- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-1322-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03286-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 5 000 Eur žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sumontuoti iškvietimo mygtukai neveikė, nes buvo atjungti nuo elektros srovės. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją dėl iškvietimo mygtukų pajungimo, taip pat administracijos prašė iškvietimo mygtus įrengti duše, sporto kambariuose, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjo teigimu, neveikiant iškvietimo sistemai, pareiškėjas jautėsi nesaugiai, ne kartą nebuvo galimybės efektyviai ir greitai sulaukti pagalbos. Be to, būnant vienam kamerose, kuriose nėra iškvietimo mygtuko, dėl sveikatos problemų galėjo nespėti išsikviesti pagalbos. Būnant lauke ir norint grįžti į kamerą taip pat sunku prisišaukti prižiūrėtoją, tokiu atveju, norint iškviesti pareigūną, teko kojomis spardyti duris, dėl ko grėsė galimybė būti nubaustam.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą. Patirtą žalą grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės) 16.11 punktu, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos patalpų signalizacija yra nepataisomai sugadinta. Signalizacijos atnaujinimo darbai patalpose nuolat vykdomi. Atsakovas nurodė, kad iki 2017 metų pabaigos iškvietimo sistemos buvo pilnai įrengtos visose gyvenamosiose patalpose, o patalpose, kuriose teko būti patalpintam pareiškėjui, iškvietimo sistema buvo pilnai įrengta. Pažymėjo, kad iškvietimo sistemų įrengimo duše, sporto kambariuose, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose Taisyklės nenumato.
6. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas jaučiasi nesaugiai, yra tik bendro pobūdžio, kuri pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas patyrė konkrečias neigiamas pasekmes. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala dėl to, jog jis neturėjo galimybės pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir teismų praktika, Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Taisyklėmis (16.11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo patalpintas kamerose Nr. 76, 77, 80, 93, 94, 99, 100, 234. Kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliepimo argumentų, taip pat iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktų atsakymų į skundus (b. l. 5–8, 12), atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema kamerose neveikia / neveikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nurodytose kamerose prižiūrėtojo iškvietimo sistema veikė, tačiau iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktų atsakymų turinio matyti, kad tuo metu, kai pareiškėjas su skundais kreipėsi į administraciją dėl mygtukų įrengimo, jam buvo atsakyta, kad sistemą planuojama įrengti, sistema bus įrengta esant pakankamam valstybės finansavimui, kad yra galimybė prižiūrėtoją išsviesti kitais būdais ir pan. (b. l. 12, 23, 52, 58). Atsižvelgiant į Taisyklių 16.11 punkto bei Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto nuostatas, yra pagrindas pripažinti institucijos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas kamerose, kuriose neveikė / nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, t. y. pareiškėjo kalinimo metu Lukiškių TI-K pažeidė kamerų įrengimo reikalavimus.
10. Teismas akcentavo, kad Taisyklių 16.11 punktas prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, dušuose ar sporto salėje nenumatė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiškėjui padarė negrįžtamą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjo sveikatai ar gyvybei buvo kilęs realus pavojus ir pareiškėjas, neturėdamas galimybės išsikviesti pagalbos, dėl to būtų nukentėjęs, konstatavo, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą grindė tik subjektyviais įrodymais (baime), kad jei reikėtų išsikviesti pagalbos, tokios galimybės nebūtų, taip pat rėmėsi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomą priteisti sumą sumažino ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 200 Eur kompensaciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
III.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, apeliaciniame skunde (I t. b. l. 96–102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovo nuomone, kad, net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose yra laikomas kalinamasis, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nesant veikiančio signalinio mygtuko prižiūrėtojui iškviesti jis jaučiasi nesaugiai, nes atsitikus kokiam nors įvykiui, jam nebus užtikrinta galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją, yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai, kaip jau buvo paminėta, sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų. Esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją, kadangi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu, priežiūros postai prie kamerų ir karcerių yra organizuoti taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas. Savo skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis negalėjo išsikviesti pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba. Nuolatinė suimtųjų ir nuteistųjų priežiūra, elgesio kontrolė Lukiškių TI-K atliekama vadovaujantis Instrukcijos 6 punkto reikalavimais.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjo nuomone, kad atsakovo teiginiai, kad patys suimtieji ir nuteistieji kamerose niokoja pagalbos mygtukus, yra melagingi, nes kamerose pažeidimai jau seniai ir ilgą laiką nebuvo pašalinti, o pats pareiškėjas negadino įrangos. Neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sumontuoti iškvietimo mygtukai neveikė, nes buvo atjungti nuo elektros srovės, o atsakovas teigia, kad pagalbos mygtukai suremontuoti, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. liepos 4 d., atlyginimo.
18. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nes kamerose nebuvo įrengti /neveikė pagalbos mygtukai. Pareiškėjas jautėsi nesaugiai, buvo žeminamas jo orumas, dėl to patyrė neturtinę žalą.
19. Atsakovas teigė, kad pagalbos iškvietimo mygtukai yra įrengti, tačiau jie dažnai pačių nuteistųjų gadinami, laužomi, todėl dažniausiai neveikia.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas dėl skunde nurodytų pažeidimų, netinkamai vertino neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančias aplinkybes ir nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
23. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo pareigą, numatytą Taisyklių 16.11 punkte, įrengti tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose aliarminio iškvietimo signalizacijos mygtukus, kurių paskirtis – užtikrinti kalinamo asmens teisę į saugią aplinką. Atsakovas pripažino, kad ši sistema, jei ir įrengta, dažniausiai neveikia, nes patys kaliniai ją gadina. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Nepriklausomai nuo atsakovo nurodomų priežasčių, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas kalinamo asmens teisę į saugią aplinką, taip pat yra nurodęs, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog, kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
25. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
27. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
28. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas sukėlė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala (pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių) bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.