Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Jis nuo 10 dienos vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Kovo 11 dieną su I. M. atvažiavo pas uošvienę į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute jau buvo A. M. ir M. M.. Jis nuo pietų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. I. ir M. alkoholio nevartojo. Jie su A. išgėrė apie pusę litro viskio. Pasibaigus alkoholiui, nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar. Jis nusprendė nuvežti, nes turėjo automobilį. Įsėdo su A. į automobilį, pavažiavo apie 10 metrų ir juos kieme sulaikė policijos pareigūnai. Iš kiemo nebuvo išvažiavęs. Pareigūnai patikrino jo girtumą, jį sulaikė. Nori paminėti, kad automobilis „Škoda Octavia“ priklauso UAB „Q.“. Jis automobilį iš šios įmonės išsinuomojo. Nori pasakyti, kad dėl savo poelgio labai gailisi (el. b. l. 78–79).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 11 d. 15 val. jis pradėjo savo pamainą kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. ekipaže (duomenys neskelbtini). Patruliavimo metu 2021 m. kovo 11 d. apie 17.34 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus konfliktuoja, šaukia, GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu, iš budėtojo buvo gautas nurodymas susisiekti telefonu su pranešėja aplinkybėms patikslinti. Telefonu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su pranešėja M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad jokio smurto nebuvo, tiesiog ji nori, kad jie pagąsdintų jos sūnų, kad jis grįžęs namo vėl nepradėtų kelti konflikto. Ji taip pat nurodė, kad jos sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jo draugas S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu sėdi automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivūs ir galimai gali važiuoti. Po pokalbio iš karto pastebėjo į juos artėjantį minėtą automobilį. Jį sustabdė minėto namo kieme. Automobilį vairavo S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus S. A. ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad gėrė alkoholį maždaug prieš valandą ir važiuoja nusipirkti dar. Tikrint neblaivumą, S. A. pirmu pūtimu 2021 m. kovo 11 d. 18.05 val., įpūtė 1,84 promilės, o antru pūtimu 2021 m. kovo 11 d. 18.22 val. – 1,69 promilės neblaivumą. S. A. 2021 m. kovo 11 d. 18.05 val. buvo sulaikytas, spec. priemonės panaudotos nebuvo. S. A. 2016 m. birželio 27 d. buvo atimta teisė vairuoti ir nuobauda galioja. Į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris A. M. pristatė į nakvynės namus „(duomenys neskelbtini)“. Minėta transporto priemonė buvo privestinai nuvežta į saugojimo aikštelę. Viskas buvo fiksuota BODY kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18–19).

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. A. 2021 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 17.34 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. L., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus konfliktuoja, šaukia, GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu, susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad jokio smurto nebuvo, tiesiog nori, kad pagąsdintų sūnų ir, kad jis grįžęs vėl nepradėtų kelti konflikto. Pranešėja, kuri yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., teigė, kad sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jo draugas S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu sėdi automobilyje Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neblaivūs ir galimai gali važiuoti. Pastebėjo artėjantį minėtą automobilį į juos, sustabdė jį nurodyto namo automobilių aikštelėje. Priėjus prie vairuotojo, kuris buvo S. A., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus S. A. ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad taip, maždaug prieš valandą ir važiavo nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų. Pirmas pūtimas 18.05 val. – 1,84 promilės. Antras pūtimas 18.22 val. – 1,69 promilės. Vairuotojui S. A. 2016 m. birželio 27 d. buvo atimta teisė vairuoti ir nuobauda galioja. Į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini), kurie nuvežė A. M. į nakvynės namus „(duomenys neskelbtini)”. Minėta transporto priemonė buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), S. A. pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 18.05 val. Įvykis filmuotas BODY (el. b. l. 15).

2021 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad prietaiso „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis tikrinimas 18.05 val. – 1,84 promilių, antrasis tikrinimas 18.22 val. –1,69 promilių (el. b. l. 29).

Alkotesterio Alcotest 7510 kvituose užfiksuota, kad S. A. 2021 m. kovo 11 d. 18.03 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.22 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (el. b. l. 27, 28).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“ vidutinė rinkos kaI. Lietuvoje 2021 m. kovo mėn. buvo 7130 Eurų su PVM (el. b. l. 42).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „T.“ (el. b. l. 40, 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Škoda Octavia, kai jo iškvėptame ore yra 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad S. A. vairavo automobilį Škoda Octavia, be kita ko, patvirtino. tiesioginių įvykio liudytojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareigūno tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. A. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 127, 129).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

S. A. atsakomybę lengvI. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka (el. b. l. 97–111), nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

S. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina. vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Škoda Octavia vertės atitinkančios pinigų sumos – 7130 Eur – išieškojimą į valstybės biudžetą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. A. galiojo administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

S. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Škoda Octavia, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „T.“ (el. b. l. 40, 41). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „T.“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (7130 Eur) išieškojimas iš S. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. A. išiekotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 7130 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

S. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 82–83, 85–86). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

S. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 11 d. 18.05 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 14.12 val. (viena diena) (el. b. l. 64, 66). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Škoda Octavia nuvežimo ir saugojimo UAB „E.“ saugojimo aikštelėje nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 15 d. išlaidos, kurias sudaro 15 Eur (el. b. l. 45). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš S. A.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. A. taikyto laikino sulaikymo laiką 2021 m. kovo 11 d. 18.05 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 14.12 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“ išsiunčiant teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą;

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7130 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

S. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. A. 15 Eur (penkiolika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų

pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjęs baudą, automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.