Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-865-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
1A-865-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00774-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D. J., E. L.
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Laima Dumskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-865-350/2012

Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00774-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2012 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-07-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas E. L., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis ir E. L. 2011-11-17, apie 15.35 val. UAB „X” priklausančiame prekybos centre „A“ adresu, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), E. L. iš lentynos paėmus vieną butelį 2 l talpos degtinės „Zlatagor“ 139 litų vertės, po to D. J. paėmus vieną 2 l talpos degtinės „Zlatagor“ butelį 139 litų vertės, atvirai, rankose nešdami šiuos butelius, matant pardavėjai praėjo pro kasą nesusimokėję už prekes ir iš parduotuvės išėjo, tokiu būdu UAB „X“ padarydami 278,00 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį: jo veiką kvalifikuoti kaip paprastą, o ne atvirą vagystę, panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei sušvelninti bausmę. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikius materialines teisės normas. Jokio bendrininkavimo daryti nusikalstamą veiką tarp jo ir E. L. nebuvo, jie į parduotuvę ėjo be tikslo kažką pavogti, tačiau tik po trumpo pardavėjos pokalbio su E. L., šiai nuėjus tolyn, pastarasis be žodžių paėmė degtinės butelį, po ko jis taip pat padarė analogiškai, tik pagrobtą degtinės butelį užsikišo už striukės, o ne nešėsi atvirai. Kokiu būdu iš parduotuvės degtinės butelį išnešė E. L. jis nematė, tačiau pripažįsta, kad abu iš parduotuvės išėjo nesusimokėję už paimtas prekes. Prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis turi ketverių metų sūnų, bei serga sunkia nepagydoma liga – virusiniu hepatitu C, kurio gydymas pataisos įstaigoje iš esmės yra neįmanomas bei akcentuoja, kad per 9 mėnesius, praleistus pataisos namuose jis pasikeitė į gerąją pusę bei žada daugiau nebenusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.

Dėl veikos kvalifikavimo

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų žodžiu, raštu ar konkliudentiniais (rodančiais sutikimą, pritarimą nusikalstamai veikai) veiksmais susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti ir kai bent du iš jų yra vykdytojai kurių veiksmai papildo vieni kitus. Bendrininkų susitarimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose tiek iš anksto, tiek ir betarpiškai nusikalstamos veikos darymo metu.

Atviroji svetimo turto vagystė yra tada, kai kaltininkas veikia viešai, žinodamas, jog kiti asmenys, nesantys nusikalstamos veikos bendrininkais, suvokia turto pagrobimo faktą. Tai, ar šios vagytės metu kiti asmenys betarpiškai mato grobiamą turtą, t.y., ar kaltininkas grobiamą turtą pro juos išneša jį rodydamas, ar paslėpęs, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Šioje byloje neginčijamai tiek paties apelianto, tiek kito nuteistojo E. L., tiek liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad D. J. ir E. L. iš parduotuvės prekybos salės pagrobė du butelius degtinės. Nors abu nuteistieji šiame epizode neigia, jog į parduotuvę ėjo turėdami bendrą tyčią įvykdyti vagystę, tačiau neneigia, kad kiekvienas iš jų tuo pačiu metu, iš tos pačios lentynos paėmė po tokį patį butelį degtinės ir iš parduotuvės pasišalino už degtinę nesumokėję. Toks J. J. ir E. L. elgesys įvykio vietoje akivaizdžiai rodo buvus jų susitarimui vykdyti nusikaltimą bendrai, t.y. bendrininkų grupėje, todėl jie abu bendrai atsako ir už visus veikos padarinius. Kaip minėta, susitarimo daryti nusikalstamą veiką forma ir laikas (kaip ir kada buvo susitarta daryti nusikaltimą) jokios reikšmės šios aplinkybės konstatavimui neturi.

Taip pat nuteistasis E. L. parodė, kad jis butelį iš parduotuvės išsinešė jo neslėpdamas ir ar kas nors mato, jog jis daro vagystę, jam buvo visiškai nesvarbu. Be to, liudytoja J. R. kategoriškai ir nuosekliai viso proceso metu parodė, kad matė, kaip apeliantas bei kitas nuteistasis iš parduotuvės pro kasas išbėgo rankose laikydami po suvenyrinį butelį degtinės, kad ji, siekdama juos sulaikyti šaukė bei juos vijosi. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra visiškai jokio pagrindo, nes juos be kita ko, iš esmės patvirtino ir pats apeliantas, pripažinęs, jog išėjęs iš parduotuvės pradėjo bėgti, nors teigia, kad nematė ir negirdėjo, jog juos kas nors vytųsi, nes toks apelianto elgesys, jei jis nebūtų suvokęs, jog vagystę padarė atvirai, matant pašaliniam asmeniui, šiuo atveju – parduotuvės darbuotojai, būtų visiškai nelogiškas.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas abiejų nuteistųjų veiką nagrinėjamame epizode pagal BK 178 str. 2 d., kaip atvirąją vagystę kvalifikavo, bei jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje nustatė visiškai teisingai.

Dėl bausmės

Apylinkės teismas skirdamas D. J. bausmę už nagrinėjamą nusikaltimą bei skirdamas subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padaryto nusikaltimo sunkumą, D. J. asmenybę ir už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, jam visiškai pagrįstai, sutinkamai su BK 56 str. 1 d. nuostata, kad recidyvistui paprastai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, paskirta būtent šios rūšies bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje. Atsakomybei už atvirąją vagystę pagal BK 178 str. 2 d. kilti pagrobto turto vertė, priešingai nei veikos padarymo būdas, reikšmės neturi, o atsižvelgiant į tai, kad D. J. anksčiau eilę kartų teistas bei baustas administracine tvarka už svetimo turto pagrobimą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios dydis neviršija sankcijoje numatyto vidurkio, laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo laikyti per griežta ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, nes prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik minimali už vieną atskirą nusikaltimą galima skirti, ankstesniais trimis nuosprendžiais už eilę nusikalstamų veikų paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – trys mėnesiai.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad apeliantas turi sūnų bei kad serga šiuo atveju nėra reikšmingos svarstant bausmės dydžio klausimą, nes apeliantas sūnų turėjo bei sirgo jau prieš padarydamas nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau tai, kad apeliantas puikiai žinojo, jog jo sūnui reikalingas tėvas ir kad gydytis efektyviau galima nebūnant laisvės atėmimo vietoje, jo nuo nusikalstamos veikos darymo, ko pasekmė yra ir paskirtoji bausmė, nesulaikė.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti už padarytą nusikaltimą veiką, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.) Tai, ką apeliantas deklaruoja savo skunde (jog ketina ateityje nebenusikalsti ir nebegrįžti į pataisos namus) jis galės įrodyti atlikęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ar būdamas iš pataisos namų paleistas įstatymo nustatyta tvarka ir tuo parodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu tikrai buvo visiškai pasiekti.

Taigi, Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Sigitas BagdonavičiusTomas Zdanavičius