- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2-1007-903/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00600-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- R. B.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4559,28 Lt žalos, padarytos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, 1210,04 Lt žalos, padarytos Klaipėdos apskrities VPK; ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-03-21 teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad jis nesunkiai sužalojo valstybės tarnautoją – Klaipėdos rajono PK policijos pareigūną D. L., vykdžiusį savo tarnybines pareigas. Klaipėdos apskrities VPK dėl nedarbingumo D. L. išmokėjo 1210,04 Lt. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-08-29 įsakymu Nr. 30-TE-562 pripažinta, kad D. L. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas ir nuspręsta išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos departamento Finansų valdyba Klaipėdos apskrities VPK pervedė 4559,28 Lt D. L. piniginei kompensacijai išmokėti, o Klaipėdos apskrities VPK šias lėšas išmokėjo D. L.. Remiantis 1991-12-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 3, 26 punktais, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Policijos departamentas patyrė 4559,28 Lt turtinę žalą, o Klaipėdos apskrities VPK patyrė 1210,04 Lt žalos, šias pinigų sumas patyrusioms įstaigoms prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nuosprendžiu atsakovas R. B. pripažintas kaltu už tai, kad jis nesunkiai sužalojo valstybės tarnautoją – Klaipėdos rajono PK policijos pareigūną D. L., vykdžiusį savo tarnybines pareigas (b.l. 7-9). D. L. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje už laikotarpį nuo 2011-05-17 iki 2011-06-06 priskaičiuota ir išmokėta nedarbingumo išmoka sudaro 1210,04 Lt (b.l. 16). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad D. L. trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 17). 2012-08-29 buvo priimtas Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymas, kuriuo pripažinta, kad D. L. sužalotas atliekant tarnybines pareigas, nuspręsta jam išmokėti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 18). Iš Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-09-21 išvados matyti, kad Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas pasiūlė D. L. išmokėti 4559,28 Lt piniginę kompensaciją (b.l. 20). Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius į D. L. sąskaitą 2012-10-05 pervedė 4559,28 Lt piniginę kompensaciją (b.l. 22).
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną D. L.. Šiam pareigūnui Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius išmokėjo 4559,28 Lt (2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Be to, Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius D. L. išmokėjo 1210,04 Lt nedarbingumo išmoką. Iš viso dėl D. L. sužalojimo iš valstybės biudžeto buvo sumokėta 5769,32 Lt. Taigi, pareigūnui D. L. atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.
Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 5769,32 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 4559,28 Lt kompensacija už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas, ir 1210,04 Lt nedarbingumo išmoka.
Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5769,32 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis Lt 32 ct) turtinės žalos ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,99 Lt (tris Lt 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 173,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris Lt) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Atsakovas R. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.