Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-07 · Administracinė byla Nr. I-6272-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
I-6272-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00899-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. J. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6272-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-00899-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.9.4.; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui V. J. M. ir atsakovo atstovei Olgai Bucharevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b.l. 1-2) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-02-19 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-33465 ir įpareigoti VMI grąžinti nepagrįstai išieškotą 107,89 Eur sumą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016-02-18 iš VMI gavo pranešimą apie tai, kad jis (pareiškėjas) už 2015-01-01 - 2015-12-31 mokestinį laikotarpį yra skolingas nekilnojamojo turto mokesčio - 104,89 Eur, kurį turėjo sumokėti iki 2016-02-15.

2016-02-19 VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)467-33465 nurašyti mokestinę nepriemoką - 104,89 Eur, iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau - Nurodymas), o 2016-02-22 nuo jo sąskaitos Swedbanke buvo nurašyta 104,89 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Prie Nurodymo buvo pridėta Prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kad 104,89 Eur prievolė - pagal 2016-01-14 pateiktą nekilnojamojo turto deklaraciją už 2015-01-01 - 2015-12-31 mokestinį laikotarpį.

2016-01-14 VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto deklaraciją KIT711 už 2015-01-01 - 2015-12-31 mokestinį laikotarpį, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto mokesčio suma - 568 Eur. Ši nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija VMI buvo priimta 2016-01-14 (registracijos Nr. 27.373-GE-39866).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2016-01-20 į VMI sąskaitą, Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 1068, pervedė 568 Eur - nekilnojamojo turto mokestį, deklaruotą 2016-01-14 nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2015-01-01 - 2015-12-31 mokestinį laikotarpį. Pareiškėjo vertinimu, jis tinkamai ir laiku įvykdė nekilnojamojo turto mokesčio prievolę už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, todėl Nurodymas yra neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtai išieškota suma grąžintina į jo sąskaitą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytų argumentų pagrindu. Nurodė, jog visus priklausančius nekilnojamojo turto mokesčius yra sumokėjęs ir nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti delspinigius. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

VMI atsiliepimu prašo skundą atmesti (b. l. 18-21). Nurodo, kad pareiškėjas 2015-01-29 VMI pateikė 2014 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto deklaraciją KIT711, kuria deklaravo 1961 Lt (567,94 Eur) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM). 2015-02-01 pareiškėjas sumokėjo 567,95 Eur NTM. Pateiktos deklaracijos pagrindu dėl laiku (mokėjimo terminas suėjo 2015-01-31) nesumokėto NTM susidarė 5,37 Eur delspinigių įsiskolinimas. Pareiškėjas delspinigių nesumokėjo. Pareiškėjas 2015-11-20 VMI pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2011 metų mokestinį laikotarpį, deklaravo 1569 Lt (454,41 Eur) NTM. Pareiškėjas sumokėjo 454,11 Eur NTM sumą, tačiau kadangi Pareiškėjas tik 2015-11-20 pateikė NTD ir laiku (mokėjimo terminas suėjo 2012-02-29) nesumokėjo NTM pateiktos deklaracijos pagrindu, pareiškėjui atsirado 99,52 Eur NTM delspinigių įsiskolinimas. Pareiškėjas delspinigių įsiskolinimo nesumokėjo. 2016-01-14 pareiškėjas pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2015 metų mokestinį laikotarpį, deklaravo 568 Eur NTM sumą. Pareiškėjas 2016-01-20 sumokėjo 2016-01-14 deklaracijoje deklaruotą NTM 568 Eur sumą. Kadangi pareiškėjas turėjo susidariusį NTM delspinigių įsiskolinimą už 2011 ir 2014 metų mokestinus laikotarpius, sumokėtos sumos dalimi buvo padengta ankstesnių nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų pagrindu pareiškėjo turima 104,89 Eur NTM delspinigių skola. Padengus ankstesnių nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų pagrindu esančią delspinigių skolą, pareiškėjui susidarė 140, 89 Eur NTM prievolė, kurią Pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2016-02-15. Mokestinės prievolės pareiškėjas nesumokėjo. Pareiškėjo laiku nevykdančio savo mokestinės prievolės biudžetui atžvilgiu buvo priimtas Nurodymas, nes Nurodymo priėmimo dieną pareiškėjas turėjo 104,89 Eur NTM mokestinį įsiskolinimą - 99,52 Eur NTM delspinigių už 2011 metų mokestinį laikotarpį bei 5,37 Eur NTM delspinigių už 2014 metų mokestinį laikotarpį.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2016-01-14 pareiškėjas pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, kuria deklaravo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 mokėtiną NTM - 568 Eur (b.l. 8-9, 10).

Deklaruotus 568 Eur NTM (įmokos kodas 1001) pareiškėjas sumokėjo 2016-01-20 (b.l. 11).

2016-02-18 pranešimu (b.l. 3-4) pareiškėjas buvo informuotas apie skolą valstybei, kurią sudaro 104,89 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (įmokos kodas 1001) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31.

VMI 2016-02-19 nurodymu Nr. (23.3108)467-33465 (b.l. 5, 6) nurodė nurašyti 104,89 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo Virgilijaus J. M. sąskaitų. Prie Nurodymo pridėtoje prievolių ataskaitoje nurodyta, kad 104,89 Eur sudaro nekilnojamojo turto mokesčio prievolė už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal 2016-01-14 pateiktą deklaraciją.

104,89 Eur nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašyti 2016-02-22 (b.l. 7).

Byloje spręstinas ginčas dėl VMI 2016-02-19 nurodymo Nr. (23.3108)467-33465 (b.l. 5, 6) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas, nagrinėdamas bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčijamo Nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad VMI yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu.

Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.

Ginčijamas Nurodymas yra pagrįstas Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 33 straipsnio 8 punkto, 105 straipsnio ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus teisių privertinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (MAĮ 33 str. 8 p.) bei duoti nurodymus kredito įstaigoms nurašyti mokestines nepriemokas iš asmens sąskaitos (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.). Tačiau šias teises mokesčių administratorius įgyja tik esant MAĮ nustatytiems pagrindams.

MAĮ 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą. To paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Be to, 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Atsižvelgtina į tai, kad ginčijamas Nurodymas yra pagrįstas formalia nuoroda į MAĮ 105 straipsnį, nenurodant kokiu iš trijų įstatyme numatytų pagrindų nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti NTM iš pareiškėjo. Be to, nesant galimybės nustatyti kokiu pagrindu VMI įgijo teisę privertinai išieškoti iš pareiškėjo NTM prievolę, nėra galimybės nustatyti ar nebuvo pažeisti MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, Todėl laikytina, kad Nurodymas nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Be to, įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad Nurodymas nėra tinkamai pagrįstas ir faktinėmis aplinkybėmis, t.y. mokesčių administratoriaus pozicija ir pateikti duomenys yra prieštaringi. Pačiame Nurodyme (b.l. 5) nėra jokios nuorodos, kokio tipo prievolė vykdytina. Tuo tarpu tiek prievolių ataskaitoje (b.l. 6), tiek pranešime (b.l. 3-4) yra nurodyta, kad įsiskolinimą sudaro 104,89 Eur NTM už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal 2016-02-15 pateiktą nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtinta, kad pareiškėjas NTM už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal 2015-02-14 pateiktą deklaraciją yra pilnai sumokėjęs. VMI tik atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, nurodė jog minėtą sumą sudaro ne NTM, o NTM delspinigiai už 2011 ir 2014 metų mokestinius laikotarpius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašyta 104,89 Eur suma mokesčių administratoriaus apskaityta kodu 8230 (b.l. 36-37), o ne 1001 (NTM), kaip nurodyta pranešime ir prievolių ataskaitoje. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad Nurodymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių faktinių aplinkybių neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Remiantis anksčiau nurodytais motyvais VMI 2016-02-19 nurodymas Nr. (23.3108)467-33465 naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

Nurodymą pripažinus neteisėtu, VMI įpareigotina grąžinti pareiškėjui neteisėtai iš banko sąskaitos nurašytus 104,89 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 - 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02-19 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. 23.31-08)467-33465

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti V. J. M. neteisėtai nuskaitytus 104,89 Eur (šimtą keturis eurus ir aštuoniasdešimt devynis eurocentus).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė