Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Anai Nikitinai, dalyvaujant prokurorui A.Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo S. R. prašymą dėl bausmės sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimu, LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-14 nutartimi skirta bausme nustatant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas.

S. R. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-12-29 gautas nuteistojo S. R. prašymas peržiūrėti jam nuosprendžiu skirtą bausmę ir ją sušvelninti ryšium su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimais. Nurodo, kad iki pakeitimo baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalis numatė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, o po pakeitimo būtinąjį laisvės atėmimo bausmės skyrimą ši teisės norma numato tik pavojingam recidyvistui, kas reiškia, kad recidyvistui gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma asmeniui pagrobusiam turto už 390 Lt, o ne 130 Lt, kaip anksčiau. Pareiškėjo manymu, šie pakeitimai lengvina jo teisinę padėtį ir sudaro pagrindą peržiūrėti jam 2013-01-21 teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Be to nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas 2013-01-21 teismo nuosprendžiu buvo padarytas 2006-10-26, t.y. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant LR BK 95 str. nuostatas, kadangi jis dėl 5 metų senaties nebegalėjo būti teisiamas už stiklo išdaužimą (turto sunaikinimą).

Prokuroras prašė atmesti nuteistojo prašymą, kadangi jo tenkinimui nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio taikymo

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Pareiškėjo S. R. minimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pakeitimų nėra pagrindo taikyti, kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentės buvo nepasirašytas ir 2014-12-31 dekretu Nr. 1K-189 Lietuvos Respublikos Seimui buvo grąžintas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1459, kurio 5 straipsnis numatė naują LR baudžiamojo kodekso 56 straipsnio redakciją.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio taikymo

2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1482 , įsigaliojęs 2015-01-01 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, nurodant, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).

S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., t.y. už kvalifikuotą vagystę – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į automobilį. Šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio taikymo

S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už LR BK 178 str. 2 d. numatytą, t.y. apysunkį, nusikaltimą. Nusikaltimas buvo padarytas 2006-10-26 d. Nusikaltimo padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis numatė 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Todėl priimant 2013-01-21 nuosprendį S. R. atžvilgiu LR BK 95 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

Be to teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negali vertinti priimto nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo bei keisti priimto nuosprendžio esmės, nebent būtų taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 361-362 str., 362(1) str., 364 str., teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo S. R. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sumažinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.