- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-2630-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06244-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- AAS „BTA B. I. Company“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“ ieškinį atsakovui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. V. AG dėl draudimo išmokos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Solotransa“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti atsakovo AAS „BTA B. I. Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA B. I. Company“ filialą (toliau – atsakovas) 72 663 Eur draudimo išmoką, 5 231,74 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), kuria atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. apdraudė ieškovės valdomą krovininį automobilį Mercedes B. A., Antos, Arocs, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – krovininė transporto priemonė) transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė ir XPO VRAC FRANCE (toliau - užsakovas) 2022 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už atlygį iš Ispanijos į Prancūziją transportuoti 25 tonas (duomenys neskelbtini)(toliau - krovinys). Krovinys buvo gabenamas su ieškovės valdoma krovinine transporto priemone. Vykdant krovinio pervežimą iš Ispanijos į Prancūziją, 2022 m. lapkričio 4 d. dėl per didelio slėgio iš autocisternos nevaldomai išsiliejo ir siuntėjui priklausančioje teritorijoje pasklido dalis (17,78 t) krovinio. Tokiu būdu buvo ne tik netekta dalies krovinio, bet ir padaryta žala trečiajam asmeniui - reikėjo išvalyti trečiajam asmeniui priklausančią teritoriją. Dėl įvykio buvo užsakyta ekspertizė, kurią atlikus ekspertizėje už žalą atsakingu asmeniu pripažinta UAB „Solotransa“. Ieškovės teigimu, ji 2023 m. gegužės 26 d. bankiniu pavedimu atlygino užsakovui 37 439,35 Eur prarasto krovinio vertę, dėl likusios žalos už trečiojo asmens teritorijos valymą su užsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį užsakovas likusią žalos sumą įskaito į jo mokėtinas sumas. Atlygintą prarasto krovinio vertės sumą (37 439,35 Eur), atėmus privalomąją išskaitą, ieškovei kompensavo CMR draudikas M. V. AG, veikiantis per brokerį O. G. (toliau - CMR draudikas). Sprendimu atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nurodė, kad patirta žala nebus atlyginama pagal sudarytą sutartį, nes įvykio metu transporto priemonė neva nebuvo naudojama pagal jos įprastinę naudojimo funkciją, o žala kilo dėl netinkamo technologinio pobūdžio veiksmo su cisternos sklende. Ieškovės vertinimu, įvykio tyrimo metu atsakovas vengė bendradarbiauti ir nesugebėjo priimti sprendimų įstatymuose įtvirtintų terminų ribose. Transporto priemonė buvo naudojama pagal įprastinę jos paskirtį, o ne kaip darbo mašina. Taigi, žala kilo ne dėl saugaus elgesio su pavojingais kroviniais reikalavimų tariamo pažeidimo, kaip teigia atsakovas. Ieškovės vertinimu, reikalaujamos priteisti išmokos dydis tinkamai pagrįstas, tuo tarpu atsakovas nenurodo jokių argumentų, kodėl į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, jo manymu, neįrodo dėl įvykio patirtų nuostolių ir kodėl nėra tinkamas įrodymas žalai konstatuoti. Atsakovas praleido visus terminus priimti sprendimą dėl draudimo išmokos, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Ieškovės vertinimu, atsakovo elgesys, kai visą įvykio bylos administravimo laikotarpį nėra remiamasi maksimaliu terminu sprendimui priimti ir nėra motyvuojama, kodėl tokiu terminu remiamasi, o argumentas iškeliamas jau tik bylą nagrinėjant teisme, yra nesąžiningas ir neatitinka atsakovui, kaip draudimo srities profesionalui, keliamų reikalavimų. Be to, anot ieškovės, net jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovas galėjo remtis ilgesniu aplinkybių tyrimo terminu, atsakovas vis tiek praleido įstatyme įtvirtintą ilgiausią 3 mėnesių terminą ir privalo mokėti delspinigius.