- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1107-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- B. M., M. M.
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1107-115/2009
Teisėjas Arūnas Zaveckis Procesinio sprendimo kategorijos 121.3; 121.5; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-12487-735/2009 pagal pareiškėjų M. M. ir B. M. prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. M. ir B. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-05 sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, nutraukė M. M. ir B. M. santuoką, sudarytą 2005-07-16 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, turinčių vieną vaiką, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino M. M. ir B. M. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėja Barbara Mazolevska 2009-06-05 pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimą ir civilinę bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė teismo atnaujinti jai apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodė, kad ji dėl santuokos nutraukimo turėjo psichikos sutrikimų, sirgo depresija, neteko 60 procentų darbingumo. Dėl tokios savo būsenos ji negalėjo suvokti santuokos nutraukimo sutarties pasekmių. Šios aplinkybės sukliudė jai tinkamai ginti savo pažeistas teises ir per įstatymo nustatą terminą apskųsti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-06-08 nutartimi netenkino pareiškėjos B. M. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo terminą apeliaciniam skundui paduoti (b. l. 52-53). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos atitinka jos valią. Teismas abiems pareiškėjams išaiškino jų pasirašyto susitarimo teisines pasekmes, todėl pareiškėjos argumentai, jog ji nesuprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisinių padarinių ir šios aplinkybės įtaką jos apsisprendimui pateikti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, teismo manymu yra visiškai nepagrįsti, todėl juos atmetė. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, kad perskaitęs teismo sprendimą išaiškino abiems pareiškėjams jo apskundimo terminus bei tvarką. Pagal LR CPK 307 str. 3 d. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, tuo tarpu pareiškėja prašymą pateikė paskutinę leistiną įstatymo nustatytą dieną. Nors pareiškėja pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog ji turi psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau pirmos instancijos teismas iš šių dokumentų nesprendė, jog dėl šio susirgimo pareiškėja negalėjo pateikti apeliacinio skundo. Be to, teismas nustatė, kad paskutinį kartą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stacionariai B. M. buvo gydyta laikotarpiu nuo 2008-09-26 iki 2008-10-30, t.y. dar iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui. Per terminą skirtą apeliaciniam skundui paduoti ir vėliau iki prašymo atnaujinti praleistą terminą jam paduoti ji stacionariai gydoma nebuvo, o gydėsi ambulatoriškai (į psichiatrą kreipėsi tik vieną kartą 2009-05-12). Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog neperžiūrėjus teismo sprendimo apeliacine tvarka jis sukels sunkias pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-08 nutartį ir atnaujini jai apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimo panaikinimo padavimo terminą. Pareiškėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu ji buvo veikiama sutuoktinio naudojamo nuolatinio psichologinio spaudimo, todėl dėl savo sutrikusios sveikatos būklės ir neturėdama derybų patirties ji negalėjau tinkamai suvokti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisinių padarinių. Dėl savo ligos ir jos pasekmių - neįgalumo, pareiškėja negalėjo tinkamai suvokti ir teismo sprendimo esmės bei susidariusios situacijos. Minėtos aplinkybės sukliudė jai tinkamai apginti savo pažeistas teises ir įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę - apskųsti teismo sprendimą. Pareiškėja mano, kad reiktų kritiškai vertinti pirmos instancijos teismo argumentus, jog per visą terminą, skirtą apeliaciniam skundui pateikti, pareiškėja nebuvo stacionariai gydoma, jog nuo 2009-01-18 ji gyveno pas tėvus. Pareiškėja nurodo, kad dėl savo ligos ir neįgalumo ji yra silpnoji šalis, todėl jos nurodytos aplinkybės turėtų būti pripažįstamos svarbiomis, o įstatymo nustatytas terminas atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos B. M. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pagal LR CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą galima paduoti per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir asmuo, turintis teisę tokį skundą paduoti, bet praleidęs jo padavimo terminą, kartu su apeliaciniu skundu gali paduoti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Įstatymas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis – bendrą taisyklę detalizuojanti LR CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (LR CPK 78 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vertindamas pateiktus įrodymus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tokiais atvejais teismas privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2008-12-05, o apeliacinis skundas paduotas 2009-06-05, t. y. jau praleidus LR CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą, kadangi paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2009-01-05. Tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas paskutinę dieną prieš naikinamąjį terminą (LR CPK 307 str. 3 d.), neneigia ir pati apeliantė, kuri kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniams skundui paduoti. Prašyme pareiškėja nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi dėl skyrybų proceso jai labai paūmėjo sveikata, ji turėjo psichikos sutrikimų, susirgo depresija ir neteko 60 procentų darbingumo. Nurodė, kad nors ji ir dalyvavo teismo procese, tačiau sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė iš esmės nesuprasdama jos reikšmės ir pasekmių. Tačiau pirmos instancijos teismas pareiškėjos nurodytų argumentų dėl termino praleidimo nelaikė pakankamai svarbiais ir atsisakė skundžiama nutartimi atnaujinti jai terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarti neturi teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kėris v. J. Kėrienė; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Tik peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, atsiranda prielaida kasacijai (LR CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl to, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju galėjo būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos apeliacinį skundą ir taip nulemti jai galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertino pareiškėjos aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Pareiškėja pateikė teismui medicinines pažymas, kurios patvirtina, jog ji iš tikrųjų susirgo sunkia liga, kuri tęsiasi ilgą laiką, todėl ji ir nesugebėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Teismo nurodytas argumentas, kad pareiškėją per apeliacinio skundo pateikimo laiką nei karto nebuvo hospitalizuota, dar nereiškia, jog ji buvo pakankamai geros būklės, kad suprastų savo veiksmus. Pažymėtina, kad sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CPK 3 str. 7 d.). Be to, ši byla yra dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam nustatymo, todėl šiuo atveju yra ypatingai svarbu, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, būtų atsižvelgta į prioritetinius vaiko principus, tinkamai išspręstas išlaikymo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. Mažutį; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. Baubinaitė prieš K. Liubartovičių, bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kėris v. J. Kėrienė; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiančių procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatęs netinkamą proceso teisės normų pritaikymą (LR CPK 329 str. 1 d.), ir atnaujina pareiškėjai B. M. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo paduoti (LR CPK 78 str. 1 d., CK 1.5 str.) bei apeliacinį skundą priima (LR CPK 307, 315 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12487-735/2009 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjai B. M. terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir šį apeliacinį skundą priimti.
Išsiųsti pareiškėjui M. M. pareiškėjos B. M. apeliacinį skundą.
Išaiškinti pareiškėjui M. M. , kad jis per 20 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo dienos privalo raštu pateikti Vilniaus apygardos teismui išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, išdėstant savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.
Civilinę bylą su apeliaciniu skundu perduoti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.