- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-532/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Janina Januškienė, Juozas Šerkšnas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Transmigra“
- Atsakovas
- UAB „Netina“, A. J. N., S. M., V. M., A. B.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transmigra“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transmigra“ ieškinį atsakovams UAB „Netina“, A. J. N., S. M., V. M., A. B., trečiajam asmeniui S. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Transmigra“, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, 19 punktu, 38 straipsnio 4 dalimi, teismo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius: UAB „Transmigra“ ir UAB „Netina“ 2002 m. sausio 3 d. pažymą-sąskaitą Nr. 530038 dėl vilkiko MAN 19.372 pirkimo-pardavimo; UAB „Transmigra“ ir UAB „Netina“ 2002 m. kovo 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. 639578 dėl vilkiko „Mercedes-Benz 1635“ pirkimo-pardavimo; UAB „Transmigra“ ir A. J. N. 2002 m. sausio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. 530049 dėl priekabos-šaldytuvo JORK pirkimo-pardavimo; UAB „Transmigra“ ir S. M. 2002 m. sausio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. 530048 dėl priekabos-šaldytuvo JORK pirkimo-pardavimo; S. M. ir V. M. 2002 m. rugpjūčio 21 d. sutartį dėl priekabos-šaldytuvo JORK pirkimo-pardavimo; 2002 m. sausio 5 d. pinigų perdavimo kvitus Nr. 4292764 ir Nr. 4292763. Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti sandoriais įgytą ieškovui priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad 2002 m. sausio-kovo mėnesiais bendrovės direktorius viršijo įgaliojimus ir pažeidė bendrovės įstatų bei ABĮ nuostatas, nes neturėdamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo (R. J., kaip vienintelės bendrovės akcininkės) sutikimo, pardavė bendrovės kilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovas nurodė, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvūs, nes turtas atsakovams perleistas neatlygintinai, pinigai į ieškovo sąskaitą nesumokėti. Atsakovų S. M. ir V. M. pirkimo-pardavimo sutartis dėl priekabos-šaldytuvo perleidimo sudaryta neturint teisės sudaryti šį sandorį, nes pardavėjas S. M. turto disponavimo teisę buvo įgijęs pagal sandorį, prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, be to, šis sandoris yra sudarytas dėl akių. Ieškovas teigė, kad atsakovai buvo nesąžiningi turto įgijėjai ir žinojo, kad ginčo turtą įsigyja nesilaikydami nustatytos tvarkos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento sandorius: 2002 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovui UAB „Netina“ buvo parduotas ieškovui priklausantis vilkikas MAN 19.372; 2002 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo atsakovui UAB „Netina“ buvo parduotas vilkikas „Mercedes Benz 1635“; 2002 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei A. J. N. buvo parduotas ieškovui priklausanti priekaba-šaldytuvas JORK; 2002 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovui S. M. buvo parduota priekaba-šaldytuvas JORK; 2002 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. M. pardavė atsakovui V. M. priekabą-šaldytuvą JORK. Taikydamas restituciją, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės A. J. N. priekabą-šaldytuvą JORK ir iš atsakovo UAB „Netina“ vilkiką „Mercedes Benz 1635“, o atsakovei A. J. N. iš ieškovo – 39 000 Lt. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Vadovaudamasis UAB „Transmiga“ įstatais, teismas nustatė, kad bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, t. y. direktorius. Įstatymas nedraudžia šiam asmeniui sudaryti bendrovės sandorius, tačiau administracijos vadovas spręsdamas klausimus dėl didesnės nei 1/20 dalies bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo, privalo turėti vienintelės akcininkės R. J. leidimą. Įstatų 4.1 punkte nustatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, tuo tarpu bendrovei priklausiusios transporto priemonės kainavo gerokai daugiau. Atsakovai neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti leidus vienintelei akcininkei R. J., nes nepateikė jokio dokumento, kuris galėtų šią aplinkybę patvirtinti. Nustatytų bylos aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad pirkimo-pardavimo sandoriai, kuriais ieškovo transporto priemonės buvo parduotos atsakovams prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, 38 straipsnio 4 dalis), todėl pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Teismo sprendimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo surašymo momento UAB „Transmiga“ kvitus Nr. 4292764 ir 4292763, nes tai - finansiniai dokumentai, kuriais įformintas tam tikras faktas, šiuo atveju - atsakovų A. J. N. ir S. M. atsiskaitymas už pirktas transporto priemones. Teismas konstatavo, kad jei ir būtų padaryta ieškovui žala, tai ją šiuo atveju turėtų atlyginti ne minėti atsakovai, o bendrovės vadovas.
Dėl restitucijos taikymo
Byloje nustatyta, kad atsakovai A. J. N. ir S. M. patvirtino, jog transporto pardavimo klausimą sprendė ne vienintelė akcininkė R. J. ar direktorius A. B., bet liudytojas S. N. Jis tuo metu bendrovėje jau nedirbo. Teismo sprendimu, atsakovės A. J. N. veiksmai rodė, kad ji neketino pirkti transporto priemonės, ja nesinaudojo, nes neturėjo vilkiko, prie kurio galėtų prikabinti pirktą priekabą-šaldytuvą. Nustatyta, kad atsakovas S. M. taip pat pirko transporto priemonę, kuria realiai nesinaudojo ir negalėjo naudotis, nes neturėjo vilkiko. Vertindamas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad iš abiejų atsakovų veiksmų matyti, jog transporto priemones naudojo UAB „Netina“, kurioje, atlikęs ginčijamų sandorių sudarymo veiksmus, įsidarbino S. N.
Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „Netina“ sąžiningu ieškovui priklausančio vilkiko „Mercedes Benz“ įgijėju, nes jo veiksmai buvo nesąžiningi. Atsakovo vadovas V. M., nebūdamas ieškovo direktorius, įgaliojo S. G. išregistruoti vilkiką. Taip pat nustatyta, kad V. M., pasirašydamas pažymoje-sąskaitoje apie transporto priemonės gavimą, žinojo, kad turtą jam perduoda ne direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Už šią transporto priemonę atsakovas UAB „Netina“ nesumokėjo.
Nors teismas ir konstatavo, kad atsakovai S. M., A. J. N. ir UAB „Netina“ buvo nesąžiningi, sudarydami pirkimo-pardavimo sandorius, tačiau sprendė, kad taikyti dvišalę restituciją galima tik dėl A. J. N. Ji turi grąžinti ieškovui transporto priemonę JORK, o šis – grąžinti atsakovės sumokėtus 39 000 Lt.
Teismo nuomone, įsigijęs autotransporto priemonę MAN 9.372, atsakovas UAB „Netina“ laikytinas sąžiningu įgijėju. Prieš pirkdamas šią transporto priemonę, atsakovas gavo iš ieškovo vadovo A. B. PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią 2001 m. gruodžio 13 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 24 000 Lt kaip išankstinę įmoką. Ši suma buvo konvertuota į Vokietijos markes ir užskaityta į ieškovo valiutinę paskolinę sąskaitą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas, pirkdamas vilkiką, atliko nesąžiningus veiksmus jo atžvilgiu.
Teismo nuomone, atsakovo S. M. veiksmai parduodant priekabą-šaldytuvą JORK V. Mockui buvo nesąžiningi, nes jis pardavė ne sau priklausantį turtą, tačiau pastarojo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kadangi ieškovo atstovas prašė nagrinėti bylą, atsakovui V. M. nedalyvaujant, ir ieškovas jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių motyvus dėl atsakovo V. M. nesąžiningumo nepateikė, tai teismas sprendė, kad dėl šio atsakovo negalima taikyti restitucijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai pagrindai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Transmigra“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Transmigra“ reikalavimas pripažinti negaliojančiais bei panaikinti nuo surašymo momento kvitus Nr. 4292764 ir 4292763 ir juos pripažinti negaliojančiais bei panaikinti nuo surašymo momento; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją pripažinus negaliojančiais 2002 m. sausio 5 d. bei 2002 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sandorius ir taikant restituciją, iš atsakovo V. M. ieškovui priteisti priekabą-šaldytuvą JORK, o V. M. iš S. M. - 40 000 Lt; pakeisti sprendimo dalį, kuria nutarta taikyti dvišalę restituciją dėl A. J. N. ir taikyti vienašalę restituciją – priteisti ieškovui iš A. J. N. priekabą-šaldytuvą JORK; likusią Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Transmigra“ kvituose Nr. 4292764 ir 4292763 nurodytos finansinės operacijos realiai nebuvo vykdomos, o šie surašyti siekiant pridengti akivaizdžiai neteisėtus ginčijamus sandorius. Nei UAB „Transmigra“, nei A. B. negavo pinigų pagal nurodytus kvitus, dėl to teismų padaryta išvada, kad ginčijamuose kvituose užfiksuotos įvykusios ūkinės operacijos, neatitinka tikrovės, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Ginčijami kvitai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų surašymo momento, nes juose nurodytos ūkinės-finansinės operacijos realiai nebuvo įvykdytos.
2. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės A. J. N. priekabą-šaldytuvą JORK, o atsakovei iš ieškovo – 39 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal kvitą Nr. 4292764 sumokėjo ieškovui 39 000 Lt. Kasatorius nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams bei faktinėms aplinkybėms. Jo nuomone, kasaciniam teismui pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas ir pripažinus negaliojančiais bei panaikinus nuo surašymo momento kvitus Nr. 4292764 ir Nr. 4292763, būtų konstatuotas faktas, kad nei ieškovas, nei A. B. negavo pinigų iš atsakovės už priekabą-šaldytuvą JORK. Dėl šios priežasties reikėtų taikyti vienašalę restituciją, priekabą-šaldytuvą priteisiant UAB „Transmigra“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad S. M. yra nesąžiningas UAB „Transmigra“ priklausiusios transporto priemonės įgijėjas. Nei ieškovas, nei A. B. negavo pinigų pagal kvitą Nr. 4292763 už priekabą-šaldytuvą JORK iš S. M. Dėl šios priežasties taikant vienašalę restituciją, nurodyta transporto priemonė turėtų būti priteista ieškovui, tačiau S. M. nurodytą transporto priemonę 2002 m. rugpjūčio 21 d. pardavė atsakovui V. M.
Pagal CK 6.153 straipsnio 1 dalies prasmę reikštų, kad restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms, įgytoms į daiktą, esantį restitucijos objektu. Trečiaisiais asmenimis laikomi asmenys, kurie nėra prievolės, siejančios kreditorių ir skolininką, šalys, o susiję tik su viena iš prievolės šalių. Iš sąžiningo įgijėjo daikto, esančio restitucijos objektu ir įgyto pagal atlygintinį sandorį, negalima išreikalauti, išskyrus CK 4.96 straipsnyje nustatytas išimtis. Nei ieškovas, nei jos direktorius A. B. niekam nebuvo išdavę įgaliojimų parduoti transporto priemones. Jas pardavė neįgaliotas asmuo S. G. Faktinės bylos aplinkybės suteikia teisę UAB „Transmigra“ CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš V. M. išsireikalauti prikabą-šaldytuvą JORK netgi ir pripažįstant jį sąžiningu įgijėju, o jam iš S. G. turi būti priteista pinigų suma, kurią jis sumokėjo S. G. už transporto priemonę. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.96 straipsnio 1 dalies normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. M. prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad jam, esant pripažintam nesąžiningu įgijėju, nesąžiningu įgijėju turi būti pripažintas ir V. M., kad, kasatoriaus manymu, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento surašytus finansinius dokumentus – pinigų gavimo kvitus, jog šiuo konkrečiu atveju reikalinga taikyti visišką restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
UAB „Transmigra“ turi vienintelę akcininkę R. J. Pagal UAB „Transmigra“ įstatų 6.1 punktą bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės administracijos vadovas – direktorius. Ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovės direktoriumi dirbo A. B., kuris, neturėdamas vienintelės akcininkės sutikimo, pardavė įmonei priklausančias transporto priemones.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienašališkai įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Iš byloje pateiktų UAB „Transmigra“ įstatų (T. 1, b. l. 6-13) 6.1 punkto matyti, kad bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės administracijos vadovas – direktorius. Bendrovės įstatų 9.9 punkte nustatyta, kad administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrovės įstatais, akcininko sprendimais ir reglamentu turi teisę sudaryti bendrovės sandorius, tačiau administracijos sprendimams dėl didesnės, kaip 1/20 dalies bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo reikalingas akcininko sprendimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nebuvo vienintelės akcininkės R. J. sprendimo parduoti UAB „Transmigra“ priklausiusias transporto priemones. Tai nustatyta Šiaulių m. VPK kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2002 m. spalio 17 d. akte dėl UAB „Transmigra“ dokumentinės revizijos atlikimo (T. 1, b. l. 47-57). Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas turėjo pakankamą pagrindą pirkimo-pardavimo sandorius, kuriais UAB „Transmigra“ transporto priemones pardavė atsakovams UAB „Netina“, S. M. ir A. J. N., pripažinti negaliojančiais (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, 38 straipsnio 4 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Taikydamas restituciją teismas analizavo kiekvieną konkretų sandorį, rėmėsi restitucijos nuostatomis, atsižvelgė į atsakovų sąžiningumą arba nesąžiningumą (CPK 4.96 straipsnis). Teismai sprendė, kad pirkėjų UAB „Netina“ ir V. M. sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis) byloje nebuvo paneigta, o kilnojamasis daiktas buvo įgytas pagal atlygintiną sandorį, t. y. UAB „Netina“ vilkiką MAN 19.372 įgijo sąžiningai ir jo įgijimo sąžiningumas niekam nekėlė abejonių (T. 1, b. l. 43, 183).
Ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad V. M. buvo nesąžiningas, pirkdamas priekabą-šaldytuvą JORK, tačiau įrodymų, pagrindžiančių pastarojo nesąžiningumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to šių sandorių pasekmėms (restitucijos) taikomos CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos, kur reglamentuojama, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningai jį įgijusio asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Tačiau minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovo V. M. sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis) nebuvo paneigta, todėl šiuo atveju restitucijos taikymas yra ribojamas (CK 6.153 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad UAB „Transmigra“ kvituose Nr. 4292764 ir 4292763 nurodytos finansinės operacijos realiai nebuvo vykdomos ir pinigai nebuvo gauti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl 2002 m. sausio 5 d. kvitų Nr. 4292764 ir Nr. 4292763 pripažinimo negaliojančiais. Tokią išvadą teismas reikiamai motyvavo. Darydamas prielaidą, kad nurodytos finansinės operacijos realiai nebuvo vykdomos ir pinigai nebuvo gauti, ieškovas tai turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ginčijamuose kvituose nurodyta, kad 2002 m. sausio 5 d. direktorius A. B. iš pirkėjų S. M. ir A. N. gavo 40 000 Lt ir 39 000 Lt (T 1, b. l. 185). Nustatyta, kad ginčijamuose kvituose pasirašė UAB „Transmigra“ direktorius A. B. (T. 2, b. l. 27-35). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pinigų gavimo faktas už parduotas prekes teismų konstatuotas reikiamai. Esant tokiems įrašams dokumentuose atsakovai kaip tik įrodė, kad jie pinigus už prekes sumokėjo. Tai, kad gauti pinigai už prekes nebuvo užpajamuoti ieškovo buhalterijoje, nepaneigia fakto, kad už prekes atsakovai atsiskaitė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami ginčą teismai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Priimant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi atidėjo kasatoriui UAB „Transmigra“ 2170 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (T. 2, b. l. 293). Kadangi kasacinis skundas yra atmetamas, tai iš UAB „Transmigra“ priteisiamas 2170 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 93 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų - pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo surašymo momento UAB „Transmigra“ 2002 m. sausio 5 d. kvitą Nr. 4292764 ir 2002 m. sausio 5 d. kvitą Nr. 4292763; dėl restitucijos taikymo pripažinus negaliojančiomis 2002 m. sausio 5 d. bei 2002 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis - atmetimo.
Priteisti iš UAB „Transmigra“ 2170 Lt žyminį mokestį valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.