai žinąs, nes pats asmeniškai savo automobiliu pastarąjį nuvežė į Kaliningradą iš kur T. V. lėktuvu išskrido į Rusiją. Jis pokalbių telefonu metu T. V. sakė, jog „dirba“ su metalu, kad sandoriai forminami UAB „Overtentis“ vardu, ir kad kai grįš jis T. V. supažindins su jų žargonu vadinamais „metalistais“. G. G., kuomet nusprendė bendrovei „Resota“ išrašinėti PVM sąskaitas – faktūras UAB „Overtentis“ vardu, sakė, kad šios bendrovės direktorius yra T. V., kad yra klaipėdietis, kad dirba jam Rusijoje, ir kad tai yra patikimas asmuo. G. G. tik iš jo žodžių žinojo apie T. V. tačiau asmeniškai pastarojo tikrai nepažinojo, nebuvo matęs. G. G. vis sakė, kad jis juos suvestų, arba pats pasidarytų UAB „Overtentis“ įgaliojimą tačiau, jis laukė kol T. V. 2004 metų gegužę grįš iš Rusijos ir tada būtų juos supažindinęs, bet tai neįvyko, kadangi T. V. iki jo sulaikymo nebuvo grįžęs ir jis G. G. su T. V. supažindinti nespėjo. Tarp T. V. pasirašinėtų dokumentų, kuriuos jis pateikdavo pasirašyti sykį ar du į mėnesį, buvo dalis ir UAB „Overtentis“ vardu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų dėl tariamo metalo laužo pardavimo bendrovei „Resota“. UAB „Overtentis“ PVM sąskaitos – faktūros bendrovei „Resota“ buvo išrašytos vėliau, jau po to kai T. V. 2004-04-18 išvyko į Rusiją. Tą galįs paaiškinti taip, kad pas jį kompiuteryje buvo padarytas standartinis blankas spausdinti PVM sąskaitoms – faktūroms. Kadangi formatai nesikeičia, tekstas atsispausdina tokiais pačiais dydžiais. Tad T. V. pagal ankstesnes PVM sąskaitas – faktūras jam buvo pasirašęs ant tuščių UAB „Overtentis“ blankų. Jis surašęs ir G. G. pateikęs UAB „Vilmiksa“ PVM sąskaitas – faktūras, vėliau, tam kad „parodyti“ UAB „Vilmiksa“ metalo laužo įsigijimus jis pasinaudodavo, įmonėmis per kurias buvo gryninami UAB „Resota“ pervesti pinigai, t. y. UAB „Overtentis“, UAB „Bigeksa“ ir jei neklysta dar tuo metu buvusia UAB „Altentis“. Šių įmonių PVM sąskaitose – faktūrose pagal turimus, UAB „Vilmiksa“ PVM sąskaitose – faktūrose įrašytus, duomenis, jis paskirstydamas kiekius, įrašydavo duomenis apie tai, kad neva šios įmonės parduoda įvairios rūšies metalo laužą UAB „Vilmiksa“. O jau šių įmonių, t. y. UAB „Overtentis“, UAB „Bigeksa“ ir jei neklysta – UAB „Altentis“, metalo laužo įsigijimai buvo „parodomi“ pasinaudojant fiktyvių įmonių dokumentais, kuriuos jis gaudavau per R. M.. Kuomet PVM sąskaitos – faktūros UAB „Resota“ dėl tariamo metalo laužo pardavimo buvo išrašomos UAB „Overtentis“ vardu, metalo laužo įsigijimas buvo įforminamas analogiškai, t. y. pasinaudojant fiktyvių įmonių dokumentais. Pagal UAB „Vilmiksa“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras dėl metalo laužo pardavimo UAB „Resota“, buvo pervestos visos PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos piniginės sumos, o pagal UAB „Overtentis‘ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras – ne, nes liko nepervestos piniginės sumos pagal kelias paskutines išrašytas PVM sąskaitas –faktūras, kadangi jis kartu su D. Š. ir A. P. buvo sulaikytas. Apibendrindamas parodymus dėl G. G., nurodė, kad jis su G. G. jokio išankstinio susitarimo užvaldyti PVM nebuvo. Prieš pradedant dirbti su G. G., pastarasis jo klausė ar jis, t. y. jo įmonė - UAB „Vilmiksa“, moka valstybei mokesčius. Jis pasakė, kad jo įmonė moka visus mokesčius, o kaip jis pats susitvarkys – išrašydamas savo įmonės dokumentus ir sumokėdamas mokesčius – nieko G. G. nedetalizavo ir neaiškino. Prie veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą kaip atlikti G. G. ir UAB „Resota“ kitų asmenų, po jo sulaikymo jis neprisidėjo, kadangi to fiziškai padaryti negalėjo(t. 2, b. l. 78-162; t. 4, b. l. 41-65, 89-90; t. 5, b. l. 112-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad M. Ž. jis pažįsta nuo 1992 m. 2003 metų pabaigoje jis su M. Ž. vėl susitiko, nes jis irgi atvyko gyventi į Klaipėdą, kur gyveno ir turėjo savo medienos verslą, t. y. buvo vienas iš didesnių medienos tiekėjų vienai iš Klaipėdos įmonių - UAB „Pajūrio mediena“. Tuo metu jis dirbo UAB „Saudal“. M. Ž. dažnai atvažiuodavo į įmonės biurą, esantį Birutės g. 14, Klaipėdoje, padirbti su kompiuteriu, t. y. su internetu bei atsispausdinti dokumentus, tame tarpe, ir PVM sąskaitas – faktūras. M. Ž. įmonės kompiuteryje, kuris buvo paimtas 2004 metais kratos įmonės patalpose metu, o vėliau grąžintas, turėjo savo katalogą, kuriame buvo išsaugoti jo dokumentų, tame tarpe sąskaitų – faktūrų, ruošiniai. Kiek jis matė, M. Ž. spausdino PVM sąskaitas – faktūras ir kitus dokumentus tokių įmonių vardais kaip UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“. Kiek jis žino, UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ buvo M. Ž. įmonės, t. y. UAB „Vilmiksa“ jis vadovavo tiesiogiai buvo jos direktoriumi, o kaip jis tiksliai susijęs su UAB „Overtentis“ – ar yra savininkas, akcininkas ar kaip kitaip, jis nežino. Būtent M. Ž. vadovaujama UAB „Vilmiksa“ buvo viena iš didesnių tiekėjų Klaipėdos įmonei UAB „Pajūrio mediena“. Pokalbių metu su M. Ž., jam buvo sakęs, kad UAB „Soudal“ jis mažai uždirba. Tada M. Ž. jam pasiūlė tokią neoficialią veiklą – būti tarpininku tarp medienos pardavėjų ir pirkėjų. M. Ž. jam pasakė, jog yra asmenys – pušies pardavėjai, o jam reiks surasti jai pirkėjus, už ką M. Ž. jam kaip už tarpininko darbą sumokės ir taip jis prisidurs sau prie atlyginimo. M. Ž. davė jam sąrašą su žmonių vardais ir telefonų numeriais, tai buvo medienos tiekėjų vardai ir telefonai. Iš tokių asmenų, kurių duomenis kaip medienos tiekėjų jam davė M. Ž., ir kuriuos dar pamena, gali nurodyti, kad buvo G., M. ir A., kitų asmenų vardų nepamena. Šių asmenų, ir kitų – medienos tiekėjų, jokių kitų anketinių duomenų nežino. Nei vieno medienos tiekėjo jis nėra matęs, jo darbas su jais tebuvo susiskambinti telefonu ir susitarti kada ir kiek medienos jie pakraus. M. Ž. jam buvo sakęs, kad mediena surastiems pirkėjams bus parduodama įmonės UAB „Overtentis“ vardu, t. y. jis reikiamam medienos kiekiui išrašys PVM sąskaitas – faktūras, ne to sakė esant reikalui bus sudaryta ir medienos pardavimo sutartis. Tada M. Ž. padavė jam UAB „Overtentis“ registravimo pažymėjimo kopija ir šios įmonės direktoriaus T. V. duomenis, t. y. šio asmens Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, tikslu, kad jei pirkėjas pareikalautų, jis galėtų pateikti. Kadangi pastarasis T. V. asmeniškai nepažinojo, dėl UAB „Overtentis“ reikalų bendravo tik su M. Ž., jis pas pastarąjį pasiteiravo ar tai elgiantis nebus kokių nors problemų. M. Ž. patikino, kad jo visa veikla „skaidri kaip gintaras“. Kartais būdavo taip, kad jis kaip UAB „Soudal“ vadybininkas važinėdavo darbo reikalais po įvairias statybines įmones, dėl įvairių prekių, tokių kaip montavimo putų, medžiagų stogams, hermetikų, klijų ir kt. tiekimo. Tokių bendravimų metu vieni ar kiti pasakydavo, kad jiems reikalinga statybinė medžiaga – mediena. Tada jis pasiūlydavo tokia mediena juos aprūpinti. Jis sakydavo, kad yra tokia įmonė UAB „Overtentis“ kuri gali aprūpinti reikiamu kiekiu medienos ir jei bus poreikis gali kreiptis į jį. Pirkėjui susidomėjus, jei šis realiai pageidaudavo pirkti medieną, jie suderinę medienos pardavimo kainas kartais ir kiekius, sudarydavo medienos pardavimo sutartį. Jis žinojo kokia kaina M. Ž. parduos medieną, todėl dėl sutarties sąlygų pats asmeniškai tardavosi su pirkėju. Praktiškai visus klausimus jis derindavo ir su M. Ž.. Pranešdavo reik sudaryti sutartį ar ne, apie suderintas medienos pardavimo kainas ir pan. Sutartis tarp UAB „Overtentis“ ir jo surastų medienos pirkėjų ruošė pats asmeniškai jis, t. y. M. Ž. jam buvo davęs medienos pardavimo sutarties blanką į kurį jis įrašydavo pirkėjo bei kitus reikiamus duomenis, ir atspausdinęs du egzempliorius nuveždavo medienos pirkėjui, tam kad šis ją pasirašytų. Kuomet medienos pirkėjas pasirašydavo medienos pirkimo – pardavimo sutartį, šią jis nuveždavo M. Ž., tam, kad sutartį pasirašytų ir UAB „Overtentis“ direktorius T. V.. Pastarasis prie jo asmeniškai niekada jo sudarytų ir pateiktų UAB „Overtentis“ vardu sutarčių nepasirašinėjo, jas M. Ž. jau pasirašytas jam pateikdavo po tam tikro laiko, o jau tada vieną egzempliorių jis gražindavo pirkėjui. Jis neatmeta galimybės, kad medienos pirkimo – pardavimo sutartis kartais pagal jo pateiktus UAB „Overtentis“ duomenis paruošdavo medienos pirkėjas. Taigi, kuomet jis gaudavo įmonės užsakymą medienai, jis skambindavo M. Ž. nurodytiems medienos tiekėjams ir klausdavo ar jie gali pakrauti vieną ar kitą medienos kiekį, t. y. surasdavo reikiamą kiekį medienos ir iš karto pasakydavo, kur konkrečiai ją reikia pristatyti. Transportu, kaip ir sakė M. Ž., visada rūpinosi patys tiekėjai. Jis jiems paskambindavo ir paklausdavo ar šie turės transportą medienai pristatyti, jei kartais šie neturėdavo transporto, tada kaip ir sakė M. Ž., jis kreipdavosi į UAB „Daisotra“ ar kitas transporto paslaugas teikiančias įmones dėl tokių paslaugų užsakymo. Šias paslaugas jis užsakydavo irgi UAB „Overtentis“ vardu. Transporto paslaugų įmonių atstovams jis duodavo realaus medienos pardavėjo – medienos tiekėjo, telefono numerį, kad šie susiskambintų ir susitartų kada ir kur tiksliai turi nuvykti pasikrauti medieną. Medieną pristačius užsakovams, susitikimų metu M. Ž. jis paduodavo duomenis kiek ir kokiai įmonei buvo pristatyta medienos, o vėliau šis jam pateikdavo jau atspausdintas UAB „Overtentis“ PVM sąskaitas – faktūras, kurias jis perduodavo atitinkamam medienos pirkėjui, tam kad šis ją apmokėtų. Pagrinde visi atsiskaitymai buvo mokėjimo pavedimais per banką į PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą UAB „Overtentis“ sąskaitą. Taip pat M. Ž. jis pateikdavo ir transporto paslaugų įmonių išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas transporto paslaugas, t. y. dėl medienos transportavimo, o šis savo ruožtu jas apmokėdavo. Jokių reikalų su pinigais jis neturėjo. Visus atsiskaitymus darė pats M. Ž.. Jis tik surasdavo pirkėją – suderindavo su šiuo medienos pardavimo kainas, po to susisiekdavo su medienos tiekėju – dėl reikiamo medienos kiekio pristatymo į atitinkamą vietą, po to M. Ž. pasakydavo kokiai įmonei ir kokiam kiekiui reikia išrašyti dokumentus, vėliau pastarajam jam juos pateikus atiduodavo medienos pirkėjui, tam kad šis juos apmokėtų. Tarp tokių medienos pirkėjų, kuriems jis tarpininkavo dėl medienos pardavimo UAB „Overtentis“ vardu, buvo UAB „Vara“, J. K. medienos apdirbimo įmonė, UAB „Eurogrupė“, UAB „Skuomedė“, UAB „Solama“, G. K. įmonė, UAB „Vudva“, kitų nepamena. Už tokį darbą M. Ž. jam mokėjo grynais pinigais nuo pastarojo padarytos dalies medienos apyvartos, t. y. proporcingai nuo sudarytų medienos pirkimo – pardavimo sutarčių, medienos kiekio, tačiau kiek tiksliai nepamena (t. 4, b. l. 123-128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. A. parodė, kad jam dirbant UAB „Resota“ metalo aikštelės (duomenys neskelbtini), 2004 m. pradžioje, įmonės direktorius G. G. pasakė, kad bus vežamas metalas UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ vardu ir kad dėl metalo tiekimo skambins kažkoks žmogus. Viskas realiai vykdavo taip: vienas asmuo, kurio jis nei vardo, nei pavardės neprisimena, jam skambindavo iš įvairių telefonų numerių, vardo nesakydavo, pasakydavo, kad yra metalo laužo ir kad į konkrečią Lietuvos vietą reikia nusiųsti metalą gabenančią mašiną ir kiek konkrečių mašinų reikia. Apie patį metalą su juo jis nekalbėdavo. Su tuo žmogum jis niekada nebuvo susitikęs. Jis pats jam niekada neskambindavo. Kai vyras paskambindavo dėl metalo, jis nusiųsdavo mašinas, jos pasikraudavo metalą, atveždavo į UAB „Resota“, metalo laužas buvo pasveriamas ir tada suforminami dokumentai, kad šis metalas yra atvežtas UAB „Vilmiksa“, UAB „Overtentis“ vardu. Metalas, kuris buvo įgyjamas iš minėto asmens ir atvežamas į UAB „Resota“ nuo pat pradžių buvo įforminamas kaip pateiktas UAB „Vilmiksa“, UAB „Overtentis“. Metalo tiekimas iš šio asmens vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Iš kur šis asmuo gaudavo metalo laužą, jis nežino. Jis pats metalo pasikrovime nedalyvaudavo. Metalo pasikrovimo vietose buvo išrašomi krovinio – metalo laužo gabenimo važtaraščiai, o po metalo iškrovimo būdavo surašomi metalo laužo pirkimo – pardavimo aktai, kuriuose pasirašydavo jis pats. Jis šiuos aktus pasirašydavo paruoštus, t. y. atspausdintus svėrėjos D. S.. Kad metalą, kurį reikia rašyti, kad jis yra atvežtas UAB „Vilmiksa“, UAB „Overtentis“ vardu, nuo pat pradžių pasakė G. G.. Kokiomis aplinkybėmis šiuose aktuose atsirasdavo M. Ž., T. V. parašai jis nežino. Daugumoje atvejų patį metalą gabeno UAB „Resota“, tačiau kadangi metalo kiekiai buvo dideli samdė ir kitus vežėjus. Tuo rūpinosi tik jis pats. Metalo laužo kiekis, kurį tiekė minėtas asmuo, ir kiekis kuris yra įrašytas į UAB „Vilmiksa“, UAB „Overtentis“ ir UAB „Resota“ metalo laužo pirkimo – pardavimo aktus, yra toks pats, kiek realiai iš viso metalo UAB „Resota“ buvo pateikta. Metalo laužo kainos jis nederindavo. UAB „Resota“ su pardavėjais metalo laužo kainą, kiekius derindavo direktorius G. G.. į šiuos klausimus įmonėje daugiau niekas nesikišdavo. Kaip jis suprasdavo iš pokalbių su metalą teikiančiu asmeniu, tiekiamo metalo kaina ir kiekiai jau būdavo suderinti. Panašiai metalo laužas UAB „Overtentis“ vardu buvo pristatomas ir geležinkelio transportu (t. 5, b. l. 154-158).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja D. S. parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio mėnesį į šios įmonės metalo laužo supirkimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), buvo atvežtas metalo laužas UAB „Overtentis“ vardu, tačiau kokiu transportu, iš kur bei kieno lydimas jis buvo pristatytas, nepamena. Už šio metalo laužo pristatymą metalo laužo apskaitos knygoje UAB „Overtentis“ vardu buvo pasirašęs T. V.. Tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis šis asmuo pasirašydavo minėtuose dokumentuose, ji nepamena (t. 5, b. l. 139 153).

2005-09-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/82 su priedais ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos IV patikrinimų skyriaus II poskyrio specialistų patikrinimo akte dėl UAB „Overtentis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje konstatuojam, kad: UAB „Overtentis“ vardu laikotarpiu nuo 2002-09-02 iki 2004-05-06 UAB „Vilmiksa“ išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, buvo įforminti šie pardavimų sandoriai:

1) 24 082,696 kubinių metrų medienos pardavimo sandoriai už 3 389 678,15 Lt ir 610 142,08 Lt PVM, iš viso 3 999 820,22 Lt su PVM;

2) 3 103,91 tonų juodojo metalo laužo už 1 585 625,05 Lt ir 285 412,51 Lt PVM, iš viso 1 871 037,56 Lt su PVM. Viso už 4 975 303,20 Lt ir 895 554,59 Lt PVM, iš viso 5 870 857,78 Lt su PVM.

- UAB „Overtentis“ vardu laikotarpiu nuo 2003-09-22 iki 2004-03-17 uždarajai akcinei bendrovei „Vilmiksa“ išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, buvo įforminti 20.116,363 kubinių metrų medienos pardavimo sandoriai už 3 273 817,11 Lt, tame tarpe 499.395,84 Lt PVM.

- UAB „Vilmiksa“ pagal UAB „Overtentis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, už 5 870 857,78 Lt, apmokėjo 3 511 120 Lt, pervedant pinigines lėšas į UAB „Overtentis“ atskaitomąją sąskaitą Nr. LT35 7300 0100 7942 3220, esančią AB banke „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 40-51, 52-197; t. 2, b. l. 1-156; t. 3, b. l. 1-64).

Iš 2005-10-25 specialisto paaiškinimo matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities Ūkinės finansinės veiklos tyrimo vyriausiasis specialistas Artūras Nedzinskas parodė, kad dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „Overtentis“ veiklos (t. 3, b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga: kratos protokolais (t. 4, b. l. 66-70, 105-108), protokolais dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės su priedais (t. 4, b. l. 129-154; t. 5, b. l. 1-111), daiktų (antspaudo, kompiuterių) ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolais (t. 4, b. l. 71-88, 91-104, 109-122).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Išvardytų faktinių duomenų visuma neabejotinai nustatyta, kad M. Ž., neinformuojant T. V. apie savo nusikalstamo sumanymo dalį, t. y. tikslą - organizuotoje grupėje kartu su D. Š., A. M. ir A. P. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, pasinaudojus paties organizuotos grupės nusikalstamai veiklai nuslėpti T. V., įsteigta UAB „Overtentis“, ir kartu su organizuotos grupės nariais D. Š., A. M. bei A. P. laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06 apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės – 499.395,84 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 499.395,84 Lt mokėtiną PVM, tuo padarant Lietuvos valstybei didelę 499.395,84 turtinę žalą, T. V., laikotarpiu nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., vykdydamas pastarojo nurodymus įsteigė ir vadovavo UAB „Overtentis“, kuri buvo naudojama M. Ž. organizuotos grupės nusikalstamai veiklai nuslėpti bei apgaulingai vykdė šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko už laikotarpį nuo 2003-09-16 iki 2004-05-06 negalima visiškai nustatyti UAB „Overtentis“ veiklos. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 203 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 7, b. l. 122-125), administracine tvarka nebaustas, VšĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre negydytas (t. 7,b. l. 95-96), Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė į įskaitą neįrašyta (t. 7, b. l. 97).

Kaltinamoji T. V. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos baudos dydžio – už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 203 str. 2 d. 75 MGL (9375 litų), už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. 150 MGL (18750 litų), neprieštarauja (t. 7, b. l. 107, 128).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą T. V., padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. už kurias, kaip alternatyvinė bausmė numatyta bauda, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu galima taikyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir jį nubausti bauda. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, t. y. 1 MGL atitinka 125 Lt. Teisėjo vertinimu prokuroro siūlomas baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009- 02-03 iki 2009-06-08, t. y. nuo 2009-02-03 iki 2009-05-22 Rusijos Federacijos teritorijoje, nuo 2009-05-22 iki 2009-06-08 Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., LR BK 66 str., teisėjas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 203 str. 2 d. ir nubausti 75 MGL, t. y. 9375 (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių) litų bauda.

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir nubausti 150 MGL t.y. 18750 (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 150 MGL, t. y. 18750 (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-02-03 iki 2009-06-08, t. y. nuo 2009-02-03 iki 2009-05-22 Rusijos Federacijos teritorijoje, nuo 2009-05-22 iki 2009-06-08 Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikyti, jog teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-799-369/10 paskirta bausmė yra pilnai įvykdyta.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.